Kauno apygardos teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.11.9.;1.2.3.2.9.;1.2.3.2.10.; 2.3.7.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m.kovo mėn. 17d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei ir Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei ir Juliui Dumbliauskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Š., atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams E. M. ir V. J., vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei S. Č., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba ir nesimoko, gyv. Jonavoje, J. R. g. (duomenys neskelbtini), teistas 2008m.sausio 03d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2d., 22str.1d., 178str.2d., 180str.1d., 63str. 4d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129str.2d. 9 ir 10 punktus; E. A., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba ir nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-10-17 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180str.1d. 45 parų areštu; 2) 2007-07-19 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.1d., 178str.2d., 178str.4d., 180str.1d. ir 180str.2d. laisvės atėmimu 3 metams; 3) 2008m.sausio 03d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2d., 22str.1d., 178str.2d., 63str. 4d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129str.2d. 9 ir 10 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. M. ir E. A., veikdami bendrai, dėl savanaudiškų paskatų ir dėl tarnybos pareigų vykdymo nužudė J. A., o būtent: 2006 m. gruodžio 6 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), šalia J. R. vidurinės mokyklos, tikslu užvaldyti svetimą turtą, R. M. nukentėjusiojo J. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą tyčia koja spyrė jam į nugarą, pargriaudamas nukentėjusįjį, tuo atėmė jam galimybę pasipriešinti ir iš J. A. striukės kišenės pagrobė J. R. vidurinės mokyklos raktus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su kaltinamuoju E. A., dėl savanaudiškų paskatų, iš J. A. pagrobtais J. R. vidurinės mokyklos raktais atrakino mokyklos duris, įsibrovė į J. R. vidurinę mokyklą, esančią Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įsivedė nukentėjusįjį J. A. į mokyklos vidų, paguldė jį prie durų ant grindų, tyčia R. M. ir E. A. spyrė gulinčiam J. A. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, o nuo pavartoto smurto, nukentėjusiajam netekus sąmonės, bendrai veikdami R. M. ir E. A. pagrobė svetimą, J. R. mokyklai priklausantį turtą: skaitmeninę foto kamerą KONICA MINOLTA, kortelių skaitytuvą, spausdintuvą Hewlett Packard, kompaktinį grotuvą Samsung, bendros 1800 Lt vertės. Panaudoję nurodytą fizinį smurtą, nukentėjusiajam J. A. padarė poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, kairės akies voke, kairiame žande, abiejuose žastuose, krūtinės srityje, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, pjautinę žaizdelę krūtinės srityje, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, nuo ko 2006-12-22 Kauno medicinos universiteto klinikose J. A. mirė, šiais bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų ir dėl tarnybinių pareigų vykdymo R. M. ir E. A. nužudė J. A., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str.2d. 9 ir 10 punktuose.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2006m.gruodžio 05d. apie 23 val. jis stovėjo ant tiltelio ir pamatė girtą vyriškį, kuris buvo prie kiosko. Kad vyriškis girtas, jis spėjo iš vyriškio eisenos. Sugalvojo vyriškį, kuris įėjo į mokyklos kiemą, apiplėšti. Jis, priėjęs vyriškiui iš nugaros, spyrė jam koja į nugarą, nuo ko vyriškis nugriuvo kniūbsčias ant žemės. Apžiūrėjęs vyriškio kišenes, rado raktą. Pagalvojęs, kad raktas yra nuo mokyklos, jį pasiėmė, supratęs jog vyriškis yra mokyklos sargas. Kai vyriškis atsivertė, matė, kad jo kakta kruvina. Vidinėje vyriškio kišenėje buvo sudužęs alaus butelis ir striukė buvo šlapia. Po to jis nuėjo iki namo, esančio Jonavoje, Mokyklos 10, kurio foje sutiko E. A.. Buvo apie 24 valanda. Jis E. A. pasakė, kad rado raktus nuo mokyklos, o pastarasis pasiūlė nueiti ir apvogti mokyklą. Raktą jis atidavė E. A. ir abu nuėjo iki mokyklos. Vyriškį rado besėdintį. E. A. pasisiūlė vyriškiui padėti. Tada jie abudu pakėlė vyriškį nuo žemės ir E. A. padėjo vyriškiui eiti, prilaikydamas jį už rankos. E. A. atrakino mokyklos duris ir įvedė vyriškį į mokyklos koridorių, kur jį paguldė ant žemės. Tada jie abu nuėjo į sargo budėjimo vietą, kur buvo raktai nuo kabinetų. Po to apžiūrėjo mokyklos patalpas ir vėl sugrįžo prie raktų. Tada jis pastebėjo, kad šalia jo nėra E. A.. Atsisukęs pamatė kaip E. A. du kartus spyrė mokyklos sargui į galvą. Smūgiai buvo vidutinio stiprumo. Tada prie sargo priėjo jis ir vieną kartą spyrė jam į galvą, po to dar kartą spyrė E. A.. Sargas liko gulėti, o jie pasiėmė raktus nuo mokyklos direktoriaus pavaduotojos kabineto, atsirakino kabinetą, pasiėmė skaitmeninę foto kamerą, kortelių skaitytuvą, spausdintuvą ir kompaktinį grotuvą. Jie pasišalino pro langą, kurį buvo iš anksto atsidarę. Po to sugrįžo į Mokyklos 10, kur pasidalino daiktus, E. A. pasiėmė kortelių skaitytuvą ir magnetofoną, o jam liko likusieji daiktai. Jis negalvojo, kad sargas mirs, nes smūgiai nebuvo labai stiprūs, jis spyrė vieną kartą, o E. A.-tris kartus. Visi smūgiai buvo į kairį vyriškio veidą. Jie tarėsi tik apvogti mokyklą, o dėl sargo sumušimo nesitarė. E. A. prašė jo sakyti, kad abu spyrė po du kartus, o kai jis taip pasakė, tai E. A. visiškai neprisipažino spyręs sargui. Jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2t. b.l. 138-146 ir 152-154) matyti, kad R. M. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė vietas kur ir kaip spyrė vyrui, vietą iš kur pagrobė daiktus.

