Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1001-581/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
1S-1001-581/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Pareiškėjas
V. R., N. K.
Kategorijos
Nr. 1S-1001-581/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,nedalyvaujant prokurorui, pareiškėjams,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų V. R. ir N. K. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas V. R. ir N. K. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą G. L. atžvilgiu dėl piniginių lėšų - 60060 litų - pasisavinimo apgaulės būdu.

2012 m. lapkričio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 53-1-00544-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 212 straipsnio 2 punktu, nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 53-1-00544-12, t.y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. L. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

2013 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje buvo gautas pareiškėjų V. R. ir N. K. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Pareiškįjai nurodė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo išsiaiškintos visos G. L. nusikalstamos veikos aplinkybės, nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, taip pat buvo neteisingai įvertinti įtariamojo veiksmai, įtariamojo parodymai nebuvo vertinami kritiškai, priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo remiamasi liudytojų N. K., A. M., R. L., A. N. parodymais, patys pareiškėjai nebuvo papildomai apklausti liudytojais, o įtariamojo G. L. veiksmuose yra nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis bei 183 straipsnio 2 dalis požymiai, nors priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2013 m. spalio 15 d. nutarimu atmetė pareiškėjų skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 53-1-00544-12, motyvuojant tuo, jog ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, tyrimo metu buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, o pareiškėjai neišnaudojo galimybių savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso priemonėmis, nes sprendžiant civilinius ginčus nėra taikomos baudžiamosios teisės normos, o asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams nėra vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

2013 m. spalio 24 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013 m. spalio 15 d. nutarimą motyvuojant tuo, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir atliktas paviršutiniškai, turint išankstinę nuostatą jį nutraukti, pareiškėjai nebuvo papildomai apklausti liudytojais ir jų papildomi parodymai nebuvo užfiksuoti taip, kaip to reikalauja įstatymas. Taip pat buvo nurodyta ir tai, jog sprendžiant ginčą civiline tvarka ar sudarant taikos sutartį savo pažeistų interesų apginti negali, nes G. L. pradėjo slapstytis, nors jo veiksmuose akivaizdžiai yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjų skundas buvo atmestas nurodant, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai, jo metu buvo atlikti visi reikalingi duomenų rinkimo veiksmai, aukštesnysis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, išanalizavo visus pareiškėjų skundo argumentus, pateikė teisinius skundo argumentų vertinimus, juos pagrindė ir motyvavo, ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktame skunde pareiškėjai nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie būtų pagrindas naikinti aukštesniojo prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 53-1-00544-12, o pareiškėjų subjektyvi nuomonė dėl padarytų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų nėra pagrindas toliau atlikti ikiteisminį tyrimą, kai yra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjai V. R. ir N. K. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei dėl skundo priimti naują sprendimą ? Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą 2013 m. spalio 15 d. panaikinti. Skunde cituojama skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo nutartis bei prokurorų priimti sprendimai, pabrėžiama, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, atliktas paviršutiniškai ir nenuodugniai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pareiškėjai nurodo, jog ikiteisminį tyrimą nutraukęs prokuroras nepasisakė dėl G. L. veiksmuose esančio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o taip pat šiame nutarime nebuvo analizuoti ir N. K., A. M., R. L., A. N. parodymai, kurie yra svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamu atveju. Pareiškėjai nurodo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą jų pateikti paaiškinimai, kuriuose taip pat buvo išdėstytos ir naujos aplinkybės, nepagrįstai nebuvo surašyti į liudytojų apklausos protokolus, nebuvo rengta akistata prieštaravimams pašalinti, priimant skundžiamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į byloje esantį VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro ekspertizės aktą, o jų pozicija nepagrįstai įvertinta, kaip aplinkybių dėstymas sau palankia linkme, nors buvo pateikiami tik objektyvūs duomenys. Teigiama, jog nepagrįstai vyriausiojo prokuroro nutarime nurodoma, kad kilusius ginčus galima spręsti kitomis švelnesnėmis priemonėmis, kadangi G. L. šiuo metu gyvena Norvegijoje, su juo susiekti nepavyksta, juolab, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad G. L. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, skundžiamus prokurorų nutarimus ir apylinkės teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą (Nr. 53-1-00544-12), aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, motyvuodamas tuo, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. L. kaltę, jam padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2013 m. spalio 15 d. nutarimu bei Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakydami patenkinti pareiškėjų skundus ir palikdami galioti 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, o taip pat yra nustatytos bylai visos reikšmingos aplinkybės. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiomis skundžiamų sprendimų išvadomis bei sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos bei ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 216 str. 1 d., kur nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Nutraukti ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu galima tik išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2011 m. spalio 16 d. tarp V. R. ir G. L. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria G. L., kaip rangovas, įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis užsakovei V. R. už 200 000 Lt sumą pastatyti individualų gyvenamąjį namą bei atlikti kitus projekte numatytus darbus (30-32 medžiagos lapas). Byloje esantys V. R. pasirašyti 2012 m. rugpjūčio 27 d. Raginimas ir 2012 m. spalio 11 d. Pranešimas adresuoti G. L. rodo, jog pareiškėja V. R. dėl, jos manymu, blogai atliekamų ir nevykdomų darbų su G. L. vienašališkai nutraukė 2011 m. spalio 16 d. sudarytą statybos rangos sutartį. Šiuose dokumentuose fiksuota, jog G. L. už jam perduotą 60 060 Lt pinigų sumą nenupirko statybinių medžiagų, neatliko darbų, o be to, neteisingai atliktų darbų būklei ištaisyti ekspertų paskaičiuota papildoma 120 441,19 Lt pinigų suma (34-35, 36 medžiagos lapai).

