- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-780-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- M. D. S.
- Ieškovas
- M. V.
- Advokatai
- Džiolana Tarvainytė
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens M. D. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo dėl sprendimo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja M. D. S.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. V. 2008-01-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimą Nr. 38-13968, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V. žemės nacionalizacijos metu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško, pripažinti, kad terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių aplinkybių ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad jos sutuoktinis V. M. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra J. ir O. V. sūnus, todėl pagal įstatymą ji turėjo teisę į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. ir O. V. iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto dalį. Taip pat prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavė ir jos sutuoktinio V. M. V. sesuo M. D. S. bei brolis J. V.. 2002-05-20 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-13968 jai (ieškovei) buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 5,84 ha žemės ir 2,01 ha miško, į buvusio žemės savininko D. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 6,84 ha žemės ir 2,02 ha miško (duomenys neskelbtini). 2002-05-20 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-13969 J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. V. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamojo turto dalį – 6,67 ha žemės bei 2,02 ha miško (duomenys neskelbtini), sprendimu Nr. 38-13967 M. D. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. V. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamojo turto dalį – 6,59 ha žemės bei 2,01 ha miško (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininkas nepagrįstai atkūrė jai nuosavybės teises į D. V. išlikusį nekilnojamąjį turtą. D. V. buvo jos sutuoktinio senelis, miręs (duomenys neskelbtini), po jo mirties 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško paveldėjo jo sūnus J. V., jos sutuoktinio tėvas, miręs (duomenys neskelbtini). Po J. V. mirties likusį nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą paveldėjo jo sutuoktinė O. V., ieškovės sutuoktinio motina, mirusi (duomenys neskelbtini). Tikslių duomenų kas nuosavybės teise valdė ginčo žemę ir mišką 1940-07-22 nėra išlikę, tačiau iš Alytaus apskrities archyvo išrašų iš Varėnos rajono Merkinės (iki 1954 m. Burokaraisčio) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo Burokaraisčio kaimo 1952-1954, 1973-1975 m. darytina išvada, kad nacionalizacijos metu nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą valdė O. V.. Kadangi 1936-09-14 archyviniuose dokumentuose klaidingai nurodytas atkuriamo nekilnojamojo turto savininkas ir nėra tiesioginių įrodymų, kad O. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško, todėl nustatytinas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Ieškovė nurodė, kad terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. Ieškovė apie savo teisių ir interesų pažeidimą sužinojo tik 2007-03-27 gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos atsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. panaikino Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimą Nr. 38-13968, kuriuo ieškovei M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 5,84 ha žemės ir 2,01 ha miško, į buvusio žemės savininko D. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 6,84 ha žemės ir 2,02 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškovę grąžinti valstybei nekilnojamąjį turtą, atkurtą pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-20 sprendimą Nr. 38-13968 į 5,84 ha žemės, 2,01 ha miško, grąžinant su bendrasavininkiais M. V. – 5,84 ha su: M. D. S. - 6,32 ha ir J. V. - 5,84 ha, 4,04 ha žemės, 14,79 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 5350 Lt vertės 2,27 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės dalį – 1,01 ha žemės, 1640 Lt vertės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą Merkinės sen., Varėnos r.; paliko nenagrinėtais ieškovės reikalavimus: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V. nacionalizacijos metu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė 20,54 ha žemės bei 6,04 ha miško, dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus; priteisė ieškovei iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 700 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2008-04-09 sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai palikti nenagrinėti, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Sprendimo dalis, kuria panaikintas Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimas Nr. 38-13968, priteistos bylinėjimosi išlaidos, paliko nepakeistas.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 20,54 ha žemės sklypą ir 6,04 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo sutuoktinio J. V. mirties, pripažino, kad ieškovė M. V., buvusių žemės savininkų J. V. ir O. V. nuosavybės teises į 20,54 ha žemės bei 6,04 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini), ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujino, priteisė ieškovei iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 1991-11-15 trečiasis asmuo M. D. S., M. V. (data nenurodyta) padavė Merkinės agrarinei tarnybai prašymus atkurti nuosavybės teises į J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad savininkė gali būti O. V., 1992-02-16 ieškovė, trečiasis asmuo, J. V. pasidalijo žemę į tris lygias dalis. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. ieškovei neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos sutuoktinio senelio D. V. nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-09 sprendimu panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-20 sprendimą Nr.38-13968, ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tai, jog atsakovas visiškai pripažino ieškinio reikalavimus, padarė išvadą, kad po D. V. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. iki nacionalizacijos, jo nuosavybės teise turėtą 26,58 ha žemę, pievas ir mišką paveldėjo vienintelis įstatyminis įpėdinis - sūnus J. V., o J. V. 1936 m. mirus – jo sutuoktinė O. V.. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais konstatavo, kad ieškovė laiku nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes jai per įstatymų nustatytą terminą nepavyko gauti visų reikiamų dokumentų, aktyviems ieškovės veiksmams trukdė ieškovės garbus amžius, bloga sveikatos būklė, išsilavinimo stoka, be to, atsakovas nesuteikė išsamios informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą, todėl pripažino, jog ieškovė praleido terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad jei ieškovė turėtų tiesioginius įrodymus, patvirtinančius jos prašomą juridinį faktą, tai ji iš viso negalėtų kreiptis į teismą. Kadangi ieškinys tenkintas, teismas priteisė iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pradiniame prašyme atkurti nuosavybės teises buvo nurodžiusi, kad nuosavybės teises pageidauja atkurti į D. V. bei O. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą turtą, todėl nepagrįstas yra teiginys, kad ieškovė nebuvo informuota, jog ji neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į D. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą ir pasekmes. Atsakovas atkūrė nuosavybės teises ieškovei 2002-05-20 sprendimu nesant ginčo tarp šalių. Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-09 sprendimu iš Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškovei buvo priteista 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dabar buvo nagrinėjama byla dėl juridinio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, todėl čia neįmanoma įžvelgti viršininko administracijos kaltės, atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimams. Teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ieškovei, todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovė turi sumokėti pati.
Trečiasis asmuo M. D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jai iš ieškovės 936 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė įrodymų leistinumo principo, neteisingai ir netinkamai nustatė nuosavybės atsiradimo pagrindą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad O. V. iki nacionalizacijos paveldėjo iš J. V. 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini)., pradėdama turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. buvo D. V. sūnus, t. y. nėra įrodyta, kad J. V. iki mirties nuosavybės teise turėjo 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje pakanka įrodymų nustatyti ieškovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad įrodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, nes sprendimas yra pagrįstas vienos liudytojos parodymais. Teismas nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kurie nepatvirtina ieškovės prašomo nustatyti juridinio fakto. Kadangi ieškovė nesikreipė dėl prarasto dokumento, kad J. V. iki nacionalizacijos valdė ginčo turtą gavimo ar atkūrimo, jos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turėjo būti paliktas nenagrinėtas, todėl pripažintina, jog teismas netinkamai taikė CPK 445, 447 str. Teismas netinkamai taikė Civilinio įstatymo sąvado X tomo 1 dalį, neišsiaiškino visos paveldėjimo grandinės, todėl nepagrįstai nustatė, jog O. V. paveldėjo visą D. V. turėtą žemę ir mišką, nes D. V. turėjo sutuoktinę, kuri po D. V. mirties turėjo teisę į ¼ dalį mirusiojo sutuoktinio turto, dukrą. Tik nustačius, kas buvo D. V. pirmosios eilės įpėdiniai ir kokią dalį jie ir jų motina priėmė po D. V. mirties, įmanoma nustatyti, kokią dalį D. V. nekilnojamojo turto po J. V. mirties paveldėjo O. V.. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nes byloje surinkti įrodymai tvirtina priešingai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė per nustatytą terminą nepateikė reikiamų dokumentų dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas negali už ieškovę realizuoti jos valios atkurti nuosavybės teises, ieškovė pateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas jai laiku nesuteikė informacijos. 