Kaltinamasis E. A. kaltu dėl J. A. nužudymo neprisipažino, jis pripažino tik tai, kad kartu su R. M. apvogė mokyklą. Jis paaiškino, kad 2006m.gruodžio 05d. apie 18 val. atvažiavo pas R. M., gyv. Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Iš R. M. namų jį pasikvietė R. M.. Galėjo būti jau po 24 valandos. R. M. jam pasakė, kad sumušė vyriškį ir pas jį rado mokyklos raktą. Tada jie sutarė nueiti pažiūrėti į mokyklą kas ten gero yra. Gali būti, kad jis pasiūlė eiti į mokyklą. Mokyklos raktas buvo pas R. M.. Jie, nuėję prie mokyklos, sargą rado gulintį kniūbsčią. Jis priėjo prie sargo ir paklausė ar nereikia padėti. Atrodo vyriškis buvo kruvinas. Jis pagalvojo, kad vyriškį reikia įvesti į mokyklą. Vyriškį pakelti padėjo R. M., o į mokyklą jis vedė vienas. Tuo metu mokyklos raktas jau buvo pas jį ir jis atsirakino mokyklos duris bei įvedė vyriškį, kurį paguldė ant žemės, pastūmė jo kojas ir uždarė mokyklos duris. R. M. kartu su juo įėjo į mokyklos vidų. Jis prie sargo būdelės ėjo pirmas ir atsisukęs pamatė, kad R. M. stovi prie vyriškio. R. M. 2-3 kartus spyrė vyriškiui į veido sritį. Jis sargui nespyrė nei karto, o kodėl jį apkalba R. M. jis nežino. Po to jie atidarė langą, kad galėtų pabėgti, ir nuėjo į direktoriaus pavaduotojos kabinetą, iš kur paėmė CD grotuvą, fotoaparatą, kortelių skaitytuvą ir spausdintuvą. Vėliau daiktus pasidalino, jis paėmė grotuvą, o kitus daiktus pasiėmė R. M.. Jis supranta, kad blogai pasielgė ir dėl to gailisi.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (3t. b.l. 60-67) matyti, kad E. A. parodė vietą, kurioje mokyklos kieme rado sargą, kur jį nuvedė ir paguldė, kurioje vietoje matė, kaip R. M. spyrė gulinčiam sargui į veidą, ir vietą, iš kurios pagrobė daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų R. M. ir E. A. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų S. Š. ir G. A., liudytojų D. S., A. V., J. B. ir R. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1t. b.l. 3-5), 2000-12-29 darbo sutartimi Nr.182 (1t. b.l. 26), mokyklos sargo pareigine instrukcija (1t. b.l. 28-29), daiktų pateikimo protokolais (2t. b.l. 5, 23), specialisto išvada Nr.M 1914/06 (02) (1t. b.l. 45-50), ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)07 (01) ( 1t. b.l. 61-70), daiktų apžiūros protokolais (2t. b.l. 24-26), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (2t. b.l. 2-4, 15-20, 138-146 ir 152-154, 3t. b.l. 60-67), teismo psichiatrijos ekspertizės aktais (3t. b.l. 12-13 ir 90-91), akistatos protokolu (3t. b.l. 77-79).