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo atlikti šie veiksmai - liudytoja buvo apklausta V. R. (7-10 medžiagos lapai), kuri prie apklausos pateikė rašytinius dokumentus (b.l.11-36), liudytoju apklaustas N. K. (37-40 medžiagos lapai), N. K. pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 43), kaip liudytojai apklausti R. L. (47-48 medžiagos lapai), A. M. (49-50 medžiagos lapai), A. N. (60-61 medžiagos lapai), D. N. (62-63 medžiagos lapai), K. L. (66 medžiagos lapai), G. L. pripažintas įtariamuoju, jam pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį bei jis tris kartus apklaustas kaip įtariamasis (67, 74, 76-77, 79, 106-107 medžiagos lapai). Jokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nebuvo, todėl aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pirmiau aptarti veiksmai nėra pakankami išvadai dėl atlikto ikiteisminio tyrimo visapusiškumo ir aiškumo daryti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai viso proceso metu tvirtino, kad G. L. pagal sutartį statybos darbams atlikti, statybinėms medžiagoms pirkti iš viso sumokėjo 140 560 Lt, tačiau G. L. dalį pinigų - 60060 Lt - neteisėtai pasisavino, nes dalies darbų neatliko, reikiamų statybinių medžiagų nenupirko. G. L. teigė, jog gautus pinigus panaudojo pagal sutartį, tokios pinigų sumos nepasisavino, o iš tų pinigų mokėjo darbininkams, mokėjo už sunaudotą elektrą, tačiau akivaizdu, kad tokie G. L. teiginiai niekaip nebuvo tikrinami ir nėra aišku, ar darbai, kurie buvo nurodyti sutartyje realiai buvo atlikti, ar statybinės medžiagos pirktos. G. L. teiginio, jog iš pareiškėjų jam sumokėtos pinigų sumos, jis mokėjo atlyginimus darbininkams, mokėjo už elektrą, nepatvirtina byloje esantys duomenys. Liudytojai R. L., A. M., A. N., D. N. nebuvo konkrečiai apklausti apie jiems mokamo atlyginimo laikotarpį, periodiškumą, dydžius. G. L. išdėstytos aplinkybės, visiškai prieštarauja pareiškėjų nurodomoms aplinkybėms, o prieštaravimų pašalinimui, nebuvo imtasi ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuoti ir gretinti su kitais bylos duomenimis pareiškėjų pateikti atliekamų statybos darbų bei medžiagų pirkimo duomenys. Įstatymas reikalauja duomenis vertinti išsamiai, nešališkai ir turi būti vertinamas jų visetas, o ne atskirti duomenys, todėl procesiniuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjų sau pageidaujama linkme dėstomi teiginiai bei samprotavimai apie tariamai nusikalstamus veiksmus, nusikalstamų veikų sudėties dalykus ir nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias ir subjektyviąsias puses nėra pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti. Bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje nebuvo atlikti tyrimo veiksmai, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjų bei G. L. nurodytas iš esmės skirtingas aplinkybes apie pareiškėjų G. L. sumokėtų pinigų panaudojimą. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas pinigų panaudojimas. Nors G. L. nurodė, jog visus medžiagų pirkimo dokumentus pateikdavo pareiškėjams, tačiau nei V. R., nei N. K. apie šias aplinkybes apklausti nebuvo. Šios paminėtos aplinkybės ir visi bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodomą aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas netinkamai.

Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose akcentuojamų aplinkybių, jog duomenys, kad yra aiški asmens, dėl kurio veiksmų galimai pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala, tapatybė, o taip pat šis asmuo iš esmės neginčija pareiškėjų nurodomų aplinkybių bei sutinka per tam tikrą laiką sumokėti dalį reikalaujamos sumos, kad tarp pareiškėjų ir G. L. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, pateikti bylos dokumentai nepagrindžia ir neleidžia padaryti tokios kategoriškos išvados. Tik patikimai nusprendus, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nebuvo imtasi visų priemonių esantiems neaiškumams ir prieštaravimams, kilusioms abejonėms pašalinti. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog skundžiami prokurorų nutarimai ir jų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtinanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, todėl prokuroro nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priimti dėl V. R. ir N. K. skundo naują sprendimą:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. rugsėjo 03 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013 m. spalio 15 d. nutarimą atmesti skundą panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė