Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant L. K., teismo posėdyje nagrinėjo L. K. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria nutarta nepriimti skundo ir jį grąžinti L. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Linvydas K. K. miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą privataus kaltinimo tvarka kaltino G. V. ir S. V.. Skunde L. K. nurodė, jog minėti asmenys 2011-05-25 jam skambino telefonu, grasino ir įžeidė. Šias aplinkybes grindė faktu, jog 2011-12-07 nuo pareiškėjui priklausančios transporto priemonės buvo pavogti valstybiniai registracijos numeriai, nors tai, paties pareiškėjo teigimu, galėjo būti tik sutapimas. Skundu taip pat prašyta išreikalauti iš policijos įstaigos bylą, kurioje yra kaltinamųjų anketiniai duomenys.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-11 nutartimi L. K. skundo nepriėmė ir jį grąžino. Teismas laikė, jog pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų nukentėjusiojo skundui dėl privataus kaltinimo palaikymo teisme formos ir turinio reikalavimų.

L. K. skundas atmestinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas bei teisė į gynybą (BPK 7 ir 10 straipsniai). BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

Aptariamos kategorijos bylų skunduose, be kitų aplinkybių, turi būti nurodytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes (BPK 412 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagal kuriuos, be kitų duomenų, skunde turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. L. K. nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes bei jo padarytas išvadas. Skunde turėjo būti ne tik konkrečiai nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės - įžeidimo pasireiškimo vieta, laikas, pobūdis (veiksmu, žodžiu ar raštu), bet ir įvardinti pažeminimo žodžiu ar raštu pavartoti žodžiai, jų poveikis nukentėjusiajam ir panašios kitos aplinkybės. Be to, pagrįstai laikyta ir tai, jog skundas neatitiko aptariamos kategorijos bylų pareiškimo formai keliamų reikalavimų.

Pažymėtina, kad skunde apylinkės teismui L. K. kaltina du asmenis. Tačiau iš skundo apylinkės teismui nėra aišku kokias konkrečias veikas atliko kiekvienas atskirai asmuo, tai yra tiek G. V., tiek S. V.. Taigi veikos nėra individualizuotos.

Įvertinus tai, aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėjo skundas neatitiko BPK 412 straipsnyje keliamų reikalavimų, kas lėmė teisėtą jo nepriėmimą ir grąžinimą pareiškėjui.

Šios nutarties priėmimas neužkerta kelio L. K. tinkamai įvykdyti BPK 412 straipsnio reikalavimus ir pateikti teismui tinkamai ir įstatyme reikalaujamo turinio surašytą skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti L. K. skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.