2002-05-20 priėmus viršininko administracijai ginčijamą sprendimą ieškovei buvo žinoma į kieno nekilnojamąją turtą yra atkurtos nuosavybės teisės, todėl iki 2003-12-31 turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų ginti savo pažeistas teises, tačiau to nedarė. Teismas netinkamai įvertino ieškovės išprusimą, kadangi ieškovė 12 metų dirbo Nedzingės apylinkėje sekretore, buhaltere, pirmininke. Pagal CPK 246 str. analogiją taip pat pateisinamomis priežastimis negali būti ir ieškovės senyvas amžius, ir liga. Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji gydėsi nuo 2001-08-31 iki 2002-04-05, tačiau nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl ko savo teisių ji neįgyvendino per atstovą, kokios svarbios priežastys buvo nuo 2002-04-05 iki 2003-12-31, o tai tik patvirtina, kad ieškovė savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
Atsiliepimas
Ieškovė M. V. atsiliepimu į trečiojo asmens M. D. S. apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti jai iš M. D. S. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įvertino jų patikimumą, įrodomųjų duomenų tarpusavio santykį, nuoseklumą, atsižvelgė į aplinkybių visumą, šalių paaiškinimus teisme, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai taikė Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1127, 1255, 1261 str., todėl pagrįstai konstatavo, kad po D. V. mirties J. V. buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Teismui pateikti įrodymai netiesiogiai įrodo, kad J. V. buvo D. V. sūnus, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog šis faktas nebuvo įrodytas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės nurodytą nuosavybės teisių O. V. vardu įgijimo pagrindą, įvertino įrodymus ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl O. V. iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto. Be to, apeliantė niekada neginčijo fakto, jog jos tėvas J. V. paveldėjo D. V. turtą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nesilaikė įrodymų pakankamumo ir leistinumo kriterijų, apeliacinio skundo argumentas, jog juridiniams faktams nustatyti leistini tik rašytiniai įrodymai, prieštarauja įstatymų nuostatoms, apeliantė tyčia klaidingai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai nustatė O. V. paveldėto turto kiekį, kadangi teismas išsiaiškino, jog D. V. dukra buvo mirusi, sutuoktinė taip pat tuo metu jau buvo mirusi, apeliantė nepateikė įrodymų, jog D. V. palikimo po jo mirties priėmė abu vaikai ir sutuoktinė. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, tiek J. V. buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į J. ir O. V. iki nacionalizacijos priklausiusį turtą. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymų nuostatoms ir teismų praktikai. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, dėl kurių ieškovė praleido įstatymų nustatytą terminą, ir pagrįstai pripažino jas svarbiomis. Ieškovė, sužinojusi apie įstatymų ir savo teisės pažeidimą, kreipėsi teisinės pagalbos, o negalėdama asmeniškai įgyvendinti savo teisių, įgaliojo dukterį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo rūpestinga ir sąžininga.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, trečiojo asmens M. D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, ieškovės atsiliepimo į trečiojo asmens skundą argumentus, byloje sutrinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, jog O. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 20,54 ha žemės sklypą ir 6,04 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo sutuoktinio J. V. mirties (duomenys neskelbtini), netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialinės teisės normas (Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies normas), netinkamai taikė procesinės teisės normas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė M. V. yra V. M. (dokumentuose yra nurodomas ir vienas vardas – M.) V., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 29). Ieškovės vyras V. M. V. turėjo brolį J. (dokumentuose nurodomas ir vardas J.) V., mirusį (duomenys neskelbtini), ir seserį M. D. V. (po santuokos pavardė S.). V. M., J. V. ir M. D. S. tėvai – J. ir O. V.. J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). J. V. tėvas D. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Byloje nėra pateikto J. V. gimimo liudijimo, tačiau byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad J. V. tėvas buvo D. V., t. y. trečiojo asmens M. D. S. gimimo liudijime yra nurodoma, kad jos tėvas yra J. V., D., J. V. mirties liudijime nurodoma, kad jis yra sūnus D. (b. l. 24, 32). Nuosavybės teisių atkūrimo procese, kuris vyko 2002 metais, trečiasis asmuo M. D. S., J. V. neneigė aplinkybės, kad jų tėvo J. V. tėvas buvo D. V., į kurio turėtą žemę jiems buvo atkurta nuosavybės teisė. Dėl to atmestini trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. V. buvo D. V. tėvas. O. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).
