Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6.;1.1.9.7.; 1.2.4.3.1.;1.2.26.2.;2.1.14.;2.1.15.1.1.;2.1.15.1.1.;2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.1.;2.3.6.4.6.2

2023 m. birželio 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio su specialybe išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)r. sav., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, 2022-09-11 d. apie 00.45 val. (duomenys neskelbtini) kaime – viešoje vietoje – autobusų sustojimo stotelėje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini) namą, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, žodinio konflikto su R. V. metu, mesdamas stiklinį butelį į R. V. ir pataikydamas jam į petį, dėl ko nukentėjusiajam nugriuvus ant autobusų sustojimo stotelės kieto pagrindo, buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje, kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinių duobių lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas, vidutinio laipsnio ūminis galvos smegenų trauminis poveikis, dėl ko nukentėjusiajam R. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl neatsargumo.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir 284 str.

Kaltu kaltinamasis prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną nuėjo į kaime vykstančią šventę, kur kartu su kitais, tame tarpe ir nukentėjusiuoju, žaidė krepšinį. Vėliau su R. V. žodžiu sukonfliktavo, nes abu buvo išgėrę. Kaip R. sakė, taip ir buvo. Į kitoje gatvės pusėje esančią autobusų stotelę nuėjo paskui R. su juo išsiaiškinti, nes būtent jis jį pakvietė ten eiti. Jiems stotelėje besiaiškinant, vienu metu R. jam bandė ranka trenkti ir su ranka jam sudavė per skuostą, todėl jis atsitraukė atgal, o R. liko stovėti stotelės viduje. Kadangi jis rankoje tuo metu laikė nugertą brendžio butelį, juo metė į nukentėjusįjį, tačiau neturėjo tikslo pataikyti jam į galvą. Matė, kaip butelis pataikė R. į petį, kuris tuo metu sukdamasis visu svoriu nukrito stotelėje bei atsitrenkė galva į betoninę šiukšliadėžę. Butelis nesudužo. Kadangi buvo visai šalia, matė, kad R. susižalojo galvą, todėl pribėgęs laikė prispaudęs žaizdą. Tuo metu pribėgo ir daugiau žmonių, Žaizdą užspaudę laikė ir Š., ir kiti. Klausė, ar kas nors iškvietė greitąją med. pagalbą. Nors sakė, kad jau greitoji med. pagalba iškvieta, jis, norėdamas tuo įsitikinti, dar ir pats paskambino, kad tik kuo greičiau būtų suteikta pagalba R. Vėliau jis atsiprašė nukentėjusiojo tėvų už tai, kad iš viso priėjo iki tokio konflikto, tačiau dėl tyčinio sunkaus kūno sužalojimo kaltu nesijaučia, nes to visiškai nenorėjo. Labai gailisi dėl to, kad taip viskas atsitiko.

Teismui įspėjus proceso dalyvius apie tai, kad kaltinamojo padaryta veika gali būti perkvalifikuota į sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai, paaiškindamas iš tiesų, mesdamas butelį į nukentėjusįjį, jo nesiekęs tyčia sunkiai sužaloti, o dėl viso šio įvykio labai gailisi, kad taip atsitiko. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o laiduotoja prašo paskirti žmoną, kuri jam yra autoritetas. Daugiau tokie jo veiksmai nepasikartos. Įsipareigoja ligonių kasos civilinį ieškinį atlyginti per du mėnesius laiko.

Kaltinamojo kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo ir viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta.

