- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2-2395-660/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- R. S., D. L., K. L., R. L., G. L.
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Eglė Paulauskytė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovams advokato padėjėjams Tomui Ryzgeliui, Eglei Paulauskytei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Neringai Pėtnyčytei, ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui Aleksejui Bugajui, tretiesiems asmenims R. S., R. S., D. L., K. L., R. L.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. L. (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta CPK 130 str. tvarka),
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, tretiesiems asmenims R. S., R. S., D. L., K. L., R. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintais ieškiniais (t. 1, b. l. 1-4, 59-62, 81-84, 147-150), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos, ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ieškovui: 40000 Lt skolos ir 2500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos - 40000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grąžinimo dienos (patikslinto ieškinio antro reikalavimo).
Trečiasis asmuo G. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta CPK 130 str. tvarka. Teismas negavo iš trečiojo asmens prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Ieškovo ir atsakovės atstovų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be ieškovo, trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 246 str. 1 d., 247 str. 2 d.).
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko, prašo tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas atsisako patikslinti ieškinio antrame punkte nurodyto reikalavimo, atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų pasekmės ieškovui yra žinomos. Nurodė, kad palaiko duotus teismo posėdyje ieškovo atstovės paaiškinimus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokato padėjėja Eglė Paulauskytė paaiškino, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovių solidariai, nes palikimą priima valstybė (žemės sklypas jau yra priimtas valstybės), atsakovai yra kaip valstybės atstovai. Mano, jog kreditoriui būtų apsunkintos jo teisės išsireikalauti skolą, jeigu būtų pasirinktas vienas iš atsakovų, kadangi neaišku kuri institucija pirmesnė realizuos turtą ir už kokią kainą. Skolininkas A. L. mirė 2009-07-13. Iki šiol nei vienas suinteresuotas asmuo nepriėmė palikimo. Priimti palikimą buvo skolininko vaikų teisė, bet ne pareiga. Šiuo atveju valstybei yra pareiga priimti palikimą. Kadangi nei vienas iš skolininko vaikų palikimo nepriėmė, o yra likę po A. L. mirties ½ d. gyvenamojo namo, todėl mano, jog VMI turėtų būti laikoma atsakove.
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovas Aleksejus Bugajus prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra priėmusi jokio turto, yra tretieji asmenys - palikėjo vaikai, kurie gyvena ir priėmė faktiškai palikimą, todėl mano, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra suinteresuota bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė Neringa Pėtnyčytė paaiškino, kad tarnyba nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašo atmesti. Palaiko savo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Ieškinys prieštarauja CK 5.62 str. 3 d., kur yra numatyta, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės, t. y. neatsako už skolas, kurios viršija turto vertę. Šiai dienai nėra aiški turto vertė, todėl toks ieškinys nurodant konkrečias sumas, yra nepagrįstas ir prieštarauja šiam straipsniui. Taip pat nesutinka, kad tai solidari skolininkų prievolė, kadangi valstybinė žemė yra specifinis objektas ir būtent valstybinės žemės administravimą reglamentuoja konkretūs teisės aktai, t. y. Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas ir juos lydimieji poįstatyminiai teisės aktai. Šiuo atveju solidarioji atsakomybė negali būti taikoma, kadangi tai prieštarauja CK 6.6 str. 1 d. apibrėžtai solidariai skolininko atsakomybei. Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. yra pasakyta koks turtas pereina Nacionalinei žemės tarnybai, t. y. pereina žemės sklypas. Reikalavimui dėl solidarios atsakomybės prieštarauja ir byloje esantys įrodymai, tai būtent paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, jog Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, iš viso skolininko turto yra perėję 10 arų miško ūkio žemės M. kaime. Nacionalinė žemės tarnyba nors ir yra paveldėjusi žemės sklypą, kuris nėra realizuotas ir nėra aiški šio žemės sklypo dalies 10 arų vertė, kuri turėtų būti nustatyta remiantis LR Vyriausybės 2011-11-16 nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miško ūkio paskirties žemės pardavimo“. Šio nutarimo 12 p. yra nurodyta, jog parduodant miško paskirties žemę, žemės sklypo vertė nustatoma remiantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Po A. L. mirties Nacionalinės žemės tarnyba perėmė miškų sklypo dalį, t. y. 13,590 ha sklypo 1/10 dalis. Visas sklypas šiai dienai yra įvertintas, o dalis žemės sklypo nėra įvertinta.
