Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gimęs Pakruojo r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Šiauliuose, dirbantis UAB „Š“ ekskavatorininku, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2011-09-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 290 straipsnį 11 MGL (1430 litų) bauda, kurią sumokėjo 2012-01-18, teistas 2014-01-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, kurių neatlikta dalis 2014-06-19 teismo nutartimi pakeista į 4 MGL (520 litų) baudą, kurią sumokėjo 2017-11-06, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 15.00 val., Pakruojo rajone, Pašvitinio seniūnijoje, Žvirblinių kaime, prie Žvirblinių tvenkinio vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, tuo padarydamas dešinio skruostikaulio skeveldrinį lūžį, dešinio viršutinio žandikaulio skeveldrinį lūžį su įspaudimu, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, pojunginę kraujosruvą dešinėje akyje, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad rugsėjo 12 dieną jis atvažiavo su savo mašina AUDI A6 pilkos spalvos į Pašvitinį pas mamą. Rado mamą sumuštą, aiškinosi, kaip ir dėl ko tai įvyko. Mamai po akimi buvo mėlynė, bet mama jam nesakė, kas tai padarė. Aiškinosi miestelyje, klausė žmonių, kur mama buvo, su kuo buvo, pas ką buvo, miestelis nedidelis, vienas kitą pažįsta, viską mato. Išsiaiškino, jog A. M. buvo sutrenkęs mamai, sulaužė akinius. Po to aiškinosi su M. dėl to įvykio, bet M. viską neigė, todėl vieną kartą sutrenkė jam į veido sritį. Su mama atvažiavo prie parduotuvės „Žirnis“, kur yra ir parduotuvė „Laura“, nuėjęs pardavėjos paklausė, kur rasti R. K.. Iš R. K. sužinojo, jog mamai sutrenkė A. M.. Sutikęs A. M., nuėjo už parduotuvės aiškintis, tačiau M. neprisipažino, sakė, kad nesudavė mamai. Tuo metu M. buvo neblaivus, išgėręs, nes matėsi iš stovėsenos. Jis žinodamas, kad A. M. labai bijo vandens, nusivežė jį prie tvenkinio, aiškinosi, kodėl taip pasielgė su jo mama ir impulsyviai su ranka vieną kartą trenkė jam į veido sritį. Po sutrenkimo M. nenugriuvo, stovėjo. Jis pasakė M., kad daugiau nesikabintų prie jo mamos, M. atsakė, kad gerai, gerai, kad daugiau taip nebus ir jie išsiskyrė. M. prašė parvežti jį atgal į miestelį, tačiau jis buvo supykęs ir atgal M. neparvežė, sėdo į savo mašiną ir išvažiavo atgal į miestelį dirbti pas savo pusbrolį. Tą dieną daugiau M. nebematė. Nuo Pašvitinio iki tvenkinio yra 500 ar 600 metrų atstumas, gal ir kilometro. Jam skambino A. M. ir sakė, kad buvo iškviesta greitoji. Po to sužinojo, kad greitąją iškvietė R. K.. Gal jis ir pats matė tą dieną greitąją, tačiau gerai nebepamena, nes praėjo metai. Po to su M. buvo susitikę vieną kartą, gal rugsėjo 15 dieną, gal po 2 ar 3 dienų po įvykio, pasišnekėjo. Dar prieš tai abu su M. buvo susitikę policijoje, nes jis M. nuvežė ir parvežė. Grįžtant atgal iš policijos jis M. klausė, kokių turi pretenzijų, M. pasakė, kad neturi, paklausus, ar gali surašyti raštą, M. surašė raštą, kad jam jokių pretenzijų neturi. M. jis atsiprašė tą dieną, kai abu grįžo iš policijos. Žino, kad M. yra pareiškęs civilinį ieškinį. Sutiktų atlyginti žalą 500 eurų, turtinę ir neturtinę. Atlygintų per kelis mėnesius. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį ligonių kasai. Po jo suduoto smūgio M., nesimatė sužalojimų, kraujas nebėgo, vizualiai nieko nesimatė. Jeigu jis būtų matęs, kad M. kažkas yra negerai, nebūtų jo palikęs. Po to įvykio jis domėjosi M. sveikatos būkle, kai važiavo į policiją, vėliau kai M. buvo Kaune apie jo sveikatą domėjosi per A. M., kuris palaikė su juo ryšius.

Po kaltinamojo J. M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis J. M. teistas du kartus, iš jų vieną kartą už pasipriešinimą ir fizinio smurto naudojimą policijos pareigūnų atžvilgiu, kitą kartą už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, nusikalstamą veiką padarė per bausmės atlikimo laiką (1 t., 188-191, 192-196, 197-199 b. l.; 2 t., 1-2, 5 b. l.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (2 t., 6-14 b. l.), dirba (2 t., 15-16 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija duomenų apie jį ir jo šeimos sudėtį neturi, kadangi jis šioje seniūnijoje faktiškai negyvena, o tik deklaravęs gyvenamąją vietą (2 t., 20 b. l.), šeimos neturi (1 t., 185-187 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiajam – iš dalies ir pilnai – ligonių kasai, nukentėjusysis priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir jam atleido bei sumažino civilinius ieškinius iki kaltinamojo siūlomos sumos, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir atidedant jos vykdymą (BK 41, 50, 61, 64¹ str., BVK 62, 63 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam J. M. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (1 t., 171-172 b. l.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 200,00 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinį ieškinį mažina iki 500,00 eurų, tai yra, sutinka su kaltinamojo siūlymu atlyginti jam 200,00 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo A. M. 200,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies tiek, kiek jis yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, tai yra, 36,89 eurų (1 t., 83, 84, 85, 86 b. l.), o likusi civilinio ieškinio dalis 163,11 eurų atmestina, kadangi ji nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.). Nukentėjusiojo A. M. 5000,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo J. M., kadangi ši žala jam buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis J. M. sutiko atlyginti nukentėjusiajam 300,00 eurų neturtinės žalos ir nukentėjusysis A. M. su tokiu žalos dydžiu sutiko, pareikšdamas jog likusios ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiajam A. M. priteistina iš kaltinamojo J. M. 300,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, o likusi civilinio ieškinio dalis – 4700,00 eurų atmestina (BPK 112, 113, 115 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 745,59 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. M. gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo J. M. (1 t., 62-73 b. l., CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Jolantos Steponavičiūtės nutarimu nuo 2018-02-02 iki 2018-08-02 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam J. M. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu Šiauliuose, registro Nr. 40/95244, unikalus Nr. 2997-3010-2018:0081, visiškai apribojant teisę disponuoti šiuo butu, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos (1 t., 178-179 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu ir 8 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, registruotis ir būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir penkis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. M. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiauliuose, civilinį ieškinį nukentėjusiajam A. M. 36,89 eurų (trisdešimt šešis eurus 89 centus) turtinei žalai atlyginti ir 300,00 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio dalį dėl 163,11 eurų (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 11 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 4700,00 (keturių tūkstančių septynių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiauliuose, civilinį ieškinį už nukentėjusiojo A. M. gydymą 745,59 eurų (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 59 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Jolantos Steponavičiūtės nutarimu nuo 2018-02-02 iki 2018-08-02 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam J. M. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu Šiauliuose, registro Nr. 40/95244, unikalus Nr. 2997-3010-2018:0081, visiškai apribojant teisę disponuoti šiuo butu, palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžio nuorašą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.