Nukentėjusiojo R. V. parodymais, pernai metais rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) kaime vyko rudens šventė, į kurią jis atvyko ir joje vartojo alkoholį. Besėdint ant suoliuko, praeidamas T. B. jam pasakė kažką panašaus į „gerk, asile daugiau“, todėl jis jam pasiūlė duoti į galvą ir nueiti į netoliese kitoje kelio pusėje esančią autobusų sustojimo stotelę pasikalbėti. Jiems su T. B. stotelėje bestovint ir besiaiškinant, jis kaire ranka mostelėjo link T. ir nestipriai jam sudavė per veidą. Atsitraukė atgal į stotelę, nes tikėjosi, kad T. jį puls. T. turėjo rankoje butelį ir su juo metė į jį bei pataikė į petį. Tuo metu lyg tai sukosi, lyg susipynė kojos ir nugriuvo ant šiukšledėžės, kuri stovėjo stotelės kampe. Ji buvo betoninė. Į ją atsitrenkė su galva, t.y. kaktos dalimi. Nukritęs pamatė bėgantį kraują. Visi jam bandė padėti, bintavo galvą, iškvietė greitąją pagalbą. Jiems stotelėje konfliktuojant tarpusavyje, netoliese tuo metu stovėjo T. B. ir E. S., kurie jiems ėjo už paskos, tačiau nebuvo visai šalia priėję. Šiuo metu jo sveikata gera, nejaučia jokių sužalojimo pasekmių. Kaltinamasis jo atsiprašė, o žalos neprašo atlyginti, nes ir jis pats buvo neblaivus bei pirmas pradėjo konfliktą.

Liud. M. P. parodymais, jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir tuo metu dirbo kartu su T. A., tačiau šiuo metu įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena, todėl prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tada geriau prisiminė. Nurodė, kad rugsėjo 11 d. paryčiais gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių yra atvežtas vyras su prakirsta galva. Atvykus į priėmimo skyrių išsiaiškino, kad vyras jau yra išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl jam su nukenėjusiuoju neteko bendrauti. Susisiekus su nukentėjusiojo tėvu, šis pasakė, kad sūnaus sužalojimo aplinkybių nežino, kad jas žino kaimynė V. G., todėl nuvyko pas ją. Ši jiems papasakojo, kad nukentėjęs susimušė su kitu vyru, kuris jam stikliniu buteliu sudavė į galvą, tačiau kokio gėrimo buvo butelis, nesakė. V. G. parodė autobusų sutojimo aikštelę, kurioje įvyko konfliktas, todėl nuvyko apžiūrėti įvykio vietos. Autobusų stotelės viduje matėsi rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Viena dėmė buvo didesnė. Stotelės viduje buvo šiukšlių dėžė, kurioje buvo įvairių šiukšlių, tame tarpe ir sudužusio alaus butelio šukės. Kadangi buvo sakyta, kad nukentėjęs galimai sužalotas su stikliniu butelių, iš šiukšlių dėžės paėmė alaus butelio duženas. Jokio kito stiklinio butelio stotelėje nebuvo.

Liud. T. A. parodymais, dienos nepamena, tai buvo rudens pradžioje, dirbo su kolega, kai gavo pranešimą, jog į ligoninės priėmimo skyrių yra pristatytas iš (duomenys neskelbtini) kaimo sumuštas žmogus, todėl vyko aiškintis. Priėmimo skyriaus darbuotojos pasakė, kad nukentėjusiajam nustatyti galvos sužalojimai ir jis jau yra išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš jų sužinojo, kad nukentėjusįjį buvo atlydėję du asmenys. Tada vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur rado nukentėjusiojo tėvą, kuris pasakė, kur gyvena moteris, kurį jo sūnų lydėjo iki priėmimo skyriaus. Tuomet nuvyko pas ją ir klausė, kas įvyko. Ji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime autobusų stotelėje įvyko konfliktas tarp vyriškių, kurio metu vienas iš jų nukentėjo. Sakė, kad su kažkokiu buteliu trenkė per galvą tam vyriškiui, tačiau ji taip pat sakė, kad pati konflikto nematė, tik girdėjo taip sakant. Buvo nuėjusi į stotelę po konflikto, ten buvo prisirinkę daug žmonių, matė sužalotą nukentėjusįjį. Po pokalbio su šia moterimi jie su kolega nuvyko apžiūrėti įvykio vietos, stotelėje matėsi kraujo dėmės. Iš šiukšliadėžės išėmė stiklo duženas, kadangi važiuodami į įvykio vietą buvo įsitikinę, kad nukentėjusiajam buvo suduota su buteliu, nes taip buvo sakiusi priėmime seselė, kuri nurodė girdėjusi taip sakant, taip pat ir apklausta moteris (duomenys neskelbtini) kaime. Tik nebuvo pasakyta, kokiu buteliu buvo suduota. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir sakė tiesą. Buvo nurodę, kad medikams nukentėjęs sakė, kad pats nugriuvo ir susižalojo, tačiau medikė girdėjo, kaip nukentėjusįjį atlydėję asmenys kalbėjo, kad jį sužalojo buteliu.

