- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- A-602-2112-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01747-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- Č. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. R., Virginija Volskienė (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. R.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Č. R. (toliau – ir pareiškėjas) atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; Agentūra) 2009 m. birželio 18 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1011448838-A1-1) (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas deklaravo bendrą 78 ha žemės plotą (1,6 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-6795, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 5 ha kontrolinio žemės sklypo Nr.008479-9428 lauko Nr.1, pasėlio kodas 5DG-1; 3 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009475-3186, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 6,2 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 2 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 2, pasėlio kodas 5DG-1; 4 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 3, pasėlio kodas 5KJ-1; 9 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 4, pasėlio kodas 5DG-1; 6 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 5, pasėlio kodas 5DG-1; 5 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 6, pasėlio kodas 5DG-1; 16 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 7, pasėlio kodas 5DG-1; 11 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 8, pasėlio kodas 5DG-1; 1,2 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009478-1551, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5KT-1; 4 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009479-5907, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 4 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 010474-9487, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1).
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. Agentūrai 2009 m. gegužės 29 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1011448838-A1-1). R. R. deklaravo bendrą 41,98 ha žemės plotą (1,66 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-6795, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 0,8 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-9428, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 0,45 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-9428, lauko Nr. 2, pasėlio kodas 5UO-6; 5,64 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-9428, lauko Nr. 3, pasėlio kodas 5DG-1; 0,5 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-9428, lauko Nr. 4, pasėlio kodas 5UO-6; 5,1 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 1,3 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 2, pasėlio kodas 5UO-6; 12,10 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 3, pasėlio kodas 5DG-1; 4,60 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067, lauko Nr. 4, pasėlio kodas 5DG-1; 1,55 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009479-5907, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 4,5 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 009479-5907, lauko Nr. 2, pasėlio kodas 5DG-1; 1,74 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 010474-9487, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 0,85 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 010475-8145, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5DG-1; 0,15 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 012476-7084, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5MI-2; 0,44 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 012476-7084, lauko Nr. 2, pasėlio kodas 5MI-2; 0,40 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 012476-7084, lauko Nr. 3, pasėlio kodas 5DG-1; 0,20 ha kontrolinio žemės sklypo Nr. 013475-1239, lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5KT-1).
R. R. nuo 2000 m. vasario 23 d. nuosavybės teise priklauso 4,46 ha bendro ploto (2,94 ha žemės ūkio naudmenų ploto) žemės sklypas (unikalus Nr.5945-0004-0129) (duomenys neskelbtini).; R. R. kartu su Č. R. nuo 2003 m. spalio 8 d. bendrosios nuosavybės teise priklauso 4,97 ha bendro ploto (3,32 ha žemės ūkio naudmenų ploto) žemės sklypas (unikalus Nr. 5945-0004-0110) (duomenys neskelbtini).
R. R. 2005 m. lapkričio 28 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo 10,07 ha J. R. nuosavybės teise priklausančio 11,58 ha bendro ploto (10,07 ha žemės ūkio naudmenų ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr.5945-0004-0046) (duomenys neskelbtini); 2007 m. kovo 1 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo 3,15 ha S. T., U. A., A. J., J. J. priklausančio 11,44 ha (10,25 ha žemės ūkio naudmenų ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. 5945-0004-0171) (duomenys neskelbtini).; 2005 m. lapkričio 8 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo visą O. M. priklausantį 2,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. 5945-0004-0003) (duomenys neskelbtini); 2008 m. gegužės 23 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo visą M. K. nuosavybės teise priklausantį 0,8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1489-9353), (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 24 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo 1,75 ha, o 2004 m. gegužės 18 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo 2,325 ha V. V. ir R. J. priklausančio 4,65 ha bendro ploto (3,8 ha žemės ūkio naudmenų ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo R. A. priklausantį visą žemės ūkio paskirties 1,1 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0910-6129) (duomenys neskelbtini); 2006 m. rugpjūčio 10 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo R. A. nuosavybės teise priklausantį visą 1,7 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr.4400-0910-6330) (duomenys neskelbtini); 2004 m. gegužės 10 d. nuomos sutartimi iki 2012 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo 2,75 ha K. A. R. nuosavybės teise priklausančio 3,02 ha bendro ploto (2,75 ha žemės ūkio naudmenų ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr.5945-0004-0047) (duomenys neskelbtini); 2005 m. lapkričio 28 d. nuomos sutartimi iki 2009 m. gruodžio 31 d. išsinuomavo 1,56 ha A. V. ir P. J. nuosavybės teise priklausančio 2,4 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0015-8976) (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 8 d. valstybinės žemės naudojimo sutartimi Nr. 18 R. R. leista naudoti iki 2009 m. gruodžio 31 d. 3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr.5945 (duomenys neskelbtini).
Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyrius 2009 m. gruodžio 17 d. pranešimu Nr. 1253692 pareiškėją informavo, kad du pareiškėjai deklaravo analogiškus laukus. Prašė pateikti kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067 laukų Nr. 4, 5 ir 8, kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-9428 laukų Nr. 1 ir l a, kontrolinio žemės sklypo Nr. 009479-5907 lauko Nr. 1 žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus bei žemės sklypo planą. Č. R. 2010 m. kovo 16 d. raštu (gautas 2010 m. kovo 19 d.) kreipėsi į Agentūros Tiesioginės paramos skyrių, paaiškino, jog R. R. niekada neužsiėmė ūkine veikla, nurodė pridedantis valdos Nr. 1011448838 papildomus žemėlapius. D. R. 2009 m. liepos 17 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu Nr. 6840 įgaliojo Č. R. tvarkyti ir valdyti visą jam priklausančią žemę (mišką), kiek jos bebūtų ir kur ji bebūtų <...>.