Trečiasis asmuo R. S. nesutinka su patikslintu ieškiniu. Tėvas niekada nesakė, kad skolinosi pinigų. Tėvas pardavė A. P. žemės sklypelį, jis pinigais davė gal kelis tūkstančius ir prižadėjo jam kilnojamą namelį ant ratų, bet namelio taip ir neatvežė. A. P. netgi nesumokėjo tėvui už žemę tų 40000 Lt, bet dar iš kažkur atsiranda dokumentas, kad jis dar pasiskolino tėvui 40000 Lt. Ji gavusi pranešimą, kad mirus tėvui reikia kreiptis dėl paveldėjimo, paskambino nurodytu telefonu ir jai pasakė, kad jeigu ji kreipsis ir paveldės tėvo likusį turtą, tai paveldės ir atsiradusią 40000 Lt skolą, todėl ji į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Po tėvo mirties liko miško sklypelis ir keli arai sklypo prie sodybos.
Trečiasis asmuo R. S. nesutinka su patikslintu ieškiniu, nes jos tėvas iš A. P. neskolino pinigų - 40000 Lt ir pats A. P. liko skolingas. A. P. prižadėjo tėvui atvežti vagoną-namelį ir tada sakė nutrauks sutartį. Po tėvo mirties ji nesikreipė į notarų biurą, palikimo nepriėmė. Po tėvo mirties niekas dokumentų dėl palikimo netvarkė. Brolis D. L. gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno su tėvu, jis moka mokesčius. Brolis palikimo nepriėmė, kadangi buvo pradėta ši byla. Po tėvo mirties ji jokių daiktų neėmė. A. P. iš tėvo nusipirko žemės sklypą - 33 arus šalia sodybos (ne po pastatais). Brolis su šeima gyvena tame pačiame name, kur gyveno tėvas. Dėl sutarties nuginčijimo į teismą ji nesikreipė.
Trečiasis asmuo D. L. paaiškino, kad jis su patikslintu ieškiniu nesutinka, kadangi A. P. pirko tą žemę ir niekas jos neatmatavo ir jis nežino ar tėvas pardavė žemę A. P., ar jis pinigus sumokėjo, ar ne. Apie skolą nieko nežino. Į notarą per 3 mėnesius jis nesikreipė, kadangi po tėvo mirties konsultavosi su juristu ir išsiaiškino, kad reikėtų 40000 Lt skolą mokėti, jeigu paveldėtų tėvo turtą. Iki išvykimo gyventi pas seserį tėvas gyveno name M. kaime kartu su juo. Name yra virtuvė ir kambarys. Po tėvo mirties jis gyvena tame pačiame tėvo name, moka mokesčius už elektrą.
Trečiasis asmuo R. L. paaiškino, kad jis su patikslintu ieškiniu nesutinka, kadangi tėvas pardavė iš savo žemės kažkokį žemės gabaliuką, bet pinigų negavo. A. P. buvo atvažiavęs pas jį, t. y. R. L., ir prašė susitarti su tėvu, kad jis, t. y. A. P., kažkokį vagoną atiduos, nes neturi pinigų sumokėti. A. P. neturėjo pinigų ir negalėjo sumokėt už žemę, todėl jis negalėjo ir paskolinti tėvui tų pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas ginčas susijęs su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu priteisti suteiktą paskolą iš palikimą priėmusių įpėdinių.
Šalių, jų atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-07-24 ieškovas su A. L. sudarė paskolos sutartį (CK 6.870 str. 6.871 str.), kurią patvirtino Kauno miesto 20-ojo biuro notarė Ramutė Valantiejienė, kurios pagrindu ieškovas sutarties pasirašymo metu perdavė A. L. 10000 Lt (t. 1, b. l. 8-9). Pagal sutartį paskolos sumą A. L. įsipareigojo grąžinti iki 2007-11-24 (sutarties 1 p.).
2007-09-13 ieškovas su A. L. pasirašė susitarimą Nr. 12132, kurį patvirtino Kauno miesto 20-ojo biuro notarė Ramutė Valantiejienė, ir kuriuo susitarė pakeisti 2007-07-24 tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pirmą punktą, nurodant, kad A. L. pasiskolino iš ieškovo 40000 Lt, kuriuos A. L. įsipareigojo grąžinti iki 2007-11-24 (t. 1, b. l. 10-11). Sutartyje A. L. parašė, kad sutarties sudarymo dienai jis gavo iš A. P. 40000 Lt.
2009-07-13 A. L. mirė, apie tai padarytas mirties įrašas Nr. 29 (t. 1, b. l. 41).
