Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovui,

dalyvaujant įgaliotajam atstovui advokatui Broniui Varsackiui

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (toliau – pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje R. L. M. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens R. L. M. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. gegužės 20 d., 20.15 val.

Prašyme nurodyta, kad pacientei R. L. M. nustatyta dgn.: F20.0. Dėl šio sutrikimo nustatytas neįgalumas be termino. Kauno apylinkės teismo sprendimu 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo pripažinta neveiksnia, globėja paskirta N. Č.. Šiuo metu yra psichikos ligos paūmėjimas, pasireiškiantis pavojingu elgesiu sau bei aplinkiniams (trinka pacientės adekvatus elgesys, stebimas, psichomotorinis sujaudinimas, elgesys neprognozuojamas ir nenuspėjamas), reikalingas stacionarinis gydymas, prašo išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens R. L. M. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. gegužės 20 d., 20.15 val..

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.

Hospitalizuotino asmens atstovas advokatas prašė prašymą tenkinti, nes tai reikalinga atstovaujamosios sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo sprendimu 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo pripažinta neveiksnia, globėja paskirta N. Č..

Iš pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje R. L. M. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje, medicininių dokumentų matyti, kad R. L. M. yra triukšminga, pakili, psichomotoriškai sujaudinta, nenustygsta vietoje, nuolat laksto po priėmimą, blaškosi, chaotiška, kalba nenuosekliai, nelogiškai, nesusikaupia, nekritiška būsenos atžvilgiu, instrukcijas vykdo netiksliai.

2023 m. gegužės 22 d. Konsiliumas padarė išvadą, kad pacientė sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje, žino, kad yra ligoninėje, tačiau negali įvardinti kokioje, laike - nesako. Prasmingas verbalinis kontaktas apsunkintas. Pokalbio metu pacientė nerami, epizodais stebimas psichomotorinis sujaudinimas, triukšminga, pikta, pakili, nenustygsta vietoje, nuolat kartoja tuos pačius žodžius. Kalba nenuosekliai, nelogiškai. Mąstymas nenuoseklus, tarpais visiškai padrikas, stokojantis nuoseklumo ir produktyvumo. Nuotaika ryškiai disforiška, emocijos blankios. Galiausiai pradeda kalbėti rusiškai, pareiškia, kad tai yra visiškai slapta ir daugiau nekalbės. Pokalbiui nesusikaupia, kalba tik tai kas jai yra aktualu. Dėmesys išblaškytas, elgesys nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Priešiškai nusiteikusi med. personalo atžvilgiu. Paliepimų ir prašymų nevykdo, priešiška. Savo ligos atžvilgiu visiškai nekritiška. Išvada: kadangi klinikiniame vaizde stebimas neadekvatus, pavojingas sau ir aplinkiniams elgesys, reikalingas stacionarinis gydymas, o pacientė yra neveiksni, todėl nutariama teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti neveiksnaus paciento hospitalizaciją ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, Aleksoto sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo hospitalizavimo pradžios.

Išvardintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė, jog Rasa L. M. savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas bei teismo posėdžio metu dalyvavusio R. L. M. įgalioto atstovo advokato išsakytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl R. L. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl Rasos L. M. hospitalizavimo ir gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje vieno mėnesio laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pratęsti R. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Kaune, hospitalizavimo ir gydymo terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo hospitalizavimo ir gydymo pradžios - nuo 2023 m. gegužės 20 d. 20.15 val.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.