Agentūra 2010 m. spalio 27 d. raštu Nr. BR6-1445046 pareiškėją informavo, kad jam mokėtinos išmokos suma už 2009 m. – 13 229,82 Lt (12 932,82 Lt + 297 Lt), taikoma sankcija – 22 724,94 Lt (12932,82 Lt + 9792,12 Lt) (žr. 2010 m. spalio 27 d. rašto Nr. BR6-1445046 lentelę). Paaiškino, kad Paraiškos vertinimo metu buvo nustatytas neatitikimas – laukuose Nr. 4, 5 ir 8 (bloko Nr. 009477-1067), laukuose Nr. 1 ir l a (bloko Nr. 008479-9428), lauke Nr. 1 (bloko Nr. 009479-5907) kitas asmuo taip pat deklaravo tą patį plotą. Agentūra pareiškėjui 2009 m. gruodžio 17 d. išsiuntė paklausimą dėl žemės valdymo teisės ir žemės ūkio veiklos dokumentų. Agentūra, remdamasi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės) 39 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė laukų Nr. 1 ir l a (bloko Nr. 008479-9428), lauko Nr. 8 (bloko Nr. 009477-1067) nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalusis Nr. 5945-0004-0046) nuo 2009 m. gruodžio 24 d. įregistruota D. R. vardu. Kartu su Paraiška Agentūrai pateiktas 2009 m. liepos 17 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas, įgalinantis pareiškėją veikti D. R. vardu, o Paraišką pareiškė teikė savo, bet ne D. R. vardu, todėl laikoma, kad žemės valdymo teisė Č. R. vardu nėra įrodyta. Lauko Nr. 8 (bloko Nr. 009477-1067) žemės sklypo (unikalusis Nr. 5945-0004-0106) nuosavybės teisė priklauso J. V.. 2007 m. gegužės 18 d. pareiškėjas pateikė panaudos sutartį (nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gruodžio mėn.) tarp J. V. ir D. R., taigi ir šiame sklype pareiškėjas neįrodė žemės valdymo fakto dėl tos pačios priežasties. Deklaruotame 9,00 ha lauke Nr. 4 (bloko Nr. 009477-1067) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise pareiškėjui priklauso 2,59 ha plotas, todėl įrodytas tik 2,59 ha ploto žemės valdymo faktas. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų dėl lauko Nr. 1 (bloko Nr. 009479-5907) ir lauko Nr. 5 (bloko Nr. 009477-1067). Siekdamas įrodyti žemės dirbimo faktą pareiškėjas Agentūrai pateikė 2010 m. gegužės 11 d. notariškai patvirtintą paliudijimą, kuriame J. Š. patvirtina, kad pareiškėjo žemė buvo dirbama. Agentūra minėto paliudijimo nelaikė oficialiu žemės dirbimą patvirtinančiu įrodymu, nes notarė patvirtino tik J. Š. parašo tikrumą, o ne žemės dirbimo faktą. Pareiškime nurodytų faktų notaras netvirtina. Paraiškoje pagrindinei tiesioginių išmokų daliai gauti yra deklaruotas 78,00 ha plotas, o faktiškai nustatytas – 44,39 ha plotas, todėl pareiškėjui pagrindinė išmokos dalis nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Ji buvo pritaikyta pagal Taisyklių 41.1.5 punktą. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse deklaruotas plotas yra 78,00 ha, o faktiškai nustatytas – 44,39 ha, todėl parama pagal šią priemonę pareiškėjui neskiriama. Sankcija pritaikyta pagal MPŪV taisyklių 31.3.4 punktą. Ilgalaikė sankcija pareiškėjui taikoma, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 16 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Agentūra pareiškėją informavo, kad jam yra pritaikyta 9 792,12 Lt ilgalaikė sankcija pagrindinei tiesioginių išmokų daliai ir 6 555,63 Lt ilgalaikė sankcija nepalankaus ūkininkavimo išmokoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 29 d. ir 2011 m. vasario 28 d. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK; Komisija) pateikė skundus, kuriais jis skundėsi Agentūros 2010 m. spalio 27 d. rašto teisėtumu ir pagrįstumu, prašė jį panaikinti, perskaičiuoti paramos sumą, panaikinti sankciją ir priimti kitą sprendimą dėl išmokų mokėjimo pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2549-562/2011 atnaujino Č. R. terminą skundui dėl Agentūros 2010 spalio 27 d. sprendimo paduoti, panaikino Komisijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimą bei įpareigojo Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2010 m. gruodžio 29 d. skundą ir 2011 m. vasario 28 patikslintą skundą.
VAGK, išnagrinėjusi skundą, 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 3R-188 (toliau – ir VAGK 2011 m. liepos 27 d. sprendimas) (AG-47/04-2011) skundo netenkino.
II.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VAGK 2011 m. liepos 27 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šį Komisijos priimtą sprendimą.