Liud. R. A. parodymais, ji dirba greitojoje pagalboje ir tą naktį vyko į iškvietimą, nes buvo pranešta, kad autobusų stotelėje yra sužalotas žmogus. Tik atvykus, prie stotelės buvo daug žmonių, o nukentėjusįjį jo draugai už parankių iš karto beveik nešte atnešė prie greitosios pagalbos mašinos, kad greičiau suteiktume jam pagalbą. Kažkas iš minios pasakė, kad kažkas trenkė buteliu nukentėjusiajam į galvą. Pats nukentėjusysis nesakė, kaip buvo sužalotas, liepė jiems nesikišti, buvo neblaivus. Ji jam suteikė pirmąją pagalbą, nes buvo sužalota kakta virš akies, bėgo kraujas. Nukentėjusįjį transportavo į ligoninės priėmimo skyrių.

Liud. T. A. parodymais, jis dirba greitojoje pagalboje ir tuo metu vairavo mašiną bei vežė felčerę į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes buvo gautas pranešimas, jog sužalotas žmogus autobusų stotelėje. Nuvykus į vietą, nukentėjusįjį iki greitosios automobilio atvedė jo draugai, o pagalbą suteikė felčerė. Jei neklysta, tam vyrui buvo sužalota kakta. Felčerė jo klausė, kaip vistas įvyko, tačiau nukentėjęs apie įvykį nieko nesakė, buvo stipriai išgėręs, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. R. A. nukentėjusįjį apžiūrėjo, jis jai padavė tvarsčius, o po to nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių.

Liud. E. S. parodymais, (duomenys neskelbtini) kaimo šventės metu ji buvo kartu grupėje su R. V., T. B. ir T. B.. Vyko šokiai. Vienu metu ji su T. B. pamatė, kad T. B. ir R. V. konfliktuoja, mosikuoja rankomis, todėl nuėjo prie jų ir T. B. juos išskyrė. Jie abu buvo neblaivūs, tačiau dėl ko jie konfliktuoja, negirdėjo. Tada jie kartu su T. B. ir R. V. nuėjo į kitą gatvės pusę į autobusų stotelę, o T. B. grįžo į šventę. Bet neužilgo į stotelę atėjo ir T. B., kuris rankoje turėjo stiklinį alkoholio butelį. Tuo metu R. V. stovėjo stotelės viduje, o T. B. – prie stotelės. R. V. kažką leptelėjo, o T. B. metė butelį, tačiau ar jis aptaikė į nukentėjusįjį, nežino, nes nematė, tuo metu buvo nusisukusi ir žiūrėjo kitur. Be to, stovėjo šiek tiek atokiau nuo stotelės. Atsisukusi pamatė nukritusį ant žemės R. V., kuris gulėjo arčiau šiukšliadėžės. Kai priėjo, jis gulėjo ant nugaros, kakta buvo sužalota, iš jos bėgo kraujas.