Iš Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Burokaraisčio seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašo, 1936-09-14 Alytaus apskrities Žemės Rūšiavimo Komisijos Nr. 362, matyti, kad D. V. turėjo 15 ariamos žemės, 1,25 ganyklų, 6,04 miško, 4,29 neapdedamo mokesčiais ploto, viso – 26,58 (b. l. 16-17). Iš 1933 m. žemės išskirstymo vienkiemiais plano matyti, kad D. V. turėjo iš viso 26,58 ha žemės (b. l. 18). 2002-05-20 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-13968 ieškovei M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. V. nuosavybės teise valdytą nekilnojamojo turto dalį – 6,84 ha žemės ir 2,02 ha miško (duomenys neskelbtini) 2002-05-20 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-13969 J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. V. valdytą nekilnojamojo turto dalį – 6,67 ha žemės bei 2,02 ha miško (duomenys neskelbtini), sprendimu Nr. 38-13967 M. D. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į D. V. valdytą nekilnojamojo turto dalį – 6,59 ha žemės bei 2,01 ha miško (duomenys neskelbtini). M. D. S. po brolio J. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą ir yra J. V. teisių ir pareigų perėmėja.
Ieškovė M. V. 2007-12-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimą Nr. 38-13968 tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės jai atkurtos į D. V. valdytą žemę, kai jis yra miręs (duomenys neskelbtini), ir žemės nevaldė jos nacionalizacijos metu. Taip pat ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V. nacionalizacijos metu 1940-07-22 (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško, pripažinti, kad terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių aplinkybių ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-09 sprendimu panaikino Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimą Nr. 38-13968, įpareigojo ieškovę grąžinti valstybei nekilnojamąjį turtą, atkurtą pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-20 sprendimą Nr. 38-13968, kitus reikalavimus paliko nenagrinėtais. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-09-24 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2008-04-09 sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimas Nr. 38-13968, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai palikti nenagrinėtais, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas atsakovo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir mišką ieškovei, yra įsiteisėjusi, todėl šioje byloje nagrinėjamos tik aplinkybės, susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 20,54 ha ir 6,04 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo sutuoktinio J. V. mirties. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad O. V. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtą nekilnojamąjį turtą, kurį paveldėjo po savo vyro J. V. mirties, teisingai nurodė materialinės teisės normas, kurios reglamentavo paveldėjimo teisinius santykius J. V. mirties dieną, t. y. Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies normas (1148, 1127, 1128 str.), tačiau jas neteisingai taikė šioje byloje, konstatuodamas, kad po J. V. mirties visą jo turtą paveldėjo sutuoktinė O. V. ir ji nuosavybės teise valdė šį nekilnojamąjį turtą (žemę ir mišką) iki nacionalizacijos. Aplinkybė, kas buvo po 1940-06-15 pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940-06-15 atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. J. V. (duomenys neskelbtini) mirus, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes pagal bylos duomenis J. V. nepaliko testamento. Palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis. Todėl kas po J. V. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti nustatoma pagal Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104 – 1380 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/1999). Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1105 str. nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais, 1127 str. nustatė, kad “artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams”. Pagal bylos duomenis po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) liko jo trys vaikai: ieškovės sutuoktinis V. M. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (tokia gimimo data yra nurodyta Varėnos rajono CMS išduotame gimimo įrašo Nr. 58 išraše), krikšto dokumentuose nurodyta, kad gimė (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo M. D. V. (dabar S.), gimusi (duomenys neskelbtini), J. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Šie asmenys buvo J. V. pirmosios eilės įpėdiniai. Pergyvenusio sutuoktinio teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose buvo ypatinga. Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1148 str. nustatė, kad žmona gauna po vyro mirties ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Žmona, nors ir nebūdama priskirta prie įpėdinių pagal kraujo giminystę, po vyro mirties paveldėdavo tik ¼ dalį vyro turto. Taigi O. V. pagal įstatymus galėjo paveldėti tik ¼ dalį turto ir jį valdyti nuosavybės teise. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su minėtų įstatymų taikymu, yra pagrįsti. O. V. neturėjo jokio teisinio pagrindo nuosavybės teise valdyti ¾ dalių turto, kurį paveldėti galėjo tik J. V. įpėdiniai - vaikai. Žmona po vyro mirties galėjo paveldėti ¾ dalis turto iki gyvos galvos arba iki ji ištekės tik tuo atveju, jei nėra įpėdinių (Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1148 str.). O. V. tik globėjos teisėmis galėjo valdyti nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausiusį turtą ir jokiu būdu ji negalėjo įgyti nuosavybės teisės į visą J. V. nuosavybės teise priklausiusį turtą (žemę ir mišką). Dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad O. V. po vyro J. V. mirties nuosavybės teise valdė 5,135 ha žemės ir 1,51 ha miško, ieškovės sutuoktinis nuosavybės teise valdė taip pat 5,135 ha žemės ir 1,51 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini), tam, kad ieškovei pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą būtų atkurtos nuosavybės teisės į jos sutuoktinio nuosavybės teise valdytą žemę ir mišką bei į 1/3 dalį jos sutuoktinio motinos nuosavybės teise valdytą žemę ir mišką. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo pagal ieškovės ieškinį nustatyti faktų, kad nuosavybės teisėmis J. V. ir trečiasis asmuo M. D. S. valdė po 5,135 ha žemės ir 1,51 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini), nes tokie reikalavimai nėra pareikšti, tokių faktų nustatymas ieškovei nesukels teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.), J. V. ir trečiajam asmeniui nuosavybės teisės yra atkurtos į žemę ir mišką, atsakovo sprendimai yra neginčijami, pagal šios bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtiems asmenims, nes atsižvelgiant į Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies nuostatas jiems pagrįstai grąžintos turto dalys, nors sprendimuose ir nurodyta, kad atkurta nuosavybės teisė į D. V. turėtą žemę ir mišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008).
Trečiasis asmuo M. D. S. apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog J. V. paveldėjo po D. V. mirties 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini). Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, nes pagal bylos duomenis D. V. iki mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini). Nustatant, kas paveldėjo šį turtą taip pat yra taikomos jau aukščiau nurodytos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies normos. Pagal bylos duomenis neginčytinai yra nustatyta, kad po D. V. mirties liko sūnus J. V., kuris pagal įstatymą paveldėjo tėvo turtą. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad D. V. turėjo sutuoktinę, kuri jį pergyveno, ir paveldėjo ¼ dalį turto, turėjo dukterį, tačiau byloje neteikė jokių įrodymų, pavirtinančių šias aplinkybes. Apeliantė ne tik, kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, bet net ir nenurodė jokių konkrečių duomenų apie D. V. sutuoktinę, dukrą, t. y. nenurodė nei jų vardų, nei jų gimimo ir mirties metų. Pagal CPK 178 str. šalis, kuri grindžia savo atsikirtimus tam tikromis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Byloje pateikti po žemės nacionalizacijos įrašyti duomenys Merkinės valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 (lydraščio data) sąraše, t. y. kad O. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini), turi 10 ha žemės plotą (b. l. 72), nepaneigia aplinkybių, jog po D. V. mirties jo visą turtą (20,54 ha žemės ir 6,04 ha miško) paveldėjo J. V., o po J. V. mirties ¼ dalį šio turto (5,135 ha žemės ir 1,51 ha miško) paveldėjo O. V. ir šį turtą ji nuosavybės teise valdė iki žemės nacionalizacijos.