Skunde paaiškino, kad Komisija pripažįsta, jog pareiškėjas žemę dirba, nes jis pristatė visus reikiamus įrodymus, bet mano, kad jie pristatyti ne laiku. Manė, jog pagal įstatymus, kol neišmokėti pinigai, jis gali pristatyti pažymas, papildyti ar keisti dokumentus. Pažymėjo, jog pinigai jam neišmokėti iki šiol. Nurodė, jog jam nesuprantama, kodėl Agentūra nepripažįsta notaro patvirtintų liudininkų parodymų, taip pat pareiškėjo sūnaus įgaliojimo. Teigė, jog jo sūnus turi visas nuomos sutartis, bet jis negalėjo deklaruoti žemės, nes dar nebuvo įregistravęs ūkio, todėl įgaliojo pareiškėją ir jis tai padarė. Kai pareiškėjas sirgo, visi galvojo, kad jis mirs, todėl R. R. deklaravo žemę. Pareiškėjas, grįžęs iš ligoninės, žinodamas, kad jos jau nebėra, o sūnus dar negali deklaruoti, paskubėjo deklaruoti visą žemę, ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Apie tai, kad R. R. deklaravo žemę jis sužinojo tik po metų, t.y. 2010 m. balandžio mėn., nors sprendimas buvo priimtas 2009 m. gruodžio mėn. Paaiškino, kad negalėjo pasirašyti sutarčių ankstesne data. Teigė, kad dabar jau yra visos sutartys. R. R. turėjo nuomos sutartis sudaryti prieš 5 metus, bet ji jas sudarė pareiškėjui esant ligotam. Sutartis reikėjo tik užregistruoti. Ji paskutiniais metais tai ir padarė, nes turėjo priėjimą prie dokumentų. Bet žemės ji nedirbo. Agentūra pripažįsta, kad pareiškėjas dirbo žemę, bet baudžia ir jį, ir R. R.. Nurodė, kad jis žemę dirbo, dirba ir dirbs, kol sūnus galės perimti valdymą. Agentūra nepripažįsta, kad yra vienas ūkis, kurį tvarko pareiškėjo sūnus D. R.. Agentūra neleidžia iš 4 ūkių (J. R., Č. R., D. R., R. R.) padaryti vieno ūkio. Pažymėjo, jog tai yra vienas didelis ūkis tik su skirtingais statusais.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime apžvelgė byloje nustatytas faktines aplinkybes bei paaiškino, jog pareiškėjo pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis, taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos" ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės). Nurodė, jog atsakovas, remdamasis Taisyklių 39 punktu, paaiškino, kad, kadangi pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067, esančiame lauke Nr. 4 (deklaruotas 9,00 ha plotas), lauke Nr. 5 (deklaruotas 6,00 ha plotas) bei lauke Nr. 8 (deklaruotas 11,00 ha plotas), taip pat kontroliniame žemės sklype Nr. 008479-9487 lauke Nr. 1 (deklaruotas 5,00 ha plotas) bei lauke Nr. l a (deklaruotas 1,20 ha plotas) ir kontroliniame žemės sklype Nr. 009479-5907, lauke Nr. 1 (deklaruotas 4,00 ha plotas) buvo nustatyta, kad ir kitas asmuo deklaravo tą patį plotą, Agentūra 2009 m. gruodžio 17 d. išsiuntė pareiškėjui užklausimą Nr. 1253692 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, prašydama pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) ir žemės ūkio veiklą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas pateikė: Kontrolinio žemės sklypo Nr. 008479-9428 lauko Nr. 1 (deklaruotas 5,00 ha plotas) ir lauko Nr. 1 (deklaruotas 1,20 ha plotas), kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067 lauko Nr. 8 (deklaruotas 11,00 ha plotas) nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (Nekilnojamojo turto registro išrašus – pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 977004). Tačiau nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 5945-0004-0046, įregistruota nuo 2009 m. gruodžio 24 d. D. R. vardu. Kadangi byloje yra pridėtas 2009 m. liepos 17 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas Nr. 6840, įgalinantis pareiškėją veikti D. R. vardu, ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Paraišką teikė savo, o ne D. R. vardu, laikoma, kad žemės valdymo teisė neįrodyta. Pažymėjo, jog Kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 lauke Nr. 4 (deklaruotas 9,00 ha plotas), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype, kurio unikalus Nr. 5945-0004-0177, 2,59 ha plotas nuosavybės teise priklauso Č. R.. Vadinasi, buvo įrodytas tik 2,59 ha ploto žemės valdymo faktas. Kontrolinio žemės sklypo Nr. 009477-1067 lauko Nr. 8 (deklaruota 11,00 ha) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 5945-0004-0106, nuosavybės teise priklauso J. V.. Pareiškėjas pateikė 2007 m. gegužės 18 d. sudarytą panaudos sutartį tarp J. V. ir D. R. (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuoma nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gruodžio mėn.), tačiau pareiškėjas ir šiame kontroliniame žemės sklype neįrodė žemės valdymo fakto. Siekdamas įrodyti žemės dirbimo