Nukentėjusioji S. Š. parodė, kad 2006m.gruodžio 06d. ryte jai paskambino mokyklos valytoja A. V., kuri pasakė, kad jos sugyventinio J. A. kruvina nosis. Ji, nuėjusi į mokyklą, rado J. A. sukruvinta nosimi. Paklaustas kas atsitiko, jis pasakė, kad nieko nežino. Kalbėjo, kad ėjo laiptais ir nugriuvo. Pasiūlius važiuoti į ligoninę, jis atsisakė ir sakė, jog praeis. Patikrinus vidinę striukės kišenę, matėsi, jog ji suplyšus, bet joje nieko nebuvo, mokyklos rakto taip pat nebuvo. Tada ji parvedė J. A. namo, paguldė ir išėjo į darbą mokykloje. Darbe sužinojo, kad apvogtas kabinetas. Apie 10 val. grįžusi namo, rado J. A. gulintį lovoje. Jis sakė, kad mokykloje nieko nenutiko. Jį nurengdama pamatė, kad jo krūtinė kruvina, subadyta liemenė ir marškiniai, ant kūno matėsi durtinės žaizdos. Prašo patenkinti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes daug metų su J. A. gyveno kartu, todėl neteko artimo žmogaus.

Nukentėjęs G. A. parodė, kad apie tėvo sužeidimą sužinojo iš S. Š., kuri pasakė, jog tėvui blogai. Nuvažiavęs į Kauno Klinikas, matė, kad J. A. veidas sumuštas, ištinęs. Protarpiais kalbėjo normaliai, lyg sakė, jog kažkas spardė. Prašo priteisi ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, o neturtinę žalą patyrė dėl tėvo, su kuriuo dažnai bendravo, netekties.

Liudytoja D. S. parodė, kad, 2006m.gruodžio 06d. ryte apie 8 val. atėjusi į darbą, savo kabinete nerado grotuvo, spausdintuvo, kortelių nuskaitytuvo ir fotokameros. Kabinetą rado užrakytą. Kai atsirakino kabinetą, matė, jog viskas iš lentynų ir spintelių išversta. Nuėjusi pas sekretorę, sužinojo, kad buvo sumuštas mokyklos sargas.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2t. b.l. 2-4) matyti, kad liudytoja D. S. parodė vietas kabinete, iš kur pagrobti spausdintuvas, fotokamera su kortelių skaitytuvu ir grotuvas.

