- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 1-436-791/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, neteistas, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis A. M. 2015-06-04 10.15 val. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje VW JETTA, v/n (duomenys neskelbtini), pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 20 eurų - valstybės tarnautojams - Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui A. B. ir kursantui S. T., siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos, vykdant įgaliojimus, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad pareigūnams nesiūlė 20 eurų, tik sakė, susitariam lietuviškai. 2015 m. birželio 4 d. apie 10-11 val. važiavo iš Alytaus turgaus namo Ulonų gatve. Vairavo automobilį N. X., valst. Nr (duomenys neskelbtini). Važiuodamas per pėsčiųjų perėję ties kareivinėmis, lenkė kitą transporto priemonę įsitikęs, kad nėra kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų. Tuomet išgirdo garsinį signalą ir toliau važiavo ieškodamas, kur sustoti, nes buvo pavojinga sustoti šalikelėje. Jam sustojus, priėjo policijos pareigūnas, prisistatė ir paprašė jo dokumentų. Jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, draudimą. Jis paklausė, kas atsitiko. Pareigūnas paaiškino, kad jis pažeidė KET taisykles. Paklausė, kokia už tai numatoma bauda. Pareigūnas pasakė, kad einam į tarnybinį automobilį protokolo surašymui ir pasakys tiksliau kokia numatoma bauda. Tarnybiniame automobilyje jis atsisėdo į galinę sėdynę ir jam buvo pasakyta kokia bauda ir rašomas ATP protokolas. Tuomet jis pareigūnų paprašė, kad susitariam lietuviškai, o ar siūlė už tai 20 eurų, jis neprisimena, jis galėjo tai pasakyti juokais. Sakydamas susitarkime lietuviškai, jis turėjo galvoje susitarti katalikiškai, tai yra suprasti ir atleisti. Tai pasakė du kartus. Po to pareigūnas jo paprašė, kad eitų į savo automobilį ir palauktų. Po to jis buvo pakviestas, susipažino su ATP protokolu. Po to buvo iškvieti kiti pareigūnai, po kurių apžiūros jis su savo automobiliu nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo apklaustas. Papildomos apklausos metu A. M. parodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, jis pasilieka prie ankstesnių savo parodymų (b.l. 27-29).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, patvirtina byloje surinkti duomenys. Liudytojo A. B. parodymai apie tai, kad 2015 m. birželio 4 d. patruliavo Alytaus mieste, kartu su kursantu S. T. tarnybiniu automobiliu VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 10.15 val. Alytaus mieste, Ulonų gatvėje pastebėjo atvažiuojantį automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris lenkė kitą transporto priemonę per pėsčiųjų perėją. Jis įjungė tarnybinio automobilio spec. garso ir šviesos signalus ir sustabdė automobilį. Nuėjo prie minėto sustabdyto automobilio vairuotojo. Patikrinus vairuotojo dokumentus, paaiškėjo, kad jį vairavo A. M.. Vairuotoją atsivedė į tarnybinį automobilį surašyti ATPK protokolą. Jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje už vairo, kursantas sėdėjo keleivio vietoje. A. M. atsisėdo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. A. M. rašė ATPK protokolą, jam buvo aiškinama, ką jis pažeidęs. Tuomet A. M. siūlė jiems 20 eurų, kad nebūtų rašomas protokolas. Pilietis buvo įspėtas, kad taip daryti negalima, buvo išaiškinta, kad jie baudų neskiria, kad reikės atvykti į bylos nagrinėjimą, nes už tai numatyta bauda arba teisių apribojimas. Pilietis dar bent du kartus siūlė susitarti, siūlydamas 20 eurų, kad nebūtų surašytas ATP protokolas. Apie tai buvo informuotas Alytaus apskrities VPK budėtojas, kuris nurodė laukti kol atvyks operatyvinė grupė. Atvykus operatyviniai grupei specialistas apžiūrėjo įvykio vietą ir A. M. savo automobiliu nuvyko į budėtojų dalį. Už KET pažeidimus A. M. buvo surašytas ATP protokolas (b.1. 14-15).
Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015-06-04 10.15 val. A. M., siekdamas išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, siūlė kyšį policijos pareigūnams – Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui A. B. ir kursantui S. T. (b.l.3,5).
Administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija patvirtina, kad A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l.6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Ulonų gatvė Alytuje ir joje stovintis policijos tarnybinis automobilis VW JETTA, v/n (duomenys neskelbtini) bei A. M. priklausantis automobilis NISSAN XTRAIL (b.l. 9-12).
Iš CD su vaizdo medžiaga apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota, kai A. M. siūlo pareigūnams susitarti už 20 eurų (b.l. 35-36).
Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. M., siekdamas policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnai nevykdytų jiems pavestų funkcijų ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, siūlė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį – 20 eurų. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstama veika yra baigta, nes papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš trijų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas ar pažadėjimas jį duoti, ir nusikalstamos veikos baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-P-181/2008, Nr. 2K-429/2011, 2K-105/2014 ir kt.).
Kaltinamasis A. M. pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme ir įpareigojimu (b. 1. 54-55).
Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, praeityje neteistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nedirba, yra senatvės pensininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė yra adekvati bausmė kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti A. M. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės vykdymo metu įpareigoti A. M. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Daiktinį įrodymą – CD su vaizdo įrašu, palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Įteikti A. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.