Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), šalikelėje, sudavė E. P. kumščiu du smūgius į veidą, o šiam nukritus ant žemės, ne mažiau penkis kartus įspyrė į galvą, šonus, rankas, taip mušdamas nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairiame rieše.

K. V. B. kaltės nepripažino. Jis atsisakė teisme duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus, tik nurodė, kad nukentėjusiajam fizinio skausmo nesukėlė. Bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškus jam įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, V. B. kaltės taip pat nepripažino, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo savo automobilį „AudiA4“, kelyje susidūrė su iš priekio važiavusiu automobiliu, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo jo brolis L. V.. Po susidūrimo kaltinamojo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, kaltinamasis įvykio metu susižeidė, prasikirto kaktą, dėl to buvo sutrikusi jo koordinacija, jis buvo trumpam praradęs atmintį. Į eismo įvykio vietą atvažiavo kaltinamojo motina B. B. ir patėvis J. V.. Kaltinamasis motinai pasakė, kad eis pasiskolinti traktoriaus, nes reikėjo ištempti apgadintus automobilius. Tada prie jo prikibo į eismo įvykio vietą atėjęs nepažįstamas vyras, kuris pavadino jį „vaikų žudiku“. Kaltinamasis pasakė jam nesikišti, bet kai nusisuko, pajuto nestiprų smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė, kad tas vyriškis guli ant žemės. Kaltinamasis nesuprato, kas tą vyriškį pargriovė. Norėjo jį pakelti, bet šis pradėjo šaukti, kad yra mušamas, todėl jo nekėlė. Smūgių jam nesudavė. Kaltinamojo motina nesakė žodžių „ką darai, užmuši žmogų“. Jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesulaukęs policijos, nes nuėjo ieškoti traktoriaus.

Nukentėjusysis E. P., apklaustas teisme, parodė, kad iki įvykio nebuvo pažįstamas su kaltinamuoju V. B.. Kaltinamasis jį sumušė be jokios priežasties, tai įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Tą dieną nukentėjusysis su šeima buvo atvažiavęs į svečius pas draugą T. P.. Vakare, būdamas lauke, jis išgirdo automobilių susidūrimo garsą. Su žmona nubėgo prie netoliese esančio kelio pažiūrėti kas įvyko, galvojo, gal žmonėms reikalinga pagalba. Pamatė vieną automobilį griovyje, o kitas automobilis stovėjo ant kelio, prie jo buvo jaunuolis ir du pagyvenę asmenys, kaip vėliau sužinojo, tai buvo kaltinamojo tėvai. Ant kelio mėtėsi stiklų šukės, ant jaunuolio veido matėsi kraujo, todėl nukentėjusysis, manydamas, kad jaunuolis eismo įvykio metu susižalojo, pasakė savo žmonai, kad ji iškviestų greitąją ir policiją. Tuo tarpu pagyvenusi moteris prasitarė, kad yra ir daugiau eismo įvykyje dalyvavusių automobilių. Tada nukentėjusysis apsižvalgė ir pamatė prie kelio augusių kukurūzų lauke automobilio ratų vėžes, buvo galima suprasti, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio į kukurūzus. Nukentėjusysis ėjo keliu į tą pusę, kur galėjo būti trečiasis automobilis. Beeidamas sutiko kaltinamąjį, šis išlipo iš griovio, jo veidas buvo kruvinas, iš jo išvaizdos buvo galima suprasti, kad asmuo dalyvavo eismo įvykyje. Nukentėjusysis paklausė, ar viskas gerai, ar automobilyje yra nukentėjusiųjų, gal yra vaikų. Kaltinamasis į tai atsakė „parodysiu tau vaikus“ ir netikėtai smogė kumščiu nukentėjusiajam į smakrą. Smūgis buvo stiprus, nukentėjusysis nuo jo susvirduliavo, gerai nepamena, ar buvo dar vienas smūgis į veidą, tada jis bandė sugriebti kaltinamajam už jo rūbų, bet neišsilaikė ant kojų ir nusirito nuo kelio į griovį, prie jo prišokęs kaltinamasis ėmė spardyti jį kojomis. Tuo metu atlėkė kaltinamojo motina, kurią nukentėjusysis prieš tai matė ant kelio. Ji pradėjo rėkti „ką darai, žmogų užmuši“. Po šių žodžių kaltinamasis liovėsi spardyti ir pasitraukė nuo nukentėjusiojo, šis atsikėlė ir išlipo iš griovio. Pastebėjo, kad jo marškinėliai kruvini, galimai juos išsitepė, kai kontaktavo su kaltinamuoju. Kai atvažiavo policija, kaltinamojo motina ėmė aiškinti, kad tai ji vairavo nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Nukentėjusysis tai užginčijo, bet ji liepė jam nesikišti. Kaltinamojo motina dar iki atvykstant policijai sakė nukentėjusiajam eiti namo, nes jie neva patys viską išsiaiškins. Iš jų tarpusavio kalbų nukentėjusysis suprato, kad kaltinamasis be leidimo paėmė mašinos raktelius ir išvažiavo, vairavo neblaivus, o jo tėvai su kitu automobiliu bandė jį pasivyti. Pagyvenęs vyriškis (kaltinamojo patėvis) buvo labai nepatenkintas, minėjo, kad kaltinamasis vėl „prisidirbo“. Dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis jautė skausmą, jam iš burnos bėgo kraujas, nes buvo prakirsta lūpa, paskui ištino žandikaulis, jis negalėjo net išsižioti, galvoje atsirado patinimas, buvo nubrozdinimai, susižalojo į stiklus kojas, nes reikėjo basam pareiti per stiklus, kadangi jo šlepetės liko griovyje. Po įvykio tris dienas turėjo gerti vaistus nuo skausmo, buvo nuėjęs pas šeimos gydytoją dėl migrenos paūmėjimo. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nebandė taikytis. Nukentėjusysis nereikalauja, kad kaltinamasis atlygintų jam padarytą žalą, tačiau siekia, kad už savo veiksmus atsakytų pagal įstatymą.