Liud. T. B. parodymais, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime vykusią šventę, kur susitiko R. ir T., su kuriais išgėrė. Šventės pabaigoje pamatė, kad jie abu konfliktuoja, todėl priėjo prie jų ir su jais pasišnekėjo. Tada su R. nuėjo į autobusų stotelę, tačiau po kurio laiko į ją atėjo ir T. Jie vėl ėmė tarpusavyje kofliktuoti. Tuo metu jis su E. S. stovėjo atokiau. Matė, kaip R. norėjo trenkti T., nes matė jo rankos mostą link T., o šis atsitraukdamas metė iš rankoje turėto butelio, tačiau ar jis pataikė, nežino. Tuo metu R. stovėjo stotelėje, o T. - prie stotelės. Tarp jų buvo apie 2-3 metrų atstumas. Pamatė, kad R. guli stotelėje ant žemės, o jo kaktos srityje žaizda, iš kurios kraujavo. Jis buvo nukritęs ant dešinio šono, o jis jį paguldė ant nugaros bei savo džemperiu užspaudė žaizdą. Kadangi ir jis pats buvo nemažai tą vakarą išgėręs, buvo susidaręs nuomonę, kad Tadas buteliu R. pataikė į galvą, nors iš tiesų to nematė.

Liud. A. D. parodymais, tą vakarą dalyvavo kaimo šventėje, kai naktį prieš išvykstan į namus užgirdo kažką rėkiant autobusų stotelėje, todėl nuėjo pasižiūrėti. Ten jau buvo nemažai žmonių. Stotelėje pamatė sėdintį R. V., kuriam iš kaktos bėgo kraujas, kažkas laikė užspaudęs žaizdą. Kas įvyko, nematė, tik girdėjo kalbas, kad R. V. krito pats, o vėliau kažkas sakė, kad jam trenkė T. B. buteliu į galvą. Atvykus greitajai pagalbai ir R. išvežus, jis kartu su V. G. važiavo į ligoninės priėmimo skyrių, po to kartu su nukentėjusiojo tėčiu važiavo į Panevėžio ligoninę. R. V. jam nesakė, kaip jis buvo sužalotas.

Liud. L. G. parodymais, (duomenys neskelbtini) kaimo šventei einant į pabaigą, ji išvažiavo į namus, tačiau po kokio pusvalandžio paskambinusi sesuo V. G. paprašė atvažiuoti, nes pasakė, kad įvyko muštynės. Kai ji atvyko, iš karto jau atvyko ir greitosios pagalbos automobilis. Prie autobusų stotelės buvo nemažai žmonių, gal apie 10, todėl ji artyn nėjo. Matė, kaip iš autobusų stotelės išvedė vyrą su prie kaktos prispaustu audiniu. Kai visi išsiskirstė, ji nuėjo prie stotelės pasižiūrėti ir matė tamsios spalvos dėmę stotelės viduje. Ji stotelėje nieko nelietė, tik pasižiūrėjo. Ta dėmė buvo arčiau dešinės stotelės pusės. Sesuo jai sakė, kad susimušė du to paties kaimo gyventojai, kad su buteliu praskėlė galvą.

Liud. V. G. parodymais, ji (duomenys neskelbtini) kaime organizavo šventę. Viskas vyko gerai, todėl apie 24 val. nakties, kai liko tik jų kaimo savi žmonės, nes visi svetimi buvo jau išvažiavę, ji išvažiavo į namus, tačiau tik sugrįžus į namus, po kokių 5 min. dukra pranešė apie įvykusias muštynes. Tada ji iš karto sugįžo ir prie autobusų stotelės pamatė daug susirinkusių žmonių, todėl nuėjo į ją. Stotelės viduje ant žemės pamatė gulintį R. V. šalia šiukšlių dėžės, kuriam matėsi prakirsta kakta. Tuo metu P. laikė nukentėjusiajam užspaudęs žaizdą, šalia stovėjo T. Tuo metu niekas apie tai, kas ir su kuo prakirto R. galvą, nesakė. Prie šiukšlių dėžės matėsi kraujo dėmė. Apie tai, kad T. R. su buteliu prakirto galvą, girdėjo iš savo dukros G., tačiau ji taip pat nematė paties konflikto, tik girdėjo tokias kalbas. Sekančią dieną nuėjusi į stotelę matė joje kraujo dėmę prie šiukšliadėžės ir tuščią butelį prie suoliuko.

Liud. G. B. parodymais, šventės metu vyko šokiai, o jų pabaigoje, kai sumažėjo žmonių, pamatė prie autobusų stotelės kad vyksta kažkos šurmulys, todėl nuėjo pasižiūrėti ir pamatė stotelės viduje pusiau sėdomis sėdintį R. V., kuriam buvo žaizda kaktoje. Jis buvo šalia šiukšliadėžės. Kažkas sakė, kad trenkė ar tai metė iš butelio. Ten buvo ir T. Ji iškvietė greitąją pagalbą.

Liud. P. Š. parodymais, buvo šventėje, jau buvo vėlus laikas, kai užgirdo rėkiant, jog kažkas atsitiko. Todėl atbėgo į autobusų stotelę pasižiūrėti ir pamatė joje klūpintį R. V., kuris buvo atsirėmęs į sieną ir kuriam buvo apibintuota galva. Jis perėmė jo laikymą, laikė prispaustą tvarstį jam ant kaktos, nes iš jos bėgo kraujas. Jį kalbino, kol atvyks greitoji med. pagalba. Jai atvykus, palydėjo iki greitosios automobilio. Tuo metu niekas nesakė, kas atsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir apklausoje buvo nurodęs, kad po kelių dienų kaimo žmonės šnekėjo, kad T. B. trenkė R. V. iš butelio.

Specialisto G. S. paaiškinimu, nukentėjusiojo neapžiūrėjo, išvadas padarė remdamasis duomenimis, užfiksuotais medicininiuose dokumentuose. Tiesioginio smūgio sudavimo į kaktą teismo medicininių požymių ar įrodymų šiuo atveju nėra, tai didesnė tikimybė, kad žaizda kaktoje ir po ja esančių kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis yra griuviminė trauma, nes nėra jokių objektyvių požymių, kad butelio smūgis įvyko į kaktos sritį.