faktą, pareiškėjas Agentūrai pateikė 2010 m. gegužės 11 d. notariškai patvirtintą paliudijimą, kuriame J. Š. patvirtina, kad pareiškėjo žemė buvo dirbama. Agentūra nelaikė minėto paliudijimo oficialiu, žemės dirbimą patvirtinančiu įrodymu, nes Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarė S. V. patvirtino tik J. Š. parašo tikrumą, o ne žemės dirbimo faktą. Akcentavo, jog pareiškime nurodytų faktų notaras netvirtina, todėl buvo laikoma, kad pareiškėjas, vadovaujantis Taisyklių 39 punktu, neįrodė nei žemės valdymo teisės, nei žemės dirbimo fakto. Taip pat pareiškėjas nepateikė Agentūrai jokių žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų dėl kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 esančio lauko Nr. 5 (deklaruotas 6,00 ha plotas) ir kontroliniame žemės sklype Nr. 009479-5907 esančio lauko Nr. 1 (deklaruotas 4,00 ha plotas). Pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginių išmokų daliai gauti yra 78,00 ha, o faktiškai nustatytas – 44,39 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis pareiškėjui nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Paaiškino, jog sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 41.1.5 punktu. Pareiškėjo deklaruotas plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (mažo nepalankumo vietovės) yra 78,00 ha, o faktiškai nustatytas – 44,39 ha, todėl išmoka pagal minėtą priemonę nemokama. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis MPŪV taisyklių 31.3.4 punktu. Taip pat ilgalaikė sankcija pareiškėjui taikoma vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2006 L 368, p. 74), 16 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, pareiškėjui pritaikyta 9 792,12 Lt dydžio ilgalaikė sankcija pagrindinei tiesioginių išmokų daliai ir 6 555,63 Lt dydžio ilgalaikė sankcija išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažiau palankios ūkininkauti vietovės). Nurodė, jog apie pritaikytas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2010 m. spalio 27 d. Sprendimu, kurį apskundė VAGK. Mano, jog VAGK 2011 m. liepos 27 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi yra grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės normomis, dėl to neturėtų būti naikinamas. Pažymėjo, jog Agentūra yra atsakinga už tinkamą – teisėtą bei teisingą – valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Manė, jog Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, grindžiamas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės normomis, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu į skundą paaiškino, kad jos sutuoktinis Č. R. nuo 2004 m. pradėjo deklaruoti dalį šeimos dirbamų žemių jos vardu, kitą dalį – savo motinos J. R. vardu. 2005 m. pavasarį Č. R. jos vardu pateikė prašymą VšĮ „Ekoagros“ dėl ekologinio ūkio sertifikavimo ir uždeklaravo 37 ha tiesioginėms išmokoms gauti bei tuo pačiu pradėjo vykdyti ekologinio ūkininkavimo programą. Nurodė, jog pareiškėjas R. R. vardu 2006 m. teikė paraiškas ir pildė deklaracijas (visur jo parašai) (ir tiesioginėms, ir ekologinėms išmokoms) Agentūros Alytaus teritoriniam skyriui. Pažymėjo, kad ji tam neprieštaravo, nes sutuoktiniu pasitikėjo ir nesidomėjo programos taisyklėmis. Tik 2007 m., kai programa buvo įpusėjusi, pamatė, kad Č. R. buvo padaręs daug klaidų <...>. Ūkis R. R. vardu registruotas 2001 m. Nuo 2003 m. ji vedė buhalterinę apskaitą. Beveik dvejus metus (2003-2004) jie prekiavo pieno produktais turguje. Nuo 2003 m. kovo 1 d. R. R. vardu jie samdė pagalbinį darbininką iš Darbo biržos. 2005 m. jie pradėjo gauti paramą pagal KPP „Pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas“ ir 2006-2008 m. „Standartų laikymasis žemės ūkio technikai pirkti“. Abi šios programos buvo R. R. vardu. Todėl nuo 2007 m. vasaros jai teko tvarkyti nemažai reikalų. 2005 m. pabaigoje, įkalbėta sutuoktinio, ji užregistravo savo ūkį PVM mokėtojų registre. Nuo 2005 m. pradžios jie negyvena kaip sutuoktiniai, 2006 m. liepos pradžioje R. R. su dukra (6 metų) grįžo pas tėvus. Po to Č. R. išsisuko koją, turėjo nedarbingumą. R. R. jo pasigailėjo ir grįžo. Jie bendravo tik ūkio reikalais. 2007 m. sausio mėn. pareiškėjas iš Alytaus „Lytagros“ parsivarė naują traktorių, kurį pirko skolon R. R. vardu, ir pradėjo ją įkalbinėti jos vardu pasiimti paskolą. R. R. sutiko. 2007 m. kovo 27 d. ji paėmė 84 000 Lt kreditą 5 metams, bet 2007 m. balandžio 23 d. pareiškėjas ją išvarė iš namų. R. R. teigimu, 2007 m. jos ekologinio ūkio paraiškos administravimas „užstrigo“, nes Č. R. deklaruodamas padarė daug klaidų. 