Teisme apklausta liudytoja N. P. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. vakare su šeima leido laiką pas draugus, sėdėjo lauko terasoje. Išgirdo, kad ant kelio kažkas įvyko. Ji su vyru E. P. nusprendė nueiti ir pažiūrėti, ar nereikia pagalbos. Nuėjusi pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, prie kurio buvo nepažįstamas jaunuolis, ant jo veido matėsi kraujas. Paklausė, ar nereikia pagalbos, ar viskas gerai, ar automobilyje nėra prispaustų žmonių. Jaunuolis buvo sutrikęs, blaškėsi aplink automobilį. Ant kelio stovėjo kitas automobilis, kuris atvažiavo ir sustojo tuo metu, kai N. P. su vyru priartėjo prie besiblaškančio jaunuolio. Iš to automobilio išlipo pagyvenusių žmonių pora ir bendravo su jaunuoliu, iš jų pokalbių liudytoja suprato, kad jie visi yra šeimos nariai ir kad eismo įvykį sukėlė kitas jų artimasis, kurio vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio į kukurūzų lauką. Jaunuolis, kuris blaškėsi prie apgadinto automobilio, padrikai pasakojo, kad jis važiavo į angarą pasiimti raktų ir pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris lėkė tiesiai į jį ir nubloškė į griovį. Jaunuolis buvo labai susijaudinęs, šoko būsenoje, sakė „aš daugiau jam nepadėsiu, tegul pats tvarkosi“. N. P. bendraujant su pagyvenusiu vyriškiu, šis prasitarė, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra jo žmonos sūnus, kad jis eilinį kartą pasiėmė mašinos raktelius ir vairavo, o jie su žmona jį vijosi, važiavo pažiūrėti, kad šis nieko nepridirbtų. Tuo metu ant kelio pasirodė ir eismo įvykio kaltininkas, tai buvo kaltinamasis V. B.. Liudytoja nematė, iš kur jis atėjo, jo veidas buvo kruvinas. N. P. suprato, kad kaltinamasis susižalojo eismo įvykio metu, todėl ji paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Jos nuomone, kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, tai nueidavo kažkur, tai vėl grįždavo. Kai E. P. jo paklausė, ar nereikia pagalbos, ar automobilyje nėra vaikų, kaltinamasis pasakė „tuoj aš tau parodysiu kur vaikai“. Iš tokio atsakymo liko neaišku, ar nuo kelio nuvažiavusiame automobilyje nėra daugiau galimai nukentėjusių žmonių, todėl E. P. nuėjo link to automobilio. Netrukus N. P. išgirdo moterį šaukiant „V., paleisk, ką darai, žmogų užmuši“. N. P. ėjo į tą pusę, kur girdėjo moters riksmus. Eidama pamatė iš griovio išlipantį savo vyrą, jis buvo sumuštas, skundėsi, kad skauda skruostą, jam kraujavo prakirsta lūpa, jo marškinėliai buvo ištepti krauju. Iš to paties griovio netrukus pasirodė ir kaltinamasis, o paskui jį atėjo ir kaltinamojo motina. Kol jie visi laukė policijos, privažiavo dar vienas automobilis su dviem merginomis, N. P. suprato, kad tai buvo eismo įvykyje dalyvavusio jaunuolio draugės. Prie jų pribėgo kaltinamasis ir bandė įlipti į tą automobilį, atimti raktelius, bet jaunuolis liepė jam nelįsti, pasitraukti ir tada kaltinamasis pasišalino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir GMP, medikai apžiūrėjo E. P.. Pareigūnai aiškinosi eismo įvykio aplinkybes. Kaltinamojo motina norėjo prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį, teigdama, kad tai ji vairavo automobilį, o kai N. P. tai užginčijo, moteris liepė jai nesikišti, nes čia ne jos reikalas. Po įvykio E. P. skundėsi, kad jam skauda sumuštas vietas, jo skruostas buvo patinęs, N. P. dėjo šaltą kompresą. Įvykis buvo šeštadienį, o pirmadienį sutuoktinis nuėjo pas ekspertus, jo galvos srityje aiškiai matėsi patinimas, buvo paburkusi lūpa. Dar vėliau sutuoktiniui paūmėjo galvos skausmai, nes jam yra migrena, todėl jis kreipėsi pas šeimos gydytoją.

