Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. S., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-09-03 sprendimo Nr. 1388-1041-B/07, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja Č. S. 2008-09-02 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9657-328/2008, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, iškeltoje atsakovėms Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 23-27). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-09-03 priėmė sprendimą Nr. 1388-1041-B/07, kuriuo atsisakė jai teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais (b.l. 38-40). Pareiškėja prašo sprendimą panaikinti, nes pažeidžiamos jos teisės gauti teisinę pagalbą.

Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, be to, asmuo dirbantis valstybinėje tarnyboje negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas (12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008-07-01) 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba ministro nustatyta tvarka. Civilinėje byloje, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčo dalykas yra, pareiškėjos teigimu, neteisėti Klaipėdos Tarnybos veiksmai, kuriais pareiškėjai padaryta žala ir nuostoliai. Atsakovė, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą esant tokio pobūdžio ginčui, nagrinėjo savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai neabejotinai sukėlė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interesų konfliktą, todėl manytina, kad neužtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas. Manytina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išnagrinėjusi prašymą ir priėmusi sprendimą negalėjo išlikti visiškai nešališka bei objektyvi. Tai kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo ir interesų konflikto, turėjo būti sprendžiamas kitos tarnybos, užtikrinant antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 patvirtintą Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-09-02 sprendimas Nr. 1388-1041-B/07 yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjos skundas tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-09-02 sprendimą Nr. 1388-1041-B/07.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.