2006 m. jis, deklaruodamas savo ūkio laukus, deklaravo lauką, kuris buvo įtrauktas į R. R. vardu deklaruojamų laukų eilę. Bet jis atsisakė to lauko ir programa buvo tęsiama toliau. Pareiškėjas padarė ir kitas klaidas – R. R. vardu užregistravo 5 nuomos sutartis, kurias pats ir surašė. R. R. tik turėjo pasirašyti. Agentūra leido vykdyti programą, įsipareigojus pateikti likusias sutartis, kai programa įpusės. Tad likusias sutartis sudarė R. R. (iš viso 11 sutarčių, R. R. sudarė 5 sutartis). Be to, pusėje laukų pareiškėjas uždeklaravo viršpločius. 2007 m. jis padavė R. R. tik laukų „špargalkę“, tad ji, nesuprasdama tvarkos, tik perrašė laukus su visom klaidom. 2008 m. patikros metu tai paaiškėjo, todėl R. R. teko nuolat taisyti paraiškas. 2007 m. rudenį ji pasiėmė savo ūkio dokumentus, nes kitaip negalėjo taisyti paraiškų ir tvarkyti programų reikalų. Jau tų pačių 2007 metų pabaigoje reikėjo sumokėti dalį paskolos – 25 000 Lt. Tad reikėjo tvarkyti ekologinio ūkio paraišką, nes pareiškėjas laukė ir nieko netvarkė. Pradėjo augti pradelstos paskolos procentai. Žemę visą laiką nuo 2004 m. dirbo Č. R. ir keli samdomi darbininkai. Šieną suvežti padėdavo ir R. R.. Kai nebūdavo samdomų darbuotojų, galvijus prižiūrėdavo ji su pareiškėju. Nuo 2005 m., kai įsigijo 5 karves, jie melždavo jas kartu. Nuo šių metų gyvulių daugėjo. Pieną jie pradėjo parduoti perdirbėjams, turguje neprekiavo. Kai 2007 m. balandžio mėn. Č. R. R. R. išvežė iš namų, visa žemės dirbimo technika, traktoriai, galvijai liko jam. Tad savaime aišku, kad atsakomybę už žemės dirbimą prisiėmė Č. R.. 2008 m. liko nesutvarkyta 70 proc. laukų žemės. Agentūra tai nustatė patikros metu. 2009 m. pavasarį pareiškėjas R. R. liepė nedeklaruoti žemių, su kurių savininkais jos vardu jis buvo užregistravęs panaudos sutartis. Visi tie laukai buvo įtraukti į ekologinio ūkio laukus. Jo motinos žemė (11 ha) sudarė ¼ visos deklaruojamos žemės. Apie nuomos sutarčių perrašymą jis neužsiminė. 2008 m. pabaigoje R. R. norėjo pareiškėjo ūkiui perrašyti pusę ūkio galvijų. Tačiau konsultantė, Č. R. prašant, jam perrašė visus galvijus. Tad R. R. 2009 m. negavo ekologinių išmokų, nes jų dydis priklauso nuo laikomų galvijų skaičiaus. 2009 m. liepos pradžioje Agentūros Alytaus skyriaus darbuotojai, atvykusiai tikrinti, pareiškėjas neleido matuoti laukų. Pareiškėjas neišsiaiškino, kad pirmiausiai reikia perrašyti nuomos sutartis. Tokiu būdu dėl nesutvarkytų dalies laukų R. R. vardu buvo negautos ekologinės išmokos už 2008 m. Kadangi, 2009 m. atlikus pakartotinę patikrą, vėl nustatyti pažeidimai, išmokos (ir tiesioginės, ir ekologinės) neskirtos ir už 2009 m. 2009 m. nenušienautas laukas buvo prie pat pareiškėjo motinos namų – maždaug 1,5 ha avietynas. 2009 m. vasarą avietes jis skynė ir pardavinėjo, ir gavo pajamas, o R. R. sumokėjo apie 1000 Lt už sertifikavimą. Nurodė, kad pareiškėjas jos atžvilgiu nuo 2007 m. buvo agresyvus, todėl ji negalėjo sutvarkyti to lauko, pareiškėjas avietyno taip pat netvarkė. Todėl Agentūra pareikalavo grąžinti 90 000 Lt išmokų. Tai skola, kurią Č. R. apsiimtų grąžinti, jei Agentūra išmokėtų jam tiesiogines išmokas už 2009 m. Pareiškėjas R. R. įtraukė kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, nes nenori netekti šeimos žemių, nes negalės ūkininkauti. Č. R. dabar pradėjo dirbti žemę sūnaus D. R. vardu, gauna paramą. R. R. su dukra iš ūkio nuo 2009 m. negauna naudos, viskas atiteko Č. R.. Jei teismas gali priimti tokį sprendimą ir jeigu Agentūros taisyklės leidžia, R. R. nori atsisakyti 2009 m. jos ir Č. R. deklaruotų laukų atbuline tvarka. Nurodo, kad, nors panaudos sutartys buvo sudarytos jos vardu, tačiau Č. R. iniciatyva. Dvigubo deklaravimo laukuose agrarinė būklė buvo gera, t. y. R. R. ir Č. R. deklaruoti laukai skiriasi, nes jis nedeklaravo tų laukų, kurių netvarkė, o R. R. pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles negalėjo mažinti deklaruoto ploto ir tikėjosi, kad pareiškėjas susipras ir sutvarkys prie pat jo motinos namų esantį avietyną, nes 2009 m. jis juo naudojosi. Pažymėjo, jog visus savo laukus Č. R. su savo samdiniais nušienavo naudodamasis jų bendra šeimos technika, gauta R. R. vardu. R. R. neiššienavo tik 2 laukų, nes Č. R. nedavė technikos. Č. R. šių 2 laukų nedeklaravo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas apžvelgė faktines bylos aplinkybes ir pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1975/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, taip pat Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151.
