- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2483-390/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. E.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuotieji asmenys G. E., antstolis M. P., antstolis R. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
2016 m. liepos 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas priėmė pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jam kartu su G. E. bendromis dalimis (G. E. 70/100 dalių ir pareiškėjui 30/100 dalių) priklauso komercinės paskirties pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas nurodytu adresu rekonstravo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus (stogines 1211/m, 1311/m, 1411/m ir ūkinius pastatus 1511/m, 1611/m, 1711/m, 1811/m), dėl kurių savavališkos statybos Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. birželio 12 d. ir 2001 m. liepos 2 d. priėmė sprendimus, įpareigojančius pareiškėją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Statiniai buvo nugriauti ir pareiškėjui buvo priskaičiuotos vykdymo išlaidos. Būtent tai ir sukėlė fizinio asmens nemokumą. Pareiškėjo įsiskolinimo kreditoriams dydis yra 17 514,11 Eur.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė netenkinti pareiškimo, nurodė, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, atėmus jo nurodomą turimo nekilnojamojo turto vertę, neviršija 25 MMA. Pareiškėjo darbo užmokestis, mokamas darbdavio LV UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutiniškai siekia 528,87 Eur per mėnesį, o gaunama senatvės pensija – 450,59 Eur per mėnesį, viso 979,46 Eur. Antstoliams išskaitant pagal vykdomuosius dokumentus iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio ir senatvės pensijos sumas CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje nustatyta tvarka, kas mėnesį kreditorių reikalavimai būtų tenkinami 545,41 Eur dydžio suma, todėl realizavus pareiškėjo nekilnojamąjį turtą pareiškime nurodyta šio turto verte, likusi pareiškėjo 5 246,26 Eur dydžio skola būtų padengta per mažiau nei 10 mėnesių (5 246,26 Eur / 545,41 Eur = 9,6 mėn.). Net ir nerealizavus pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto, pareiškėjas, turintis 17 514,11 Eur dydžio skolinius įsipareigojimus, kas mėnesį atsiskaitymams skirdamas 545,41 Eur sumą, su kreditoriais atsiskaitytų per mažiau nei 3 metus.
Suinteresuotasis asmuo G. E. su pareiškimu nesutiko, nurodė, jog bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir dėl to, jog pareiškėjas turi pakankamai turto, o jo mėnesinės pajamos yra pakankamos per protingą laiką padengti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėjas, turėdamas pareigą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, jau nuo 2000 m. turėjo visas galimybes savanoriškai įvykdyti teismo įpareigojimus ar kreiptis į antstolį, siūlydamas savo pasirinktą rangovą bei pateikdamas paruoštą darbų lokalinę sąmatą, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturi teisės teigti, jog būtent dėl šios situacijos (buvo priteistos pastatų nugriovimo vykdymo išlaidos) jam buvo sukeltas nemokumas. Priešingai, nemokumas (jeigu toks egzistuotų) atsirado išimtinai dėl pareiškėjo nesąžiningumo, teisinio nihilizmo ir piktybiško teismo sprendimų nevykdymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo R. B. pareiškimą atmetė, atsisakė iškelti R. B. fizinio asmens bankroto bylą, priteisė iš R. B. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų G. E. ir 8,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad pradelstų pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų suma viršija įstatyme nustatytą ribą. Pareiškėjui R. B. likę sumokėti 17 232,30 Eur vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 0085/12/00469, Nr. 0085/12/00470, kurios yra grąžintinos išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/00903/S-9530 pareiškėjui likę sumokėti 117,86 Eur (103,95 Eur palūkanų išieškotojui G. E. ir 13,91 Eur vykdymo išlaidų antstoliui). Bendra suma sudaro 17 350,16 Eur.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra pajėgus padengti įsiskolinimus kreditoriams per pakankamai trumpą laiką, todėl pareiškėjo pareiškimas iškelti jam bankroto bylą yra nepagrįstas.
Teismas nustatė, jog pareiškėjo darbo užmokestis, mokamas darbdavio LV UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutiniškai siekia 528,87 Eur per mėnesį, o gaunama senatvės pensija – 450,59 Eur per mėnesį, viso 979,46 Eur. Antstoliams išskaitant pagal vykdomuosius dokumentus iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio ir senatvės pensijos sumas CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje nustatyta tvarka, kas mėnesį kreditorių reikalavimai būtų tenkinami 545,41 Eur dydžio suma, kas leistų skolas padengti per 32 mėn., t. y. terminą, trumpesnį, nei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) įtvirtintas mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, lygus 3 metams.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi ne dėl to, jog jo finansinė padėtis yra bloga ir jis negali įvykdyti savo prievolių, bet dėl to, jog šių prievolių įvykdymo jis siekia išvengti įvairiais būdais, išgalvodamas įvairias realios faktinės situacijos neatitinkančias priežasties. Pareiškėjas nurodė itin didelę jo būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą – 850 Eur per mėn., bei 800 Eur išlaidas maistui, kurių nepagrindė faktiniais duomenimis. Pareiškėjas, realizavęs jam priklausančius nekilnojamojo turto objektus bei uždarosios akcinės bendrovės akcijas, galėtų padengti įsiskolinimą kreditoriniams.
Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas konstatavo, jog didžiausias pareiškėjo skolinis įsipareigojimas susidarė jam sąmoningai nevykdant prieš daugiau nei 15 metų įsiteisėjusių teismo sprendimų (Kauno apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimo ir 2001 m. liepos 2 d. sprendimo), kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Nepaisydamas šių aplinkybių, pareiškėjas neteisėtai pastatytus statinius dar ir savavališkai rekonstravo. Vykdymo išlaidos, susijusios su neteisėtai pastatytų statinių nugriovimu, atsirado 2014 – 2016 metais. Šis įsiskolinimas atsirado dėl to, jog pareiškėjas ignoravo jam teismo sprendimu nustatytą pareigą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir proceso dėl bankroto bylos iškėlimo eigoje. Teikdamas pradinį pareiškimą pareiškėjas į kreditorinių įsipareigojimų sumą du kartus įtraukė įsiskolinimą Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai. Be to, tiek pradiniame, tiek ir patikslintame pareiškimuose nurodęs neturintis išlaikytinių, teismo posėdžio, kuriame klausimas išnagrinėtas iš esmės, metu pareiškėjas nurodė išlaikantis sveikatos problemų turinčią pilnametę dukrą, nors neteikė jokių išlaikymo faktą patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, kad nesąžiningumą patvirtina ir aiškiai nepagrįstos būtinųjų išlaidų sumos nurodymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, t. y. klaidingai nurodė pareiškėjo gaunamas pajamas ir neteisingai vertino pareiškėjo turimo turto vertę. Teigia, kad pareiškėjo atlyginimas vidutiniškai siekia ne daugiau kaip 250,00 Eur per mėnesį, o ne 528,87 Eur kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo senatvės pensija yra 205,00 Eur, o ne 450,59 Eur. Viso pareiškėjas per mėnesį gauna 455,00 Eur. Pareiškėjas yra pensinio amžiaus ir darbdavio bet kuriuo metu gali būti atleistas. Pareiškėjo skolos siekia 17 350,16 Eur sumą. Pareiškėjas savo pareiškime nurodęs, kad jo turimo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, preliminari vertė, remiantis VĮ Registrų centras atliktu masiniu vertinimu yra 3 928.40 Eur suma. Pareiškėjui taip pat priklauso ir ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kurio preliminari vertė, remiantis VĮ Registrų centras atliktu masiniu vertinimu yra (14 249 / 4 = 3 562,25) 3 562,25 Eur suma. Viso pareiškėjo turimo turto vertė, remiantis preliminariu VĮ Registrų centras atliktu masiniu vertinimu yra 7 490,65 Eur. Todėl pardavus turtą, įsiskolinimas kreditoriams liks mažiausiai 9 859,51 Eur sumai, liks nepadengta net 65 procentai visų įsiskolinimų dalies. Taigi, apelianto nuomone, jis pagal dabartines pajamas greitu metu atkurti savo mokumą ir padengti įsiskolinimus yra nepajėgus. Be to, kreditoriams, atsižvelgiant į sunkią materialinę situaciją, galės būti skiriama tik nedidelė dalis lėšų tenkinti jų finansiniams reikalavimams, todėl terminas vykdyti įsipareigojimus yra labai ilgas ir neapibrėžtas.
Teismas dėl neaiškių priežasčių atsisakė prijungti jo dukters medicinos dokumentų išrašą bei J. B. darbo ieškančio asmens atmintinę, patvirtinančius, kad pareiškėjo dukra pas jį gyvena, serga psichikos liga, todėl pareiškėjas ją pilnai išlaiko. Pareiškėjo dukrai yra išduota darbingumo lygio pažyma, patvirtinanti, kad J. B. darbingumas yra tik 40 procentų.