Kaltinamojo kaltę, be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei specialisto paaiškinimų, pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys: tarnybinis pranešimas (b.l.1, 1 t.), iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas pranešė, jog (duomenys neskelbtini)g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, suduodamas kietu buku daiktu R. V. į galvą, jį nesunkiai sužalojo; įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.30-34, 1 t.), iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini). esanti autobusų sustojimo stotelė, kurios vidaus grindų danga yra betoninė, stotelės viduje vakarinėje pusėje yra medinis suoliukas, o rytinėje pusėje – mūrinė šiukšlių dėžė, kurios viduje matomos tamsios spalvos stiklinės taros šukės, kurios paimtos, apžiūrėtos (b.l.122-126, 2 t.) bei perduotos saugojimui (b.l.109-111, 2 t.), įvykio vieta fotografuota, nuotraukoje užfiksuotos rudos dėmės, panašios į kraują, ši dėmė yra šalia šiukšlių dėžės; tarnybinis pranešimas (b.l.36-37, 1 t.), iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas jame nurodė, jog nuvykus dėl įvykio į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo pabendrauta su medike, kuri paaiškino, jog iš (duomenys neskelbtini) kaimo greitosios automobiliu buvo pristatytas sužalotas R. V., kuriam buvo sužalota galvos sritis, jam skubiai suteikus medicininę pagalbą, jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini)ligoninę. Medikė teigė, kad R. V. sakė, kad jis pats griuvo ir susižalojo, o R. V. atlydėję vyras ir moteris šnekėjo, kad R. V. buvo sužalotas buteliu; nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l.61-68, 1 t.), iš kurio matyti, kad nukentėjęs parodė vietoje, kur įvyko konfliktas su kaltinamuoju ir kur jis nugriuvo; liudytojų E. S. bei T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai (b.l.89-97, 108-117, 1 t.), iš kurių matyti, kad liudytojai parodė vietoje, kur ir kaip jie matė konfliktą; prie liudytojos L. G. apklausos protokolo jos nubraižyta įvykio vietos schema (b.l.132-134a, 1 t.), kurioje ji nurodė, kurioje vietoje stotelėje stovi šiukšlių dėžė ir buvo matoma kraujo dėmė; prie liudytojos V. G. apklauso protokolo jos nubraižyta įvykio vietos schema (b.l.150-152, 1 t.), kurioje ji nurodė stotelėje tuo metu buvusių asmenų bei daiktų buvimo vietas; prie liudytojo T. A. apklausos protokolo jo nubraižyta įvykio vietos schema (b.l.169-171, 1 t.); savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai (b.l.29-37, 2 t.), iš kurių matyti, kad nukentėjęs R. V. pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašą bei iš savo mobiliojo ryšio telefono per „Messenger“ programėlę persiųstą vaizdo įrašą ir foto nuotrauką, vaizdo įrašas peržiūrėtas ir aprašytas (b.l.119-120, 2 t.); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (b.l.40-42, 2 t.), iš kurios matyti, kad joje buvo atžymėta, jog R. V. patyrė sunkią traumą, griuvo, kraujuoja, sąmoningas; kitų objektų apžiūros protokolas (b.l.112-118, 2 t.), kuriame yra aprašyti iš bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai apie pokalbius kviečiant greitąją med. pagalbą; specialisto išvados (b.l.141-142, 147, 2 t.), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam R. V. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinių duobių lūžis, kraujo išsiliejimas vierš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas, vidutinio laipsnio galvos smegenų trauminės ligos ūmus periodas, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2022-09-11, šie sužalojimai R. V. galėjo būti padaryti jam griūnant ir kaktos sritimi atsitrenkiant į betoninę šiukšliadėžę, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta sunkiai, nes dėl kaukolės pamato priekinių duobių lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nurodyta, kad mažai tikėtina, jog R. V. nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti tiesiogiai suduodant ar metant stikliniu buteliu į kaktos sritį. Iš specialisto išvados (b.l.151, 2 t.) matyti, kad objektyvių duomenų apie T. B. 2022-09-11 patirtus sužalojimus nenustatyta.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Jo veiksmai iš LR BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d., kadangi kaltinamasis, mesdamas stiklinį butelį į nukentėjusįjį ir juo pataikydamas jam į petį, po ko šis griūdamas ant žemės ir atsitrenkdamas į kietą betoninį pagrindą, buvo sunkiai sužalotas dėl neatsargumo, nes byloje tiek iš kaltinamojo, tiek iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamajam metus buteliu į nukentėjusįjį ir pataikius jam į petį, šis griuvo ant autobusų stotelės kieto betoninio pagrindo, dėl ko buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje, kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinių duobių lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas, vidutinio laipsnio ūminis galvos smegenų trauminis poveikis, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Aplinkybę, kad kaltinamajam metus stiklinį butelį į nukentėjusįjį, šis iš karto nugriuvo stotelėje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino ir abu netoliese buvę liudytojai E. S. bei T. B.. Tuo tarpu byloje duomenų, kad kaltinamasis būtų siekęs tyčia sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, nėra surinkta. Gi priešingai, byloje visi surinkti ir virš aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, vieną kartą mesdamas stikliniu buteliu į nukentėjusįjį ir juo pataikydamas jam į petį, nenumatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali būti sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis ir atsargesnis, pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, kad nukentėjusysis griūdamas gali sunkiai susižaloti.

Kaltinamojo veiksmai pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų stotelėje, netoliese vykstant kaimo šventei bei visai arti esant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes žodinio konflikto metu mesdamas stikliniu buteliu į nukentėjusįjį ir į jį pataikydamas, dėl ko šiam pargriuvus buvo sunkiai sužalotas, tokiais savo veiksmais dar sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarką, nes dėl tokių jo veiksmų netoliese buvę asmenys patyrė išgąstį, šventės dalyviai, išgirdę riksmus ir vykstantį šurmulį, buvo priversti iš jos išeiti bei pagelbėti nukentėjusiajam.