Dėl dvigubo deklaravimo teismas nurodė, jog atsakovas pareiškėjui sankcijas inter alia taikė dėl „dvigubo“ pasėlių plotų deklaravimo. Atsakovas, spręsdamas dėl „dvigubo“ deklaravimo, rėmėsi Taisyklių 39 punktu, kuriuo nustatyta, kad, jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. <...> Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Pažymėjo, jog MPŪV taisyklių 16.1 punkte nustatyta, kad žemės valdymo faktą patvirtinančių dokumentų iš žemės ūkio veiklos subjektų Agentūra ir KDTS gali reikalauti, kai patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų, miško ar pasėlių plotą. Parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ar miškų ūkio veikla deklaruotame plote ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kt. pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės nuomos ar panaudos sutartis (jei žemė valdoma nuomos ar panaudos sutarties pagrindu) turi būti įregistruota viešajame registre Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. <...> Už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog apžvelgtasis reglamentavimas reiškia, kad atsakovas, kilus abejonėms, turėjo teisę pareikalauti, jog pareiškėjas (a) įrodytų tiek naudmenų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais), tiek (b) įrodytų vykdžius žemės ūkio veiklą ginčo pasėlių plotuose. Iš teismo sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“ išanalizuotų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas deklaravo 78 ha naudmenų, įrodė – 44,39 ha naudmenų ploto valdymo teisę, kitų žemės sklypų valdymo teisė priklausė pareiškėjo sutuoktinei R. R. bei jo sūnui D. R.. Pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai liudija, kad didžioji dalis R. R. deklaruotų ir apdirbamų žemės sklypų sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklauso (išskyrus vieną žemės sklypą), o D. R. Č. R. duoto įgaliojimo „tvarkyti ir valdyti visą jam (t. y. D. R. – įterpta teismo) priklausančią žemę (mišką), kiek jos bebūtų ir kur ji bebūtų“ negalima laikyti žemės valdymo faktą patvirtinančiu dokumentu, kaip tai numatyta MPŪV taisyklių 16.1 punkte.
Dėl sankcijų taikymo teisėtumo teismas nurodė, jog Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu deklaruotas plotas viršija pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 str. 3 dalį nustatytą plotą daugiau kaip 30 proc. paramos, į kurią paramos gavėjas turėtų teisę pagal tą straipsnį, lėšos neskiriamos už tuos kalendorinius metus pagal tas priemones. Jeigu skirtumas yra didesnis kaip 50 proc., paramos gavėjui dar kartą neskiriama parama, kurios suma lygi deklaruoto ploto ir pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 straipsnio 3 dalį nustatyto ploto skirtumui. Reglamento Nr. 1975/2006 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu deklaruotas plotas ir pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 str. 3 dalį nustatytas plotas skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, parama, kurią paramos gavėjas būtų turėjęs teisę gauti pagal tą straipsnį pagal atitinkamą su plotu susijusią priemonę už atitinkamus EŽŪFKP metus, neskiriama. Reglamento Nr. 1975/2006 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad neskirta suma, kaip numatyta 3 dalies antroje pastraipoje ir 5 dalyje, išskaičiuojama iš paramos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamente Nr. 1698/2005 arba Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nurodytų paramos priemonių, į kurias paramos gavėjas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis pateikia per 3 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatyta neatitiktis. Jeigu suma negali būti visiškai išskaičiuota iš tų išmokų, likutis panaikinamas. Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių 4 punkte nustatyta, kad tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai: a) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė tiesioginė išmoka (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; b) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama mažesnė susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka, ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; c) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; d) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Taisyklių 41.1.5 punkte nustatyta, kad, kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. MPŪV taisyklių 31.3.4 punkte nustatyta, kad sankcijos dėl neteisingo deklaravimo skaičiuojamos remiamos grupės lygiu: kai nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, pareiškėjui pagal atitinkamą priemonę parama einamaisiais metais neteikiama. Pažymėjo, jog Č. R. paraiškose deklaravo 78,00 ha naudmenų (pasėlių) plotą, o pagrindė 44,39 ha ploto pasėlių valdymo faktą, tad skirtumas tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto yra 43,09 proc., t. y. viršijimas atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 16 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgus į tai, teismas konstatavo, jog ilgalaikė sankcija pagrįstai paskirta pagal Taisyklių 41.1.5 punktą.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu, 2011 m. gruodžio 29 d. (kartu su prašymu atnaujinti terminą, kuris teismo buvo atnaujintas) padavė apeliacinį skundą (b. l. 73 – 77), kuriuo prašo šį teismo sprendimą panaikinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo žemę dirba kartu su sūnumi D. R., kuris išvyko į užsienį, jau nuo 1992 metų, kai tik ji buvo grąžinta. Mano, jog atsakovas nepagrįstai moka išmokas tiems žmonėms, kurie žemės nedirba. Pabrėžia, jog R. R. niekuomet nebuvo ūkininke. Nurodo, jog žemę dirbo jo sūnus motinos žemėje, tuo tarpu R. R. norėjo pasipelnyti iš valstybės nevykdydama jokios veiklos. Mano, jog išmokos turi būti mokamos tam, kas dirba žemę, o ne tam, kas pristato dokumentus. Prideda papildomą įrodymą ir atkreipia teismo dėmesį, jog dar 2008 m. R. R. nedirbo laukų ir siuntė jam grasinančias žinutes. Teigia, jog dirbti turėjo jis, o ji tik pasiimdavo išmokas. Priduria, jog R. R. negalėjo dirbti, nes augino mažamečius vaikus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88 – 89), be kita ko, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, bei akcentuoja, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ar objektyviais faktais pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas arba neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA; Agentūra) 2010 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. BR6-1445046 (toliau – ir NMA 2010 m. spalio 27 d. raštas) teisėtumo.
Ginčijamu raštu pareiškėjui Č. R., kuris pateikė paraišką Agentūrai tiesioginėms išmokoms už žemės naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal kaimo plėtros programas gauti, atsisakyta mokėti pagrindinę išmokos dalį ir pritaikyta sankcija – 9 792,12 Lt ilgalaikė sankcija pagrindinei tiesioginių išmokų daliai ir 6 555,63 Lt ilgalaikė sankcija nepalankaus ūkininkavimo išmokoms. Iš rašto matyti, jog tokio Agentūros atsisakymo ir sankcijų pareiškėjo atžvilgiu pritaikymo pagrindas – išaiškinta aplinkybė, jog pareiškėjas deklaravo 78,00 ha plotą, o faktiškai, atsižvelgiant į tai, kad tą pačią žemę deklaravo keli subjektai – pareiškėjas ir jo sutuoktinė – buvo nustatytas tik 44,39 ha plotas, kas buvo įvertinta kaip tyčinis neteisingo didesnio nei 20 proc. žemės ploto deklaravimo atvejis. Ginčijamu raštu taipogi konstatuota, jog pareiškėjui iš deklaruotojo žemės ploto žemės valdymo teisę, pavyko įrodyti tik 2,59 ha plotui, o žemės dirbimo fakto jam nepavyko įrodyti išvis.
Pridurtina, jog Agentūra paraiškos išmokoms gauti vertinimo metu nustatė tokius neatitikimus: kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 esančiame lauke Nr. 4 (deklaruotas 9,00 ha plotas), lauke Nr. 5 (deklaruotas 6,00 ha plotas) bei lauke Nr. 8 (deklaruotas 11,00 ha plotas) taip pat kontroliniame žemės sklype Nr. 008479-9423 esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas 5,00 ha plotas) bei lauke Nr. 1 a (deklaruotas 4,00 ha plotas). Neatitikimams išaiškinti Agentūra pareiškėjui 2009 m. gruodžio 17 d. išsiuntė pranešimą Nr. 1253692 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ (toliau – ir NMA 2009 m. gruodžio 17 d. pranešimas dėl duomenų neatitikimo), prašydama pateikti žemės valdymo teisę ir žemės ūkio veiklą patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas su minėtuoju situacijos kvalifikavimu ir Agentūros pozicija nesutinka, argumentuodamas tuo, jog faktiškai visą žemės plotą valdo ir dirba jis su sūnumi, kuris šiuo metu išvykęs į užsienį, ką įrodo jo pateikti dokumentai, o Agentūra nepagrįstai žemės dirbimo faktą priskyrė jo sutuoktinei, tokiu būdu suteikdama jai teisę gauti išmokas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Sąjungos ir valstybės vidaus teisės aktai, nustatantys tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo taisykles, yra skirti remti žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis kaip ekonominiu požiūriu pažeidžiamesnį visuomenės sluoksnį. Tiesioginės išmokos savo ruožtu yra priskiriamos prie žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (2002 m. birželio 25 d. Nr. IX-987) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ginčo santykį reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1975/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas), taip pat Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės).
Ginčijamame NMA rašte nurodoma, kad Agentūra, priimdama sprendimą nemokėti pagrindinės išmokos dalies ir pritaikyti ilgalaikę sankciją, remiasi Reglamento 16 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Taisyklių 39, 41.1.5 punktais bei MPŪV taisyklių 31.3.4 punktu.
Reglamento 16 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu deklaruotas plotas ir pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 straipsnio 3 dalį nustatytas plotas skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, parama, kurią paramos gavėjas būtų turėjęs teisę gauti pagal tą straipsnį pagal atitinkamą su plotu susijusią priemonę už atitinkamus kalendorinius metus, neskiriama, jei skirtumas didesnis nei 0,5 % nustatyto ploto arba didesnis nei vienas hektaras. Be to, jei skirtumas yra didesnis nei 20 % nustatyto ploto, paramos gavėjui vėl neskiriama parama, kurios suma gali būti ne didesnė nei deklaruoto ploto ir pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 straipsnio 3 dalį nustatyto ploto skirtumas. To paties straipsnio 6 dalis savo ruožtu numato, jog neskirta suma, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 5 dalyje, išskaičiuojama iš paramos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 arba Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nurodytų paramos priemonių, į kurias paramos gavėjas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis pateikia per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatyta neatitiktis. Jeigu suma negali būti visiškai išskaičiuota iš tų išmokų, likutis panaikinamas.
Taisyklių 39 punkte įtvirtinta, jog jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. <...> Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Taisyklių 41.1.5. punktas įtvirtina, jog kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija.
MVŪP taisyklių 31.3.4 punktas (ginčo santykių susiklostymo metu galiojusi redakcija) numato, jog <...> kai nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, pareiškėjui pagal atitinkamą priemonę parama einamaisiais metais neteikiama <...>.