Teismas nepagrįstai įvertino pareiškėjo elgesį kaip nesąžiningą. Apelianto teigimu, pareiškėjas naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir skundė ne vieną teismo sprendimą, tikėdamasis, jog bus įteisinti jo savavališkai pastatyti ūkiniai pastatai, todėl toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. Be to, suinteresuoto asmens G. E. atstovas patvirtino aplinkybes, jog eilę metų tarp pareiškėjo ir bendrasavininkų vyko derybos, tikintis įteisinti savavališkus statinius. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ne kartą yra sustabdžiusi statinių griovimo darbus, kadangi gaudavo bendraturčių prašymus, jog pastarieji susitarė ir bendrasavininkas duos sutikimą savavališkiems statiniams įteisinti. Pareiškėjas visus metus aktyviai veikė, tikėdamasis įteisinti savavališkus ūkinius statinius. Per visus 15 metų pareiškėjas, vykstant teismo procesams, nė karto nebuvo gavęs baudos, t. y. nė karto nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas pripažįsta, kad pralaimėjo visas civilines bylas, tiek prieš Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tiek ir prieš buvusius ir esamus bendrasavininkus, tačiau tai nereiškia, kad skųsdamas teismo sprendimus aukštesnės instancijos teismams elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjas neatliko konkrečių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo nesąžiningumą. Pareiškėjas, nors ir būdamas pensinio amžiaus, dirba sunkų fizinį darbą įmonėje tam, kad galėtų padengti kuo daugiau kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjas tam ir kreipėsi į teismą, jog nebegali per protingą laiko tarpą padengti visų įsiskolinimų kreditoriams, o pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. E., atstovaujamas advokato Simono Baltrušaičio, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prieštarauja savo paties pozicijai. Pareiškėjas savo 2016-09-07 patikslintame pareikšime, taip pat ir 2016-07-12 pradiniame pareiškime aiškiai nurodė, kad dirba LV UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gaunamas darbo užmokestis LV UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutiniškai siekia 528,87 Eur per mėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo gauna senatvės pensiją, kuri sudaro 450,59 Eur per mėn.
Pareiškėjas per mėnesį gauna nemažas pajamas, kurių per protingą terminą užtektų po turto pardavimo likusiai, jeigu tokia liktų, įsiskolinimų daliai padengti. Pareiškėjas ne tik gauna pensiją, kurią sudaro 450,59 Eur, bet ir darbo užmokestį, kuris siekia 528,87 Eur, pareiškėjo pajamos per mėnesį yra net 979,46 Eur. Iš pateiktų pažymų apie darbo užmokestį ir gaunamą pensiją matyti, kad kiekvieną mėnesį antstoliai nuo šių sumų išieško apie 500 Eur sumą. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis šiuo metu būtų pasikeitusi. Deklaratyvūs teiginiai apie ateityje galimai būsimą atleidimą iš darbo neparemti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir dėl to atmestini.
Masinis turto vertinimas, kuriuo remiasi apeliantas, nereiškia turto realios rinkos vertės. Toks vertinimas atliekamas neindividualizuojant vertinamo turto, t. y. neįvertinant realios turto būklės, statybos baigtumo, aplinkos, susisiekimo aplinkybių ir kita, todėl šie duomenys gali būti vertintini tik kaip papildomas informacijos šaltinis. Atlikus pareiškėjo turto įvertinimą ir pardavus turtą už tokią vertę, jo vertės, tikėtina, užtektų padengti praktiškai visą įsiskolinimą kreditoriams. Pareiškėjas buvo išreiškęs norą atlikti turto vertinimą, tačiau šios savo pozicijos atsisakė, nesiekdamas teismui pateikti įrodymų apie realią turimo turto vertę.