Liudytoja A. V. parodė, kad 2006m.gruodžio 06d. apie 5.30 val. atėjo į darbą mokykloje, kur dirbo valytoja. Ji, atėjusi prie mokyklos durų, pamatė sargą J. A. gulintį ant žemės. Ji išsigando, negalėjo įeiti į mokyklą. Jai kilo įtarimas, kad kažkas negerai. Jai pakvietus, J. A. atsiliepė, bandė keltis, bet jam nepavyko. Po to jis prišliaužė prie durų, šaukė Stasę, durų atrakinti negalėjo, nes neturėjo raktų. Tada ji į mokyklą įėjo pro valgyklos duris. Eidama koridoriumi, pamatė atidarytą langą, jį uždarė ir nuėjo prie sargo. J. A. šaukė, kad pakviestų Stasę. Jo nosis buvo kruvina, patinusi. Jis pasakė, kad niekas nenutiko. Tada ji paskambino S. Š. ir liepė ateiti, nes J. A. negerai. Ji iš pradžių patalpoje, kur buvo J. A., kraujo nepastebėjo, tik vėliau, plaudama grindis, ant kilimėlio pamatė daug kraujo. Tuo metu pagalvojo, kad kraujas buvo iš J. A. nosies. Vėliau pas ją atėjo mokyklos ūkvedė J. B. ir pasakė, kad buvo nuėjusi pas J. A. ir atsinešė jo striukę, kurios kišenėse ieškojo mokyklos rakto, tačiau vidinėje striukės kišenėje rado sudaužytą alaus butelį, striukė buvo šlapia, jautėsi alaus kvapas, rakto nebuvo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2t. b.l. 15-20) matyti, kad liudytoja A. V. parodė vietą, kur rado sargą, vietas, kur buvo kraujo pėdsakai.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2006m.gruodžio 06d. į darbą mokykloje atėjo apie 7 val. Budėtoja jai paaiškino, kad eitų per kitas duris, nes nėra rakto. Kai įėjo į vidų, jai buvo paaiškinta, kad sumuštas mokyklos sargas, ant kilimėlio matėsi kraujas. Iš S. Š. sužinojusi, kad J. A. namuose, ji sugalvojo nueiti pas jį ir paimti raktą. Atėjusi į J. A. namus, ji rado jį koridoriuje ant grindų, jis buvo su rūbais ir sakė, jog jam labai blogai. Tada ji jį pakėlė ir pasodino ant kėdės, jis buvo išbalęs, sakė, kad nežino kur raktas. Ji įkišo ranką į jo striukės kišenę, bet ten rado tik stiklo šukes. Ji nuvilko striukę ir su ja grįžo į mokyklą, bet rakto nerado. Apie tai, kad mokykla apvogta sužinojo vėliau.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2006m.gruodžio pradžioje dienos metu pas jį į namus, esančius Jonavoje, (duomenys neskelbtini), atėjo E. A.. Jis atėjo pas jį pernakvoti. E. A. iš namų išėjo apie 23 val. ir sakė eina „prasisukti‘, jis suprato, kad vogti. E. A. grįžo, kai jis jau miegojo ir į laikrodį nežiūrėjo. Galėjo būti ir apie 6 val. ryto. E. A. parsinešė magnetofoną, bet nesakė iš kur jį gavo. E. A. kelnės buvo purvinos, todėl jis jam davė savo džinsus. Batus jis pats nusivalė, o magnetofoną išsinešė. Jis pagalvojo, kad magnetofonas vogtas. Jis neprisimena ar E. A. sakė, jog magnetofoną parsinešė iš mokyklos. R. M. tą naktį jis nematė ir negalėjo sakyti, jog E. A. išėjo su juo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1t. b.l. 3-5) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta-J. R. vidurinė mokykla, esanti Jonavoje, Žeimių 20.

Iš 2000-12-29 darbo sutarties Nr. 182 (1t. b.l. 26) matyti, kad J. A. priimtas naktiniu sargu į Jonavos J. R. vidurinę mokyklą, esančią Jonavoje, (duomenys neskelbtini).

Iš mokyklos sargo pareiginės instrukcijos (1t. b.l. 28-29) matyti, kad viena iš sargo pareigų yra saugoti mokyklos turtą nakties metu, švenčių dienomis ir sekmadieniais.

Iš specialisto išvados Nr. M 1914/06 (02) (1t. b.l. 45-50) matyti, kad J. A. mirties priežastis yra trauminės kilmės kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai patvirtina poodinės kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose abiejų skruostų ir kairio žando srityje, 150 ml suskystėjusio kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, židininiu plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, skysčių susikaupimu krūtinplėvių ertmėse (300ml). J. A. mirė 2006-12-22 11 val. J. A. kūne konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės akies vokuose pereinant į skruostą, kairiame žande, dešiniame žaste; odos nubrozdinimas kairio kelio srityje; pjautinė žaizda krūtinės priekiniame paviršiuje; kraujosruvos veido minkštuose audiniuose abiejų skruostų ir kairio žando srityje; kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus (150 ml). Visi sužalojimai, išskyrus pjautinę žaizdą krūtinėje, padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinio skruosto, kairės akies-skruosto, kairio žando, dešinio žasto ir kairio kelio sritis. Pjautinė žaizda padaryta paveikus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku. Sužalojimai padaryti septyniais trauminiais poveikiais: iš jų vienas- aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kiti-kietais bukais daiktais. Sužalojimai, išskyrus pjautinę žaizdą, galėjo būti padaryti sudavus smūgius rankų kumščiais, spardant kojomis ar sudavus smūgius kitais kietais bukais daiktais. Mirtį lėmusi kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarė nuo smūgių į veidą visumos. J. A. mirė praėjus daugiau kaip dviems savaitėms po patirtų sužalojimų, tai patvirtina medicinos dokumentų duomenys. Tikėtina, kad po patirtų sužalojimų J. A. galėjo atlikti aktyvius veiksmus, kiek ilgai, nėra galimybės nustatyti. Sužalojimai padaryti 1-2 parų bėgyje iki J. A. stacionarizavimo į KMUK (2006-12-07), nes tuo metu sužalojimai užfiksuoti kaip švieži.

Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)07 (01) (1t.b.l. 61-70) matyti, kad J. A. mirties priežastimi buvo kraujo ir smegenų skysčio išsiliejimas (susikaupimas) po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, širdies ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumu. J. A. padaryti septyni sužalojimai: trys kraujosruvos veide su kraujo bei smegenų skysčio išsiliejimu-susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, dvi poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, pjautinė žaizda krūtinėje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Kraujosruvos veide bei dešiniame žaste padarytos kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Pjautinė žaizda krūtinėje padaryta duriančių-pjaunančių ar pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Odos nubrozdinimas kairio kelio srityje padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai griūnant ar atsitrenkiant. Bet kuri viena iš trijų kraujosruvų gali būti siejama su kraujo bei smegenų skysčio išsiliejimu-susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, todėl visos jos atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, žaizda krūtinėje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Visi minėti sužalojimai, tame tarpe galvos smegenų sužalojimas, galėjo būti padaryti maždaug vienu metu, t.y. 2006-12-06. Bet kuris vienas iš galvos sužalojimų (kraujosruvos veido srityje) galėjo būti priežastiniame ryšyje su kraujo bei smegenų skysčio išsiliejimu-susikaupimu po kietuoju smegenų dangalu, t.y. su mirtimi. Odos nubrozdinimas kairio kelio srityje galėjo būti padarytas nukentėjusiajam atsitrenkus pvz. nugriuvus. J. A. mirtį lėmė 2006-12-06 padaryti sužalojimai. Tarp senos J. A. galvos traumos (patirtos laikotarpyje prieš nuo 1 iki 3 savaičių iki 2006-12-06), kuri sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir mirties priežastinio ryšio nėra. Galvos sumušimai padaryti 2006-12-06 (vertinant visumoje) atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Seną galvos traumą galėjo pasidaryti pats, pvz. atsitrenkdamas, griūnant ir pan. Poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje gali būti vertinamos kaip savigynos pėdsakas, jos galėjo būti padarytos nukentėjusiajam ranka prisidengiant nuo suduotų smūgių. Po kūno sužalojimų (tame tarpe po galvos sumušimo) padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kurie paprastai tęsiasi valandomis. Veido srities sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant tiek vertikalioje tiek horizontalioje padėtyje. Šiuos sužalojimus padaręs (ę) asmuo (asmenys) galėjo būti priešpriešiais nukentėjusiojo atžvilgiu jam esant vertikalioje padėtyje ir sužalojimus padarę (ęs) asmuo (asmenys) galėjo būti vertikalioje padėtyje nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Kūno sužalojimai galvoje, dešiniame žaste galėjo būti padaryti 5 smūgiais kietais bukais daiktais, pvz. rankomis ir kojomis. Galvos, dešinio žasto ir kairio kelio sužalojimuose liko užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės identifikaciniai požymiai. Nėra požymių, rodančių, kad šie sužalojimai buvo padaryti kokiais tai įrankiais. Krūtinės ląstos žaizda galėjo būti padaryta duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, pvz. peiliu. Galvos, dešinio žasto sužalojimai galėjo būti padaryti jėga išvystoma suduodant smūgį kumščiu ar koja.

Med. specialistas Ž. M. patvirtino specialisto išvadą Nr. M 1914/06 (02) ir paaiškino, kad J. A. sužalojimai padaryti septynių trauminių poveikių pasėkoje. Krūtinės srityje buvo du pjautiniai sužalojimai, kelio srityje nubrozdinimai galėjo atsirasti nugriuvus, dvi kraujosruvos galėjo atsirasti vedant nukentėjusįjį. Galvos srityje sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Kad įvyktų kraujo išsiliejimas, smūgis gali būti vidutinio stiprumo. Dėl ankstesnės galvos traumos, patirtos 1-2 savaitės iki įvykio, nukentėjusysis nebūtų miręs. Tarp 2006-12-06 padarytų sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Kaktos srityje nebuvo nustatyta sužalojimų, kurie būtų sukėlę J. A. mirtį. Med. specialistas negali kategoriškai patvirtinti nuo kurio trauminio poveikio mirė nukentėjusysis. Tokiu atveju konstatuojama, jog mirė nuo trauminių poveikių visumos.

Iš daiktų apžiūros protokolo (2t. b.l. 24-26) matyti, kad, apžiūrint striukę, nustatyta, jog striukės priekiniame paviršiuje kairėje pusėje viršutinėje dalyje, ant kairės rankovės yra nežymūs paviršiniai rusvos spalvos sutepimai. Tokie pat sutepimai yra dešinės rankovės peties srityje.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 179 (3t. b.l. 12-13) matyti, kad pas R. M. nestebima jokio psichikos sutrikimo (prieinamas kontaktui, orientuotas visapusiškai teisingai, mastymas rišlus, nuoseklus, intelektualinis išsivystymo lygis pakankamas. Vyrauja emocinis nebrandumas, lengvabūdiškumas, dirglumo proveržiai, poelgių spontaniškumas. Apie nagrinėjamą situaciją papasakoja nuosekliai, sutinkami su apklausų protokolų medžiaga). R. M., atsižvelgiant į jo amžių, nusikaltimo padarymo metu suprato atliekamų veiksmų esmę bei galėjo juos valdyti. R. M. gali, atsižvelgiant į jo amžių ir protinio išsivystymo lygį, teisingai suvokti, įsiminti ir atkurti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus. Šiuo metu supranta su juo atliekamų tyrimo veiksmų esmę. Jis neturi žymiai išreikštų individualių-psichologinių savybių, tiesiogiai veikiančių jo elgesį (kaip pasidavimas įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti ir pan.).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 229 (3t. b.l. 90-91) matyti, kad pas E. A. nestebima jokio psichikos sutrikimo. Jis prieinamas prasmingam pokalbiui, visapusiškai teisingai orientuotas. Mąstymas rišlus, nuoseklus, intelekto defekto nestebima. Psichozės reiškinių, suicidinių ketinimų neišklausoma. Žino kuo kaltinamas, kritiškas situacijai, nusikaltimui, savo būsenai. Asmenybė nebrandi, infantiliška, apsunkintos socialinės adaptacijos, stiprus psichologinis polinkis į nusikalstamą elgesį. E. A. nei ekspertizės metu, nei nusikaltimo padarymo metu nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas. Atsižvelgiant į jo amžių, nusikaltimų padarymo metu suprato savo veiksmų esmę bei galėjo juos valdyti. E. A. gali, atsižvelgiant į jo amžių ir protinio išsivystymo lygį, teisingai suvokti, įsiminti ir atkurti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus. E. A. neturi itin išreikštų asmeninių-psichologinių savybių, tiesiogiai veikiančių jo elgesį (kaip pasidavimas įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti, tačiau noras išsisukti gali pastūmėti į neatvirumą, melagingumą).

Iš akistatos protokolo (3t. b.l. 77-79) matyti, kad R. M. teigė, kad E. A. du kartus spyrė gulinčiam vyrui į kairę veido pusę, o jis nespyrė. E. A. teigė, kad R. M. gulinčiam vyrui vieną kartą spyrė į pakaušį, kitą kartą į veido sritį, o jis nespyrė.

Teisėjų kolegija specialisto išvadą Nr. M 1914/06 (02) (1t. b.l. 45-50) ir ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)07 (01) (1t.b.l. 61-70) vertina, kaip vienas kitą papildantį dokumentą. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)07 (01) matyti, kad J. A. mirties priežastimi buvo kraujo ir smegenų skysčio išsiliejimas (susikaupimas) po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, širdies ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumu. J. A. galvos srityje sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Nors kaltinamasis E. A. neigia mušęs J. A. ir teigia, kad jis matė, kaip R. M. J. A. spyrė 2-3 kartus į veido sritį, tačiau iš specialisto išvados Nr. M 1914/06 (02) (1t. b.l. 45-50) matyti, kad J. A. kūne konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės akies vokuose pereinant į skruostą, kairiame žande, dešiniame žaste, o tai rodo, kad vienas smūgis buvo suduotas į dešinę J. A. veido pusę ir du smūgiai-į kairę. Tai patvirtina poodinės kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose abiejų skruostų ir kairio žando srityje, 150 ml suskystėjusio kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. Šios medicinos specialistų išvados atitinka kaltinamojo R. M. parodymams, kad iš pradžių gulinčiam J. A. du kartus į galvą spyrė E. A., o po to vieną kartą jis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaltinamojo R. M. parodymams, nes neįtikėtina, kad kaltinamasis E. A., nesiėmęs priemonių mokyklos sargo atžvilgiu, t.y. neįsitikinęs, kad sargas jiems nesutrukdys, pasiims kabineto raktus ir eis ieškoti ką pavogti, o be to tokie kaltinamojo R. M. parodymai jo pačio padėties nepalengvina. Tuo tarpu kaltinamasis E. A., neigdamas smūgių sudavimą J. A. ir prisiimdamas kaltę tik dėl vagystės, siekia švelnesnės bausmės. Tokią teisėjų kolegijos nuomonę patvirtina ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktų Nr. 179 ir Nr. 229 išvados, kuriuose nurodyta, kad R. M. neturi žymiai išreikštų individualių-psichologinių savybių, tiesiogiai veikiančių jo elgesį (kaip pasidavimas įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti ir pan.), o E. A. neturi itin išreikštų asmeninių-psichologinių savybių, tiesiogiai veikiančių jo elgesį (kaip pasidavimas įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti, tačiau noras išsisukti gali pastūmėti į neatvirumą, melagingumą). Kadangi medicinos specialistų nustatyta, kad J. A. mirė nuo smūgių į galvos sritį visumos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. A. bendrais veiksmais, spirdami į galvos sritį, nužudė kaltinamieji R. M. ir E. A..

Nors J. A. po kaltinamųjų R. M. ir E. A. padaryto jam sveikatos sutrikdymo mirė tik po 16 dienų, tačiau specialistų nustatyta, kad tarp kaltininkų padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, todėl atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kaltinamiesiems atsirado nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m.birželio 18d. nutarimas Nr.46).

Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamųjų R. M. ir E. A. pagrindinis tikslas buvo apvogti mokyklą, o ne nužudyti J. A. (jie dėl to ir nesitarė), bet jis buvo kliūtis jiems įgyvendinti savo tikslą-užvaldyti svetimą turtą, dėl kurio jie buvo iš anksto susitarę, todėl jie prieš jį ir panaudojo fizinį smurtą visiškai nesiekdami jo mirties, tačiau kelis kartus spirdami J. A. į gyvybei pavojingą organą-galvą, R. M. ir E. A. turėjo suprasti, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl laikytina, jog kaltinamieji R. M. ir E. A. J. A. nužudė netiesiogine tyčia.

