Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. P. (S. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), Belgijoje, dirbančiam „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Belgija, projekto vadovu, elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 265 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jam dirbant „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu, 2020 m. vasario 25 d., 21 val. 40 min. iki 2020 m. vasario 26 d. 10 val. 00 min., trūkus „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio laivo-žemkasės „(duomenys neskelbtini)“ strėlės hidraulinei žarnai, ant laivo denio, krantinės ir į Kuršių marių aplinką pateko apie 20-30 litrų hidraulinės alyvos. Tarša pasklido tarp laivo „(duomenys neskelbtini)“ ir uosto krantinės Nr. 128. Teršalai, patekę ant vandens paviršiaus buvo skubiai surinkti panaudojant absorbuojančias bonines užtvaras. Surinkimo darbus atliko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Vadovaujantis laboratorinių rezultatų, atliktų akredituotoje laboratorijoje „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, nustatyta, kad išsilieję teršalai yra aplinkai nekenksmingos medžiagos, kurių pagrindą sudaro esteriniais aliejai, hidraulinė alyva pagal Tarptautinės jūrų organizacijos, tarptautinės taršos prevencijos iš laivų konvencijos MARPOL 73/78 II priedą, priskiriama kitoms medžiagoms „OS“ (angl. other substances). Tokiu būdu S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 265 straipsnio 3 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta elektroniniu paštu, asmuo patvirtino, jog informaciją gavo (b. l. 36-41). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Elektroniniuose laiškuose, siųstuose Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai, S. P. nurodė, kad 2020 m. vasario 25 d. 21 val. 40 min. per gilinimo operacijas Klaipėdos uoste, žemsiurbės „(duomenys neskelbtini)“ dešiniojo cilindro hidraulinė žarna trūko taip sukeldama angliavandenilinį išsiliejimą. Šis incidentas įvyko prieš (duomenys neskelbtini), Klaipėdos uoste, kai žemsiurbės ekskavatorius sukosi viduje. Dešiniojo VI-HH-0169 cilindro hidraulinė žarna trūko taip sukeldama angliavandenilių skysčio išsiliejimą ant krantinės sienos, vandens ir denio. Avarijos metu į vandenį išsiliejo skystis „Bio Oil Shell Naturelle HF 68“. Dėl įvykusios avarijos buvo imtasi atitinkamų veiksmų: 2020 m. vasario 25 d. 21 val. 40 min. ekskavatorius buvo sustabdytas ir uosto administracija nedelsiant įspėta, buvo sumontuota alyvos išsiliejimo sija. Alyvai išvalyti buvo naudojama „Sopep“ įranga (plūduriuojančios alyvą sugeriančios sijos ir absorbuojančios trinkelės). Alyva, išsiliejusi ant krantinės sienos, buvo sugeriama absorbuojačiomis granulėmis, kurias dėjo terminalo darbuotojai. Aplinkos apsaugos departamentui atvykus į įvykio vietą buvo paimti mėginiai. Denis ir šoninė siena buvo nuvalyta su biologiškai skaidomu riebalų valikliu ir aukšto slėgio valikliu. Be to, siekiant paspartinti valymą, buvo pasitelkta kitų įmonių pagalba. Buvo apribotas žarnų darbinis slėgis, po įvykio kasdien atliekamos vizualinės žarnų apžiūros kelis kartus per dieną, atliekamas profilaktinės žarnų keitimas. Protokolą prašo surašyti jam nedalyvaujant (b. l. 15-17).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 265 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos vidaus ir teritorinių vandenų teršimą iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš šiame rajone esančių stacionariųjų ar plūduriuojančių įrenginių, konstrukcijų ar platformų. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos jūros rajone ar už jo ribų teršiančios medžiagos gali būti išmetamos tik vadovaujantis šio įstatymo, MARPOL 73/78 ir Helsinkio konvencijos reikalavimais.

Be S. P. paaiškinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta: 2020 m. balandžio 30 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-980-2020 (b. l. 28-29), „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 6 d. susirinkimo protokolu ir jo sutrumpintu vertimų į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad nutarta S. P. paskirti projekto vadovu visiems projekto valdymo ir užbaigimo klausimams ir bendrovės vardu atlikti visus veiksmus (b. l. 2-5), 2020 m. vasario 26 d. laivo patikrinimo aktu (b. l. 6-8), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 26 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atvykus į nurodytą vietą, ant kratinės matėsi išsiliejęs hidraulinis skyskis (b. l. 9), (duomenys neskelbtini)“ įvykio pranešimo ataskaita (b. l. 12-14), fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota krantinės valymo darbai, trūkusi hidraulinė žarna (b. l. 20-24), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos žalos aplinkai paskaičiavimu, kuriame nurodyta, kad apskaičiuotas žalos dydis yra 0,00 Eur (b. l. 25), kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismui nekyla abejonių, jog S. P. dirbant „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu, 2020 m. vasario 25 d., 21 val. 40 min. iki 2020 m. vasario 26 d. 10 val. 00 min., trūkus „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio laivo-žemkasės „(duomenys neskelbtini)“ strėlės hidraulinei žarnai, ant laivo denio, krantinės ir į Kuršių marių aplinką pateko apie 20-30 l. hidraulinės alyvos. Tarša pasklido tarp laivo „(duomenys neskelbtini)“ ir uosto krantinės Nr. 128. Teršalai, patekę ant vandens paviršiaus buvo skubiai surinkti panaudojant absorbuojančias bonines užtvaras. Surinkimo darbus atliko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Vadovaujantis laboratorinių rezultatų, atliktų akredituotoje laboratorijoje „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, nustatyta, kad išsilieję teršalai yra aplinkai nekenksmingos medžiagos, kurių pagrindą sudaro esteriniais aliejai, hidraulinė alyva pagal Tarptautinės jūrų organizacijos, tarptautinės taršos prevencijos iš laivų konvencijos MARPOL 73/78 II priedą, priskiriama kitoms medžiagoms „OS“ (angl. other substances). Šie S. P. veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 265 straipsnio 3 dalį.

S. P. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis davė išsamius paaiškinimus dėl nusižengimo padarymo, taip pat buvo pašalinta aplinkai padaryta žala (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas neatsargus nusižengimas, susijęs su aplinkos apsauga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykus incidentui laive – žemkasėje „(duomenys neskelbtini)“, į Kuršių marias patekęs teršalų kiekis nebuvo itin didelis, apie įvykį nedelsiant buvo informuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba, taip pat nedelsiant buvo imtasi priemonių likviduoti incidento padarinius. Incidento padariniai buvo visiškai likviduoti, teršalų surinkimo darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba nenustatė, jog dėl incidento aplinkai buvo padaryta žala. Teismas įvertina S. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, kad buvo imtasi visų priemonių, jog daugiau toks įvykis nepasikartotų.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti S. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 265 straipsnio 3 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. P. (S. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 265 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.