Suinteresuotas asmuo G. E. iš tikrųjų išreiškė poziciją, kad pareiškėjo turimą turtą galėtų įsigyti už 15 000 Eur kainą, nes tokia panaši yra pareiškėjo turimo turto vertė. Šios sumos beveik užtektų visų pareiškėjo skolų padengimui, tačiau pareiškėjas tokių pasiūlymų atsisakė. Toks procesinis elgesys, turint omenyje pareiškėjo pakeistą poziciją dėl turto vertinimo atlikimo, liudija apie pareiškėjo nesąžiningą elgesį ir siekį byloje pateikti duomenis apie neva mažą turimo turto vertę. Į turto vertę pareiškėjas net neįtraukia turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir registruoto kilnojamojo turto, nenurodo šio turto vertės ir juo negrindžia atsiskaitymo su kreditoriais galimybių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikianti įmonė, pats pareiškėjas iš šios įmonės gauna papildomą atlyginimą, todėl akivaizdu, kad akcijos turi realią vertę.
Pradiniame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pats pareiškėjas buvo aiškiai nurodęs, jog jokių išlaikomų asmenų jis neturintis, juo labiau nebuvo nurodęs, jog pas jį gyvena dukra, kuri serga psichikos liga, kurią pilnai išlaiko. Aplinkybės dėl išlaikytinių nebuvimo taip pat buvo nurodytos ir patikslintame pareiškime. Abiejuose pareiškimuose buvo nurodyta, kad būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalingos išlaidos vienam pareiškėjui. Tik paskutinio teismo posėdžio metu pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir nurodė turintis išlaikomų asmenų – dukrą, kuri gyvena pas pareiškėją ir kuri serga psichikos liga. Akivaizdu, jog jau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėjas turėjo žinoti, jog jis turi išlaikytinių (jeigu tokių būtų) ir privalėjo tai nurodyti savo pareiškime. Šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, juos pareiškėjas turėjo arba galėjo gauti pradinio pareiškimo teikimo metu, tačiau sąmoningai šia teise nesinaudojo. Naujos aplinkybės apie išlaikytinę buvo nurodytos tik po to, kai byloje dalyvaujantiems asmenims kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodomos pragyvenimui reikalingos pinigų sumos (850 Eur).
Pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis nesąžiningai. Pareiškėjas, turėdamas pareigą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius jau nuo 2000 metų, turėjo visas galimybes savanoriškai įvykdyti teismo įpareigojimus ar kreiptis į antstolį, siūlydamas savo pasirinktą rangovą bei pateikdamas paruoštą darbų lokalinę sąmatą, tačiau ja nepasinaudojo. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturi teisės teigti, jog būtent dėl šios situacijos (buvo priteistos pastatų nugriovimo vykdymo išlaidos) jam buvo sukeltas nemokumas ir kad pareiškėjas yra sąžiningas. Priešingai, nemokumas (jeigu toks egzistuotų) atsirado išimtinai dėl pareiškėjo nesąžiningumo, teisinio nihilizmo ir piktybiško teismo sprendimų nevykdymo.
Bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir dėl to, jog pareiškėjas turi pakankamai turto, o jo mėnesinės pajamos yra pakankamos per protingą laiką padengti savo įsiskolinimus kreditoriams, todėl teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad gauna ne didesnio kaip 250 Eur dydžio darbo užmokestį ir 205 Eur dydžio senatvės pensiją per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016-07-05 pažymos nustatyta, kad pareiškėjui buvo priskaičiuota 450,59 Eur per mėnesį dydžio mokėtina senatvės pensijos išmoka, o išmokėta 205,18 Eur suma, nes kas mėnesį iš priskaičiuotos išmokos (450,59 Eur) buvo išskaitoma 245,41 Eur suma pagal vykdomuosius dokumentus pareiškėjo kreditoriams reikalavimams tenkinti, kurie įtraukti į šią civilinę bylą. Analogiškos išskaitos atliekamos ir iš pareiškėjo darbo užmokesčio.
Paskutiniame teismo posėdyje pareiškėjas visiškai pakeitė savo poziciją dėl išlaikytinių, savo pradiniame pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodęs, kad išlaikytinių neturi, pareiškėjas nurodė, kad išlaiko pilnametę dukterį, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Prie pareiškimo pridėtoje išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti lentelėje suma dukrai išlaikyti taip pat nebuvo nurodyta. Pareiškėjas nepagrindė ir prašomo nustatyti 850 Eur per mėnesį sumą būtiniesiems poreikiams.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, kaip pats nurodė savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, neturi išlaikytinių, jo sudaryta santuoka nutraukta 2000-05-04, taip pat į tai, jog nėra duomenų apie itin prastą pareiškėjo sveikatos būklę, jam nustatytus specialiuosius poreikius ar kad būtų kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam nustatyta lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma objektyviai turėtų būti nustatoma didesnė nei FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta minimali, pareiškime nurodyta 850 Eur suma būtiniesiems poreikiams kiekvieną mėnesį tenkinti, kreditorių reikalavimams patenkinti faktiškai paliekant tik 129,46 Eur, yra nepagrįstai per didelė ir pažeidžianti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjo prašymas patvirtinti tokią nepagrįstai didelę išlaidų sumą būtiniesiems poreikiams patenkinti tik dar labiau patvirtina faktą, jog pareiškėjas siekia išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, o ne atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Pareiškėjas tiek pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti pareiškėjui bankroto bylą priėmimo, tiek daugiau nei 15 metų nuo sprendimų, kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytus statinius, elgėsi nesąžiningai, teikdamas nepagrįstus skundus dėl priimtų procesinių sprendimų vykdomosiose bylose ar keldamas civilines bylas, ir tuo tyčia vilkindamas priverstinį teismo sprendimų vykdymą bei didindamas vykdymo išlaidas. Pareiškėjui ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pačiam nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir taip išvengti vykdymo išlaidų, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą, konstatavus, jog pareiškėjas yra pajėgus padengti įsiskolinimus kreditoriams per pakankamai trumpą laiką, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, kadangi siekia išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, o ne atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių atsisakė prijungti jo dukters medicinos dokumentų išrašą ir dukters J. B. darbo ieškančio asmens atmintinę, patvirtinančius, kad pareiškėjo dukra serga psichine liga, kad pareiškėjas ją pilnai išlaiko.
Pagal CPK 181 straipsnį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
Pradiniame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pats pareiškėjas buvo aiškiai nurodęs, jog jokių išlaikomų asmenų jis neturintis, nebuvo nurodęs, jog pas jį gyvena dukra, kuri serga psichikos liga, kurią pilnai išlaiko. Patikslintame pareiškime, kurį pareiškėjas pateikė teismui 2016-09-07, t. y. prieš dieną iki teismo posėdžio, taip pat nurodyta, jog pareiškėjas išlaikomų asmenų neturi. Abiejuose pareiškimuose buvo nurodyta, kad būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalingos išlaidos vienam pareiškėjui. Tik 2016-09-08 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir nurodė turintis išlaikomą asmenį – dukrą, kuri gyvena pas pareiškėją ir kuri serga psichikos liga. Šios aplinkybės patvirtina, kad jau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėjas privalėjo nurodyti duomenis apie išlaikomą asmenį, tačiau nenurodė bei neteikė jokių duomenų apie išlaikomą asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-09-08 teismo posėdžio metu atsisakė prijungti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Su atskiruoju skundu pareiškėjas papildomai pateikė J. B. neįgaliojo pažymėjimą, kuris išduotas 2016-09-16, darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 2815 ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išduotą 2016-09-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinio skyriaus. Apeliacinės instancijos teismas prijungia šiuos įrodymus, atsižvelgęs į tai, jog pateikti dokumentai apie J. B. darbingumo lygį išduoti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).
Įvertinus pateiktus duomenis apie pareiškėjo dukros J. B. darbingumo lygį, konstatuotina, jog pateikti duomenys patvirtina aplinkybę apie asmens darbingumo lygį, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas išlaiko savo pilnametę dukrą. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikia jokių duomenų kokia suma yra reikalinga dukros išlaikymui, kokią sumą dukros išlaikymui skiria pats pareiškėjas, kokias papildomas pajamas (invalidumo išmoką) gauna pareiškėjo išlaikytinė.
Dėl pareiškėjo turtinės padėties
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 455 Eur, t. y. atlyginimas sudaro vidutiniškai 250 Eur per mėnesį, o senatvės pensija – 205 Eur. Byloje pateikta 2016-07-04 LV UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad pareiškėjui vidutiniškai yra priskaičiuojama apie 528,87 Eur atlyginimas, tačiau išmokamas mažesnis, kadangi išskaičiuojama pagal vykdomuosius dokumentus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016-07-05 pažyma patvirtina, kad pareiškėjui buvo priskaičiuota 450,59 Eur per mėnesį dydžio mokėtina senatvės pensijos išmoka, o išmokėta 205,18 Eur suma, nes kas mėnesį iš priskaičiuotos išmokos (450,59 Eur) buvo išskaitoma 245,41 Eur suma pagal vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina, kad išskaitymai iš pareiškėjo gaunamų pajamų vykdomi pareiškėjo kreditorių, kurie įtraukti į šią civilinę bylą reikalavimams tenkinti. Taigi, pareiškėjas ne tik gauna pensiją, kurią sudaro 450,59 Eur per mėnesį, bet ir darbo užmokestį, kuris siekia 528,87 Eur, taigi pareiškėjo pajamos per mėnesį yra 979,46 Eur. Iš pateiktų pažymų apie darbo užmokestį ir gaunamą pensiją matyti, kad kiekvieną mėnesį antstoliai nuo šių sumų išieško apie 500 Eur sumą. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis šiuo metu būtų pasikeitusi. Deklaratyvūs teiginiai apie ateityje galimai būsimą atleidimą iš darbo neparemti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atmestini.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo vadovautis pareiškėjo nurodyta ir VĮ Registrų centro atliktu masinio įvertinimo būdu nurodyta pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto verte (7 490,65 Eur).
Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto vertė, kuri atlikta VĮ Registrų centro masinio įvertinimo būdu, nelaikytina realia rinkos verte. Reali turto vertė turėtų būti nustatyta atlikus individualų turto įvertinimą. Tačiau pareiškėjas, bylos nagrinėjimo metu išreiškęs norą atlikti turto vertinimą, vėliau šios savo pozicijos atsisakė.
Aplinkybę, jog reali pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos gali būti žymiai didesnė nei įvertinta VĮ Registrų centro, kurio duomenimis remiasi pareiškėjas, patvirtina suinteresuoto asmens G. E. paaiškinimai, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta parduoti jam priklausančia nekilnojamojo turto dalį už 15 000 Eur, tačiau pareiškėjas šio pasiūlymo atsisakė.
Be to, į turto vertę pareiškėjas net neįtraukė turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir registruoto kilnojamojo turto, nenurodė šio turto vertės ir juo negrindė atsiskaitymo su kreditoriais galimybių. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nepatvirtina realios pareiškėjui priklausančio turto vertės.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį bei padarė pagrįstą išvadas, jog pareiškėjas yra pajėgus padengti įsiskolinimus kreditoriams per pakankami trumpą laiką.
Dėl pareiškėjo nesąžiningumo
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais pripažįstami: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodyti sandoriai, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises ir šių sandorių pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; 2) kitokie veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
Pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014, išaiškino, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, kad įsiskolinimas kreditoriams atsirado dėl to, kad pareiškėjas ignoravo jam teismo sprendimu nustatytą pareigą, o pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo pareiškėjas pateikė siekdamas išvengti prievolių vykdymo kreditoriams.
Pareiškėjas, turėdamas pareigą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius jau nuo 2000 metų, turėjo visas galimybes savanoriškai įvykdyti teismo įpareigojimus ar kreiptis į antstolį, siūlydamas savo pasirinktą rangovą bei pateikdamas paruoštą darbų lokalinę sąmatą ir taip išvengti vykdymo išlaidų, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo. Vykdymo išlaidos, susijusios su neteisėtai pastatytų statinių nugriovimu, atsirado 2014–2016 metais dėl to, jog pareiškėjas ignoravo jam teismo sprendimu nustatytą pareigą.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir proceso dėl bankroto bylos iškėlimo eigoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad teikdamas pradinį pareiškimą, pareiškėjas į kreditorinių įsipareigojimų sumą du kartus įtraukė įsiskolinimą Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, nurodė aiškiai nepagrįstą būtinųjų išlaidų sumą. Tiek pradiniame, tiek ir patikslintame pareiškimuose nurodęs neturintis išlaikytinių, teismo posėdžio, kuriame klausimas išnagrinėtas iš esmės, metu pareiškėjas nurodė išlaikantis sveikatos problemų turinčią pilnametę dukrą, nors neteikė jokių išlaikymo faktą patvirtinančių įrodymų.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) ir priėmė teisingą nutartį. Priimta teismo nutartis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16. punktą (už atsiliepimą į atskirąjį skundą) numatytas maksimalus dydis 308,76 Eur (0,4x771,90). Kadangi suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršiją Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, civilinė byla nesudėtinga, atsiliepimą į atskirąjį skundą parengė advokatas, atstovavęs suinteresuotą asmenį pirmosios instancijos teisme, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistina 200 Eur suma (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.