Teisme apklaustas liudytojas T. P. patvirtino, kad įvykio dieną nukentėjusysis E. P. su žmona buvo pas jį svečiuose. Vakare jie išgirdo nuo kelio pusės automobilio padangų cypimą, pagal tai sprendė, kad galimai įvyko eismo įvykis. E. P. su sutuoktine nuėjo pažiūrėti kas atsitiko, ar nereikia pagalbos. Kai praėjus 15-20 min. jie vis dar negrįžo, T. P. ėjo jų ieškoti. Atėjęs prie kelio, pamatė į griovį įvažiavusį automobilį, prie jo buvo jaunuolis, kuris stovėjo susiėmęs už galvos, lyg būtų ją susimušęs, iš jo žodžių suprato, kad jis vairavo automobilį ir jam prasilenkiant su kitu automobiliu, kurį vairavo to jaunuolio brolis ar tai pusbrolis, jie susidūrė. Antrojo automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, T. P. nematė, tik pagal paliktas vėžes suprato, kad tas automobilis nuvažiavo nuo kelio į kukurūzų lauką. Tada pamatė ateinančius E. P. su žmona. E. P. veidas buvo paraudęs, jo marškinėliai buvo kruvini, jis paaiškino, kad buvo užpultas agresyviai nusiteikusio vairuotojo, kurio automobilis nuvažiavo nuo kelio, sakė, kad jie abu grūmėsi, kad E. P. buvo nustumtas į griovį, ten gavo smūgį. T. P. nematė asmens, su kuriuo įvyko konfliktas. Jis norėjo nueiti prie to nuo kelio nuvažiavusio automobilio, bet E. P. su žmona jį sulaikė, sakė geriau ten nelįsti, nes asmuo agresyviai nusiteikęs. Po to T. P. grįžo namo, o E. P. liko ant kelio laukti iškviestos policijos. Kai nukentėjusysis su žmona grįžo į T. P. sodybą, jie pasakojo apie įvykį, E. P. minėjo, kad jam buvo sumuštas veidas, skundėsi, kad skauda sumuštą vietą, todėl dėjo ant tos vietos kažkokį šaltą daiktą iš šaldytuvo kaip šaltą kompresą.

Teisme apklausta liudytoja R. B., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad pagal pranešimą apie eismo įvykį nuvykus į įvykio vietą, rado į griovį nuvažiavusį automobilį; paklausus, ar yra nukentėjusių, policijos pareigūnai atsakė, kad yra vienas sumuštas žmogus. Ji bendravo su nukentėjusiuoju, kuris aiškino, kad jam įspyrė į veidą, rodė ir į kurią vietą, bet akivaizdžių sužalojimų nesimatė, vyriškis nekraujavo, jokios pagalbos nenorėjo, atsisakė vykti į priėmimo skyrių, todėl R. B. sprendė, kad nukentėjusiajam pagalbos nereikia. Ji neužpildė medicininės kortelės, nes kai bendravo su nukentėjusiu vyriškiu, nepaklausė ir neužsirašė jo asmens duomenų.