Ir nors kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis tyčia metė stiklinį butelį R. V. į galvos sritį, o dalis liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje tvirtino girdėję, kaip kažkas sakė, jog kaltinamasis trenkė stikliniu buteliu nukentėjusiajam į galvą, dėl ko kaktos srityje jis buvo sužalotas, tačiau teismo posėdyje ištyrus visus įrodymus tokių duomenų nebuvo nustatyta. Nei vienas teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino fakto, kad jis pats asmeniškai būtų matęs, kad kaltinamasis būtų trenkęs buteliu nukentėjusiajam į kaktos sritį. Visi jie nurodė šį faktą tik girdėję iš kitų asmenų. Tuo tarpu arčiausiai įvykio vietos buvę liudytojai E. S. bei T. B. taip pat patvirtino, jog nematė, kad kaltinamasis būtų trenkęs buteliu nukentėjusiajam į kaktos sritį. Jie abu nurodė tik matę, kaip jis butelį metė į nukentėjusįjį, o kur jam pataikė, nepastebėjo. Tuo tarpu pats nukentėjęs patvirtino teismui, kad kaltinamasis jam mestu buteliu pataikė į petį. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais byloje nustatytais duomenimis. Tuo labiau, kad tokius šių asmenų parodymus patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, kurias teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas ekspertas G. S.. Jis patvirtino, kad tiesioginio smūgio sudavimo į kaktą teismo medicininių požymių ar įrodymų šiuo atveju nėra, todėl didesnė tikimybė, kad žaizda kaktoje ir po ja esančių kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis yra griuviminė trauma, nes nėra jokių objektyvių požymių, kad butelio smūgis įvyko į kaktos sritį.

Tuo būdu, esant visiems šiems virš išvardintiems ir aptartiems įrodymams, kaltinamojo kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo bei viešosios tvarkos pažeidimo, yra neginčijamai įrodyta.

T. B. padaryti nusikaltimai yra neatsargus (BK 137 str. 1 d., 16 str.) ir nesunkus (LR BK 284 str., 11 str. 3 d.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jų padarymui, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Praeityje jis neteistas, 5 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato sutuoktinės E. B. atsakomybei.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja savo prašymą palaikė nurodydama, kad sutinka būti savo vyro laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, neturi galiojančių nuobaudų, dirba šeimos ūkyje, santykiai su vyru yra geri, jis vertina jos nuomonę, ji gali jam daryti įtaką.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, tiek nukentėjusiojo, tiek jo tėvų atsiprašė, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, įvykdė neatsargų ir nesunkų nusikaltimą (idealioji nusikalstamų veikų sudėtis), nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra įžūlūs, yra ūkininkas. Nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, dėl patirto sveikatos sutrikdymo jokių pasekmių nebejaučia. Kaltinamasis teismo posėdyje įsipareigojo ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlyginti per du mėnesius laiko. Todėl, išnagrinėjus bylą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad E. B. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini), neteista, nebausta administracine tvarka (nors praeityje du kartus ir buvo bausta už KET pažeidimus, tačiau nuobaudų galiojimas išnykęs). Teismui pateikti duomenys duoda pagrindo išvadai, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti E. B., kaip laiduotoju, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų ir nesunkų nusikaltimus, kurie sudaro iedealiąją nusikaltimų sutaptį, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę dėl šių nusikaltimų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra pagrindo manyti, jog T. B. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų, laiduotoja E. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 284 str., perduodant pagal laidavimą laiduotojos E. B. atsakomybei vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje ir 284 str., nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (LR BK 67 str.). Kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 eurų) dydžio, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

(duomenys neskelbtini) kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 958,42 eurų dydžio patirtų nukentėjusiojo asmens gydymo išlaidų. Šis ieškinys yra realus, pagrįstas bylos duomenimis, jį pripažįsta ir kaltinamasis, todėl tenkinamas visiškai (LR CK 6.280 str., LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. 6 pap., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., 33 str. 1 p.).

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 103, 105 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 284 str., perduodant pagal laidavimą laiduotojos E. B. atsakomybei vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje ir 284 str., nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 eurų) dydžio, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 958,42 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų, žalos atlyginimą pervedant į (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB „Swedbank“, a/s (duomenys neskelbtini), b/k 73000, šias lėšas sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš T. B., a.k(duomenys neskelbtini) 106,24 eurus proceso išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme Biržų rūmuose.