Nepripažintini pagrįstais trečiojo asmens M. D. S. apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad ieškovė M. V. terminą pateikti atsakovui buvusių žemės savininkų nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, ir terminas atnaujintas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Ieškovė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, kurią valdė jos vyro giminaičiai, padavė įstatymo nustatytu laiku ir ginčo dėl to byloje nebuvo. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 2 d.). Teisinį pagrindą prašyti atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti turi tik tie pretendentai, kurie, jeigu dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turto valdymo nuosavybės teise faktą, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 2 d., nustatė teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš šioje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei iki 2003-12-31 nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jau 2002-05-20 buvo priimtas atsakovo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas jos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šis sprendimas buvo panaikintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-09 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2008-09-24. Iki 2003-12-01 ieškovės teisės į žemę, kurią nuosavybės teise valdė D. V., po jo mirties J. V., po to jo įpėdiniai, nebuvo ginčijamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė dėl svarbių priežasčių praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti ir šį terminą atnaujino, tačiau pagal bylos duomenis ieškovė turi savo sutuoktinio ir jo tėvų giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, ieškinyje nenurodyta, kokių dokumentų nėra pateikta laiku, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovei terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių trečiojo asmens M. D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeistina, nurodant, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. V., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 5,135 ha žemės sklypą ir 1,51 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo sutuoktinio J. V. mirties (duomenys neskelbtini), tam, kad ieškovei būtų atkurta nuosavybės teisė į 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto; nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. V., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 5,135 ha žemės sklypą ir 1,51 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini), tam, kad ieškovei būtų atkurta nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo priteisė iš atsakovo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal ieškovės ieškinį atsakovas buvo atsakingas tik dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2002-05-20 atsakovo sprendimą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-09 sprendimu panaikino šį sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovas 2008-04-09 sprendimo apeliaciniu skundu neskundė. Minėta sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Apeliacinius skundus dėl 2008-04-09 sprendimo padavė ieškovė ir trečiasis asmuo M. D. S., atsakovas prašė tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, o trečiojo asmens apeliacinio skundo reikalavimus atmesti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-09-24 nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo atsakovas prieštaravimų jokių nereiškė, su ieškovės reikalavimais nesutiko trečiasis asmuo, t. y. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi ir jų interesai buvo priešingi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė po 2008-04-09 priimto sprendimo, ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens M. D. S.. Pagal bylos duomenis už advokatės paslaugas apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus dėl 2008-04-09 sprendimo, ieškovė sumokėjo 1500 Lt (b. l. 149, 150). Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ieškovė už advokatės atstovavimą sumokėjo 1000 Lt (b. l. 193), trečiasis asmuo už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt (b. l. 194). Įvertinus ieškovės patenkintų reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į ieškovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad trečiasis asmuo taip pat patyrė išlaidas, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 98 str.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovei iš trečiojo asmens 500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų. Dėl to atitinkamai pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo už apeliacinio skundo surašymą advokatei sumokėjo 700 Lt. Ieškovė už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt. Įvertinus trečiojo asmens apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į ieškovės advokatės suteiktų paslaugų apimtį, į trečiojo asmens patirtas išlaidas, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 98 str.), ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 300 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti.
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 5,135 ha žemės sklypą ir 1,51 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo sutuoktinio J. V. mirties (duomenys neskelbtini), tam, kad ieškovei M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) būtų atkurta nuosavybės teisė į 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. V., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 5,135 ha žemės sklypą ir 1,51 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini), tam, kad ieškovei M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) būtų atkurta nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą.
Ieškovei M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius O. V. ir V. M. V. nuosavybės teises į žemę ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.