Teisme apklaustas liudytojas M. Š., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad tarnybos metu policijos budėtojo nurodymu buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio. Ten rado nuo kelio nuvažiavusius du lengvuosius automobilius. Vieno iš jų vairuotojas buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Aiškinantis įvykio aplinkybes, priėjo vyras, kuris pasiskundė, kad nukentėjo, kai bandė sulaikyti eismo įvykio kaltininką, t. y. jam buvo suduoti smūgiai, jis buvo nukritęs ant žemės. M. Š. priėmė nukentėjusiojo pareiškimą, kuriame užrašė aplinkybes tokias, kokias jam pasakojo nukentėjęs vyriškis. Įvykio vietoje buvusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo pasišalinusio vairuotojo motina, bandė prisiimti atsakomybę, teigdama, kad tai ji vairavo automobilį, kuris išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir dėl to kilo eismo įvykis. Tačiau M. Š. suprato, kad moteris sakė netiesą, nes ji painiojosi detalėse, be to, kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas pasakė, kad vairavo jo brolis, ir automobilyje, kurį jie rado kukurūzų lauke, buvo likusi vyriška šlepetė. M. Š. su kitais pareigūnais ieškojo pasišalinusio vairuotojo, bet nerado.

Liudytoja B. B., kaltinamojo motina, teisme atsisakė duoti parodymus.

Teisme apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, L. V. savo automobiliu važiavo į garažus (dirbtuves), žinojo, kad ten yra jo tėvai B. B. ir J. V. bei brolis V. B., kurie ten kažką dirbo. Vairavo blaivus. Važiuodamas susidūrė su iš priekio atvažiavusiu automobiliu, kuris įvažiavo į jo eismo juostą, po susidūrimo abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio. L. V. nesusižalojo, bet jo automobilis buvo stipriai apgadintas. Išlipęs jis ėjo link avariją sukėlusio automobilio ir pamatė nuo tos pusės ateinantį brolį V. B., tada suprato, kad susidūrė su brolio vairuojamu automobiliu. Abu pasikalbėjo, kad nei vienas nenukentėjo ir policijos nereikia, nes V. B. neginčijo, kad sukėlė eismo įvykį, jis buvo blaivus. Pasitarė ką daryti su automobiliais, nes juos reikėjo patraukti iš griovio. Tuo metu ant kelio sustojo automobilis, kuriuo važiavo jų tėvai. Išlipę iš automobilio, jie nuėjo prie kaltinamojo, jų pokalbio liudytojas negirdėjo, nes jis tada nuėjo prie savo automobilio. Prie jo priėjo iš kažkur atsiradę nukentėjusysis E. P. su žmona, jie paklausė, ar jis nesusižalojo, o šiam pasakius, kad pagalbos nereikia, jie nuėjo prie kaltinamojo ir jų tėvų. Apie ką vyko pokalbis liudytojas nežino, jis nematė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis būtų tarpusavyje konfliktavę, negirdėjo motinos riksmų. Po to atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Kaltinamojo tuo metu jau nebuvo, jis išėjo dar iki policijos atvykimo. Kas ir kodėl iškvietė spec. tarnybas liudytojas nesuprato. Jis girdėjo kalbant, kad buvo sumuštas žmogus. Matė, kad E. P. buvo nuėjęs prie policijos tarnybinio automobilio, tačiau jo veide nebuvo jokių akivaizdžių sužalojimų. Po kelių dienų liudytojas telefonu kalbėjo su kaltinamuoju ir šis papasakojo, kad nukentėjusysis buvo prie jo priėjęs ir neleido sėsti į automobilį, po to nukentėjusysis už kažko užsikabino ir pargriuvo, kaltinamasis norėjo jam padėti, o gavosi, kad jis buvo apkaltintas nukentėjusiojo sumušimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisme apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo posūnis. Jis gyvena atskirai nuo tėvų. Liudytojas patvirtino, kad įvykio dieną jis su sutuoktine važiavo iš dirbtuvių, kur jie kartu su kaltinamuoju arpavo grūdus. Kaltinamasis iš dirbtuvių išvažiavo pirmiau, o J. V. iš dirbtuvių išvažiavo kiek vėliau. Važiuodamas pamatė nuo kelio į skirtingas puses nuvažiavusius du automobilius, tai buvo jo sūnaus L. V. ir posūnio V. B. automobiliai. Tada sustojo ir jis nuėjo prie sūnaus L. V., paklausė, ar jis nesusižalojo, šis atsakė, kad jam viskas gerai. Kokiomis aplinkybėmis susidūrė automobiliai jis neklausinėjo. Po to liudytojas grįžo į savo automobilį ir su niekuo nebendravo, jokių konfliktų nematė. Tuo tarpu jo sutuoktinė buvo nuėjusi prie kaltinamojo automobilio, vėliau ji atėjo kartu su kaltinamuoju. Eismo įvykio vietoje vaikščiojo nepažįstami žmonės, moteris kažkam skambino. Su šiais žmonėmis liudytojas teigia nebendravęs. Paskui kaltinamasis V. B. išėjo ieškoti technikos, kad ištraukti automobilius. Po kiek laiko į eismo įvykio vietą atvažiavo du policijos ekipažai ir greitoji medicinos pagalba, bet liudytojas nematė, kad kas būtų sužeistas.