2009-08-25 ieškovas Kauno rajono notarei Ramutei Siliūnienei pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl A. L. skolos mirusiojo įpėdiniams, pagal kurį Kauno rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla, A. L. artimieji pareiškimų palikimui priimti nepateikė (t. 1, b. l. 48).
Ieškovo teigimu, A. L. jam piniginių lėšų negrąžino, todėl prašo skolą priteisti iš A. L. palikimą priėmusių atsakovų.
2012-04-17 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad A. L. nuosavybės teise priklausė 10/1359 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114-115).
2012 m. balandžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu nustatyta, kad A. L. turtas, kurį sudaro 10/1359 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kurio vertė yra 781 Lt, paveldėjimo teise perėjo valstybei (t. 1, b. l. 126-128). Nuo 2012-05-09 10/1359 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (t. 1, b.l. 129-130).
Tretieji asmenys, nesutikdami su jų tėvo A. L. įsiskolinimu ieškovui, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių A. L. įsiskolinimą ieškovui. Skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę ginčo teisenos tvarka spręsti skolos pagrįstumo klausimą. Žinodami apie pradėtą civilinį procesą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl ieškovo ir A. L. sudarytų sutarties ir susitarimo nuginčijimo.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, palikėjo A. L. palikimo nepriėmė. Atsakovės atstovo teigimu, A. L. įpėdinis – jo sūnus D. L. – galimai priėmė po A. L. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes gyvena jo sodyboje.
CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti faktas nustatomas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašymas dėl turto apyrašo sudarymo nagrinėjamas taip pat teisme pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, o įpėdiniui priimant palikimą notarui pateikiamu pareiškimu, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas Notariato įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo D. L. įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir įgijo nuosavybės teises į paliktą turtą.
Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent įpėdinis turi teisę, o ne pareigą priimti palikimą arba jo atsisakyti, tačiau valstybė tokios teisės neturi. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai, vienareikšmiškai ir be jokių išimčių įtvirtinta, „Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei“. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamo ginčo ribos - kreditoriaus reikalavimo priteisti suteiktą paskolą iš palikimą priėmusių įpėdinių pagrįstumas, todėl nesant duomenų, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, priėmė kokį nors palikėjo A. L. turtą, ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atmestinas.
Ieškovas leistinais įrodymais – notariškai patvirtintais sutartimi ir susitarimu – įrodė, kad jis paskolino 40000 Lt A. L.. Duomenų, kad A. L. būtų sumokėjęs šią skolą (40000 Lt) ieškovui, nėra. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, jog A. L., negrąžinęs ieškovui 40000 Lt skolos, pažeidė sutartinius įsipareigojimus (CK 6.38 str., 6.63 str.). Byloje nėra duomenų, kurie visiškai ar iš dalies paneigtų ieškovo reikalavimų pagrįstumą ar teisėtumą dėl skolos priteisimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 6.256, 6.38, 6.63 straipsniai), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos, valdančios valstybei perėjusių 10/1359 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise, ieškovui A. P. priteistina skola, neviršijant atsakovei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnė kaip 40000 Lt.
CK 6.874 str. 1 d. numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Tinkamai A. L. neįvykdžius prievolės, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovo atstovas žodžiu pareiškė teismui, kad ieškovas atsisako ieškinio dalyje dėl 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos - 40000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grąžinimo dienos, t. y. patikslinto ieškinio antro reikalavimo, patvirtino, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (LR CPK 293 str., 294 str. 2d.).
Prašymas tenkintinas.
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir atsisakyti nuo ieškinio (CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomos šio procesinio veiksmo atlikimo pasekmės (CPK 293 str., 294 str.). Ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas šioje byloje taip pat neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti ieškinio atsisakymą dalyje dėl atsakovams pareikštų reikalavimų ir toje dalyje bylą nutraukti (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2000,00 Lt už advokato padėjėjo pagalbą – atstovavimą ir dokumentų surašymą, 638,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5, 18, t. 2, b. l. 12, 13).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš turto palikėjo A. L. turto paveldėtojos atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
skolą – pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 40000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct);
palūkanas už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19 - pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne daugiau negu 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct);
5 procentų (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (40000,00 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2009-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės,
bylinėjimosi išlaidas, t. y. pinigų sumą, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 2638,00 Lt (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus 00 ct).
Išieškojimą nukreipti į A. L. priklausiusį turtą - į 10/1359 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priimti ieškovo dalies ieškinio reikalavimų pareikštų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-2395-660/2013 pagal ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, ir atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188729019, dėl skolos ir palūkanų priteisimo, dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos - 40000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grąžinimo dienos nutraukti.
Ieškinį dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.