Pažymėtina, jog iš aptarto Taisyklių 39 punkto matyti, kad teisėkūros subjektas tuo atveju, kai du ar daugiau subjektų deklaruoja tą patį žemės plotą, paramos gavimą susieja su dviem kumuliatyviomis (egzistuojančiomis kartu) sąlygomis – žemės valdymo teise ir užsiėmimu žemė ūkio veikla.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą bei patikrinusi bylos medžiagą, nesutinka su NMA 2010 m. spalio 27 d. rašte pateikiama išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo įrodyta tik 2,59 ha pareiškėjo deklaruotos žemės valdymo teisė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Agentūra nepagrįstai neįvertino pareiškėjo teiktų įrodymų toje dalyje, kurioje jis deklaravo žemės sklypus (unikalusis Nr. 5945-0004-0046 ir unikalusis Nr. 5945-0004-0106), žemės valdymo teisę tapatindama vien su nuosavybės teisės įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pasakytina, jog Taisyklių 39 punktas žemės valdymo teisės išskirtinai nesieja su nuosavybės teise, kuri savo prigimtimi yra kur kas platesnė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Priešingai – aptartasis punktas įvardina, jog „žemės valdymo teisė [nustatoma] nuosavybės, nuomos ir kitais pagrindais“, kas suponuoja, jog ją galima įrodyti ir kitais būdais. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pateikė Agentūrai tarp jo ir jo sūnaus D. R. pasirašytą įgaliojimą (VAGK byla l. 69 – 70), iš kurio turinio akivaizdu, jog įgaliotojas pareiškėją įgaliojo ne tik atstovauti jį ir jo interesus visose privačiose ir valstybinėse įstaigose, bet ir eksplicitiškai įgaliojo „tvarkyti ir valdyti visą jam priklausančią žemę“. Remiantis tuo, Agentūros ginčijame rašte pateikiamas argumentas, jog minėtas įgaliojimas įgalina pareiškėją veikti jo sūnaus D. R. vardu, o jis paraišką išmokoms gauti teikė savo vardu ir tai yra pagrindas nepripažinti šiuo įgaliojimu bandytos įrodyti žemės valdymo teisės, nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog Agentūra, spręsdama dėl pareiškėjo žemės valdymo teisės kontroliniame žemės sklype Nr. 009477-1067 lauko Nr. 8 (deklaruota 11,00 ha) žemės sklypo, kurio unikalusis Nr. 5945-0004-0106, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateikta panaudos sutartis tarp R. V. ir D. R. neįrodo jo žemės valdymo teisės. Vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus sistemiškai, akivaizdu, jog jo sūnus D. R. įgalino jį tvarkyti visus reikalus, susijusius su jo dispozijoje esama žeme, įgaliojimo turinys yra itin platus, o Taisyklių 39 punktas nenustato griežtų kriterijų, iš kurių būtų kildinama žemės valdymo teisė, bet priešingai – nustato nebaigtinį tokios teisės pagrindų sąrašą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Agentūra neturėjo pareiškėjo pateiktų dokumentų atmesti formaliu pagrindu, nes toks situacijos vertinimas prieštarauja Taisyklių 39 punkto lingvistinei ir loginei konstrukcijai bei nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
Pasakytina ir tai, jog pareiškėjas Agentūrai, siekdamas įrodyti žemės dirbimo faktą, taip pat teikė notariškai patvirtintus asmenų pareiškimus, patvirtinančius tai, jog žemę dirbo būtent jis (VAGK byla Nr. 66 – 67), tačiau Agentūra jų nevertino, motyvuodama tuo, jog tai nėra tinkamas, oficialus žemės dirbimą patvirtinantis įrodymas, nes notaras pareiškimuose nurodytų faktų netvirtina, o pripažinus trečiųjų asmenų liudijimus tinkamais, susidarytų galimybė piktnaudžiauti bei būtų užkertamas kelias tinkamai administruoti paraiškas. Tačiau pastebėtina, jog Taisyklių 39 punktas taip pat neįtvirtina baigtinio dokumentų, patvirtinančių žemės dirbimo veiklos faktą. Pastebėtina, jog konkrečių dokumentų, kurie, Agentūros vertinimu, būtų laikomi pakankamais ir tinkamais įrodyti žemės dirbimo veiklos faktą ji pareiškėjui nenurodė ir savo 2009 m. gruodžio 17 d. pranešime dėl duomenų neatitikimo, prašydama pareiškėjo paaiškinti nustatytuosius neatitikimus, todėl manytina, jog gavusi minėtus dokumentus iš pareiškėjo, Agentūra, įgyvendindama aukščiau minėtą gero administravimo principą, galėjo jam iki išmokų mokėjimo pabaigos pasiūlyti pasirūpinti tinkamu dokumentų pateikimu, t. y. nurodyti, jog jos nuomone tinkamu ir pakankamu dokumentu įrodyti žemės dirbimo faktą bus laikoma Seniūnijos pažyma ar, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame galėtų būti užfiksuojama Taisyklėse minimi turimų gyvulių ženklinimas ar žemės ūkio produkcijos realizavimas, kaip žemės dirbimo faktą įrodantys kriterijai.
Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, jog Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, pažeidė pagrindines procedūras, deramai neįvertindama pareiškėjo teiktų, aukščiau aptartų dokumentų, tokiu būdu neteisingai konstatuodama deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto skirtumą. Tuo tarpu kitoje, sprendimo plačiau neaptartoje, dalyje, kurioje pareiškėjo deklaruoto žemės valdymo faktą Agentūra pagrįstai priskyrė pareiškėjo sutuoktinei R. R., nes iš bylos duomenų matyti, jog ji pagrindė žemės valdymo faktą (nuosavybės teise, nuomos sutartimis) ir žemės dirbimo faktą.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek Reglamentas, tiek Taisyklės taikytinų sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą apskaičiavimą diferencijuoja pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą (konkrečiu atveju buvo nustatytas didesnis nei 20 proc. neatitikimas ir pagal tai pareiškėjui pritaikytos sankcijos), kuris Agentūros buvo nustatytas neteisingai, pažeidus pagrindines procedūras. Teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl taikytinos sankcijos perskaičiavimas, sutinkamai su deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto ploto skirtumu, teismo sprendimu nėra galimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A14–951/07).Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės ginčijamo administracinio akto panaikinti iš dalies, naikinant tam tikrą sprendimo dalį atsietai nuo ginčijamu raštu pareiškėjui pritaikytos sankcijos, todėl jis naikintinas visa apimtimi kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 3 dalis).
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi institucija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Č. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. BR6-1445046 panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.