Iš nukentėjusiojo E. P. pareiškimo ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. 21.55 val. policijos pareigūnas M. Š. priėmė E. P. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis sudavė kumščiu jam į kairę veido pusę, tada trenkė dar kartą, po ko jie susikibo ir parkrito ant žemės, tada vyriškis sudavė jam dar mažiausiai tris smūgius. Priėmus pareiškimą, buvo apžiūrėta įvykio vieta, protokole pažymėta, kad tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 1 – 5).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. 21.07 val. Bendrasis pagalbos centras gavo privataus fizinio asmens pranešimą apie tai, kad nuo kelio nuvažiavo du automobiliai, vienam vyrui sužalota galva, jis sąmoningas, pranešta GMP ir policijai (1 t., b. l. 16).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 29 d. rašte Nr. 41D(A)-925 nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. 21.07.02 val. buvo užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prie rašto pridėtas pokalbio garso įrašas (1 t., b. l. 29).

Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota, kad išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą pokalbio garso įrašą nustatyta, jog numeriu 112 skambino moteris, ji pranešė apie eismo įvykį, sakydama, kad du automobiliai griovyje, vienas žmogus kraujuoja, praskelta galva, taip pat nurodė, kad viename automobilyje patikrino, ar nėra vaikų, o prie antro automobilio ji neina, nes ten „agresyviai nusiteikęs vyras ir jis neblaivus“, aiškina, kad jis užpuolė, kai atėjo jam padėti, primušė jos vyrą, į pareigūno klausimą, ar jie turės pretenzijų, moteris atsakė, kad jos vyras greičiausiai skųsis (1 t., b. l. 26 – 29).

Iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. 21.28 val. į eismo įvykio vietą kelyje link (duomenys neskelbtini) atvyko greitoji medicinos pagalba; kvietimo kortelėje neįrašyti paciento duomenys, neaprašyta paciento būklė, tik pažymėta, kad „atsisakė pagalbos“, taip pat įrašyta, kad vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, kortelę užpildė slaugos specialistė R. B. (1 t., b. l. 34 – 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 778/2019 (06) patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo atlikta nukentėjusiojo E. P. apžiūra. Išvados tiriamojoje dalyje įrašyta, kad apžiūros metu nukentėjusysis nurodė skausmingumą čiuopiant kaktos abiejose pusėse ir dešinio skruostikaulio srityje. Kairio riešo vidiniame paviršiuje nustatytas 0,5x1,5 cm odos nubrozdinimas, daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nėra. Specialistas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam E. P. buvo padarytas sužalojimas – odos nubrozdinimas kairiame rieše, kuris galėjo būti padarytas 2019 m. rugpjūčio 31 d., veikiant kairį riešą kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo ar atsitrenkiant į jį, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 79).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. P. parodė T. P. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur jis svečiavosi 2019 m. rugpjūčio 31 d., matyti, kad sodyba yra netoli kelio į (duomenys neskelbtini); po to nukentėjusysis parodė minėtą kelią, paaiškindamas, kad šiame kelyje 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21 val. įvyko avarija; parodė vietą šalikelėje, kur buvo nuvažiavęs automobilis, o prie jo stovėjo jaunuolis; parodė, kur tame pačiame kelyje stovėjo baltos spalvos lengvasis automobilis, o prie jo buvo moteris ir vyras, kurie sakė, kad viskas gerai ir jie patys viską išsiaiškins; parodė kitoje kelio pusėje vietą, kur jis sutiko iš griovio išlipantį kaltinamąjį ir jo paklausė, ar viskas gerai, ar nėra vaikų, po ko kaltinamasis, atsakęs „tuoj bus tau vaikai“, sudavė jam du smūgius ranka į veidą. Po to nukentėjusysis E. P. nusileido nuo kelio į griovį ir parodė vietą, kurioje kaltinamasis jį spardė į įvairias kūno vietas, o jis bandė rankomis ir kojomis apsiginti. Taip pat parodė vietą, kur buvo nuo kelio į kukurūzų lauką nuvažiavęs automobilis (1 t., b. l. 72 – 76).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. P. akistatoje su kaltinamuoju V. B. patvirtino, jog po jo klausimo kaltinamajam ar nereikia pagalbos, ar nėra vaikų, kaltinamasis atsakė „aš tau duosiu vaikų“ ir sudavė jam smūgius į veidą, galimai į smakrą, po to jie susikibo, pargriuvo, nusirito į griovį, ten kaltinamasis spardė jam į galvą, nukentėjusysis rankomis dengėsi galvą nuo smūgių, tuo momentu atbėgo moteris, ji sušuko „ką darai, žmogų užmuši“, ta moteris atitraukė kaltinamąjį; gi kaltinamasis akistatoje aiškino, kad nukentėjusysis priėjo prie jo iš už nugaros ir suėmė už marškinėlių, kaltinamasis atsisuko į jį ir nukentėjusysis pargriuvo, kaltinamasis bandė jį pakelti, bet jis spardėsi ir šaukė, kad jį muša, tuomet jis paleido nukentėjusįjį ir nuėjo ieškoti traktoriaus, o ar buvo priėjusi motina jis neprisimena (1 t., b. l. 82 – 86).

Akistatos tarp liudytojų B. B. ir N. P. protokole fiksuota, kad N. P. nurodė, jog ji nematė konflikto tarp nukentėjusiojo E. P. ir kaltinamojo V. B., nes kalbėjo su vyriškiu, kuris buvo atvažiavęs baltos spalvos automobiliu (su J. V.), bet ji patvirtino girdėjusi, kaip B. B. rėkė „paleisk, V., ką darai, žmogų užmuši“, po ko ji pamatė iš griovio išlipantį savo vyrą E. P., kuris buvo sumuštas, jis pasakė „aš tik norėjau paklausti, ar nėra vaikų, ar nereikalinga pagalba“; taip pat N. P. nurodė, kad B. B. sakė jai ir jos vyrui nesikišti, kad tai ne jų reikalas, aiškino, kad tai ji vairavo, o ne kaltinamasis, N. P. pasakius, kad kaltinamasis galėjo užmušti žmogų, B. B. atsakė „bet nieko neužmušė“; gi liudytoja B. B. teigė, kad su N. P. parodymais nesutinka, kadangi ji nekalbėjo nei su N. P., nei su jos vyru, šis paklausė jos sūnaus V. B. „ar nėra mažų vaikų, ar nereikalinga pagalba“, po ko jos sūnus atsakė, kad pagalba nereikalinga, nusisuko ir ėjo link savo automobilio, tada nukentėjusysis griebė jam už pečių, V. B. pasipurtė ir nukentėjusysis nugriuvo, jos sūnus smūgių jam nesudavė, ji nesakė žodžių „paleisk, V., ką darai, žmogų užmuši“, taip pat neigė, kad atvykus policijos pareigūnams ji bandė įrodyti, jog vairavo eismo įvykį sukėlusį automobilį (1 t., b. l. 98 – 99).

Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytojui M. Š. akistatoje su liudytoja B. B. nurodžius, jog aiškinantis eismo įvykio aplinkybes B. B. teigė, kad automobilį, nuvažiavusį nuo kelio į kukurūzų lauką, vairavo ji, o ne sūnus V. B., ir kad ji nežino kur yra jos sūnus, liudytoja B. B. patvirtino, kad su tokiais M. Š. parodymais ji visiškai sutinka (1 t., b. l. 119 – 121).

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. kaltinamajam V. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. 21.07 val. Alytaus rajone, kelio (duomenys neskelbtini)1,00 km, jis, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo abu automobiliai nuvažiavo į griovį, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės; V. B. apie eismo įvykį policijai nepranešė, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 219, 222 punktų reikalavimus ir šiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, už juos paskirta 300 Eur bauda be specialiosios teisės atėmimo; protokole įrašytas V. B. pasiaiškinimas, kad jis sutinka su pažeidimu, dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 20 – 21).

Iš V. B. apklausos protokolo matyti, kad atliekant administracinių nusižengimų tyrimą, V. B., apklausoje dalyvaujant jo atstovui advokato padėjėjui A. Z., paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. laike tarp 19 val. iki 21 val. jis, vairuodamas savo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), važiavo vienas, buvo blaivus. Lenkdamas ant kelio stovėjusius žmones, jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, po susidūrimo abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio. Nuėjęs prie automobilio, su kuriuo susidūrė, V. B. pamatė, kad tai buvo jo brolio L. V. vairuojamas automobilis. Brolis pasakė, kad jis nenukentėjo, o V. B. eismo įvykio metu prasikirto kaktą. Jie pasikalbėjo, kad reikia traktoriaus automobiliams ištraukti. V. B. nueinant nuo savo automobilio, prie jo priėjo nepažįstami vyras ir moteris, kurie klausė kas atsitiko. Jis atsakė, kad jie patys viską susitvarkys, tada tie žmonės pradėjo elgtis neadekvačiai, pavadino jį „vaikų žudiku“ ir V. B. su tuo vyriškiu susistumdė, po to nuėjo pas pažįstamą ieškoti traktoriaus. Į policiją jis neskambino (2 t., b. l. 3 – 4).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. B. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. P.. Fizinis smurtas pasireiškė smūgių kumščiais ir kojomis sudavimu E. P. į veidą, galvą, šonus ir rankas. Nors kaltinamasis kaltę neigia, nurodydamas, kad jis neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad V. B., atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, apklausiamas apie eismo įvykio aplinkybes paminėjo, kad po eismo įvykio jis susistumdė su nepažįstamu vyriškiu, kuris pavadino jį „vaikų žudiku“, taigi, V. B. pripažino buvus konfliktą ir kontaktą su nukentėjusiuoju E. P.. Teisme kaltinamasis atsisakė duoti paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad į eismo įvykio vietą atėjęs nukentėjusysis E. P. prikibo prie jo, pavadino „vaikų žudiku“, o kaltinamajam nusisukus, E. P. dėl neaiškių priežasčių nugriuvo ant žemės, kaltinamasis norėjo jį pakelti, bet E. P. pradėjo šaukti, kad yra mušamas, todėl jo nekėlė ir pasišalino. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo E. P. ir liudytojos N. P. parodymams, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Pažymėtina, kad iki įvykio šie asmenys su kaltinamuoju buvo nepažįstami, taigi, jie neturi pagrindo duoti V. B. kaltinančius parodymus. Nukentėjusysis E. P. nuo įvykio tyrimo pradžios vienodai aiškino, kad kaltinamasis sudavė jam smūgius kumščiu į veidą, o jam nugriuvus ant žemės, spardė kojomis, dėl tokių kaltinamojo veiksmų jis jautė fizinį skausmą, jam buvo sumuštas veidas, prakirsta lūpa. Nukentėjusiojo parodymai išsamūs, nuoseklūs, E. P. juos detalizavo parodymų patikrinimo vietoje metu. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, E. P. patvirtino tas pačias aplinkybes, prie kurių buvo kaltinamojo sumuštas. Nukentėjusiojo parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Liudytoja N. P. teisme patvirtino, kad nukentėjusysis buvo nuėjęs link eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, iš tos pusės ji girdėjo moters riksmą „paleisk, V., ką darai, žmogų užmuši“, po ko pamatė iš griovio išlipantį sumuštą E. P.. Tokius pačius parodymus N. P. davė ir bylos ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino akistatoje su liudytoja B. B., kaltinamojo motina. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pokalbio garso įrašo matyti, kad N. P., paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie įvykusį eismo įvykį, o kalbėdama su policijos budinčiuoju, ji nurodė, kad reikalinga ir medikų pagalba, to pokalbio metu N. P. pasakė, kad viename automobilyje ji patikrino, ar nėra vaikų, o prie antro automobilio ji neina, nes bijo agresyviai nusiteikusio vyro, kuris užpuolė, kai atėjo jam padėti, ir sumušė jos vyrą. Liudytojas T. P. patvirtino, kad tuoj po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju ir jis sakė, kad nuėjęs padėti galimai eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui, gavo nuo jo smūgį į veidą ir dar buvo jo suspardytas, liudytojas patvirtino matęs sumušimo žymes ant nukentėjusiojo veido, nukentėjusysis skundėsi, kad skauda sumuštą veidą, dėjo šaltą kompresą ant sumuštų vietų. Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad nukentėjusysis E. P. iš karto po įvykio nurodė kaltinamąjį kaip jį sumušusį asmenį. Liudytoja R. B., apklausta teisme, parodė, kad GMP atvykus į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai pasakė, kad yra sumuštas žmogus, tada ji bendravo su nukentėjusiuoju ir šis aiškino, kad jam įspyrė į veidą, rodė ir į kurią vietą, bet ji sužalojimų nefiksavo, nes nukentėjusysis atsisakė pagalbos ir be to, ji neužsirašė jo asmens duomenų. Specialisto išvada patvirtina, kad apžiūros metu nukentėjusysis skundėsi, jog skauda čiuopiant kaktą abiejose pusėse ir dešinio skruostikaulio srityje, objektyviai nukentėjusiajam nustatytas odos nubrozdinimas kairio riešo vidiniame paviršiuje, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytojai L. ir J. V. teigė, kad konflikto nematė, taip pat nematė, kad nukentėjusysis būtų sumuštas, tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus, nes L. V. yra kaltinamojo brolis, o J. V. – jo patėvis, taigi, šie liudytojai yra kaltinamojo artimieji ir jie gali būti suinteresuoti duoti kaltinamajam palankius parodymus. K. L. ir J. V. nėra linkę atskleisti byloje objektyvią tiesą, rodo ir ta aplinkybė, jog tarp jų parodymų yra prieštaravimų, J. V. aiškino, kad jis po eismo įvykio kalbėjo tik su sūnumi L., o su nukentėjusiuoju ir N. P. jis apskritai nebendravo, gi L. V. nurodė, kad prie jo buvo priėję nukentėjusysis E. P. su žmona ir klausė, ar nereikia pagalbos, o po to pastarieji nuėjo prie kaltinamojo bei jo tėvų ir ten vyko kažkoks pokalbis, kas atitinka nukentėjusiojo ir N. P. nurodytas aplinkybes. Liudytoja B. B., kaltinamojo motina, teisme atsisakė duoti parodymus. Iš akistatos protokolų matyti, kad B. B., aiškindama apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuosekli, akistatoje su N. P. ji neigė, kad bandė prisiimti kaltę už sūnų, sukėlusį eismo įvykį, gi akistatoje su liudytoju M. Š. ji sutiko su M. Š. parodymais, kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ji sakė, jog automobilį, kuris nuvažiavo nuo kelio į kukurūzų lauką, vairavo ji, o ne sūnus V. B., ir kad jai nėra žinoma, kur yra jos sūnus. Tokie prieštaravimai sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamasis ir jo artimieji bylos proceso metu siekė padėti kaltinamajam sušvelninti atsakomybę arba apskritai jos išvengti, todėl teismas jų parodymus vertina kaip nepatikimus.

Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. kaltė yra įrodyta, jo veiksmai, įvertinus nukentėjusiajam E. P. padaryto sveikatos sužalojimo mastą, taip pat nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, t. y. šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis V. B. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisiamas pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos įvykdytos (2 t., b. l. 23, 24 – 27, 28). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 2 , b. l. 29). Vedęs, turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 20). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinimas teigė, kad V. B. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismo vertinimu tokia aplinkybė neįrodyta objektyviais duomenimis, be to, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad V. B. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina bausmė, mažesnė už įstatymo numatytą šios rūšies bausmės vidurkį, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus. Be to, siekiant individualizuoti bausmę ir pasiekti jos tikslus, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 12 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių šios įmokos sumokėjimo terminą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. B. kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL dydžio, t. y. 600 Eur (šešių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad ši įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor banke, gavėjas – LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas – 188604955, mokėjimo paskirtis – vardas, pavardė, asmens kodas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Kompaktinį diską CD-R su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.