Iš kaltinamųjų R. M. ir E. A. parodymų bei jų elgesio J. A. atžvilgiu matyti, kad jie suprato, kad J. A. yra mokyklos sargas ir vykdo tarnybines, t.y. mokyklos naktinio sargo pareigas.

Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamieji R. M. ir E. A., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą-J. R. vidurinei mokyklai priklausantį turtą (dėl savanaudiškų paskatų), suprasdami, kad J. A. vykdo tarnybines pareigas, netiesiogine tyčia nužudė J. A., todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129str.2d. 9 ir 10 punktus.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas G. A. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Iš byloje pateiktų dokumentų (1t. b.l. 155-158) matyti, jog turtinė žala susideda iš laidojimo išlaidų, kurios pagrįstos pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad nukentėjęs G. A., atskaičius iš valstybės gautą pašalpą sumoje 750 Lt, J. A. laidotuvėms išleido 2899,78 Lt, todėl toks civilinis ieškinys tenkintinas. Tenkintinas ir G. A. pareikštas civilinis ieškinys sumoje 20000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė netekęs tėvo, su kuriuo dažnai bendraudavo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Š. pareiškė civilinį ieškinį sumoje 50000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji su J. A. kaip sugyventiniai pragyveno kartu ir vedė bendrą ūkį 25 metus, todėl ji netekusi artimo žmogaus. Šis ieškinys tenkintinas.

Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2d., t.y. atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Jonavos J. R. vidurinė mokykla pareiškė civilinį ieškinį sumoje 1846 Lt, nes tokia žala padaryta pagrobiant mokyklai priklausantį turtą bei durų raktą (1t. b.l. 25), todėl šis ieškinys tenkintinas.

Šias sumas priteisiant iš kaltinamųjų R. M. ir E. A. solidariai, o jiems neišgalint sumokėti, iš atsakovų E. M., V. J., D. A. ir V. A..

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys sumoje 4786,70 Lt, į teismo posėdį neatvykus civilinio ieškovo atstovui ir nepareiškus prašymo nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, vadovaujantis LR BPK 252str.1 ir 2 dalimis, paliktinas nenagrinėtas.

Skiriant bausmę nepilnamečiui kaltinamajam R. M., teismas vadovaujasi LR BK 54str. 2d. ir 91str.2d. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-jis padarė labai sunkų nusikaltimą, tyčia atimdamas gyvybę kitam žmogui, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad jis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius (užpuolė mokyklos sargą, iš jo atėmė mokyklos raktą ir po to pasikvietė E. A.). R. M. charakteristikoje, gautoje iš (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas neigiamai. Charakteristikoje iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, bet po to padarė dar tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, už ką nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Visa tai įvertinus, kaltinamajam R. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė šiek tiek mažesnė už bausmės maksimumą, numatytą LR BK 90str.5d. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63str.1d., 2d. ir 5d. 2p., subendrintina su 2008m.sausio 3d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas apimant, nes nusikalstamos veikos, už kurias R. M. nuteistas pastaruoju nuosprendžiu, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų.

Skiriant bausmę nepilnamečiui kaltinamajam E. A., teismas vadovaujasi LR BK 54str. 2d. ir 91str.2d. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-jis padarė labai sunkų nusikaltimą, tyčia atimdamas gyvybę kitam žmogui, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalstamas veikas darė iki šios nusikalstamos veikos, už ką teistas du kartus. Nusikalstamos veikos nenutraukė ir po įvykdytos žmogžudystės, už ką nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka bausmę. Charakteristikose, gautose iš (duomenys neskelbtini) ir Kauno nepilnamečių pataisos namų charakterizuojamas, neigiamai. Visa tai įvertinus, kaltinamajam R. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už bausmės maksimumą, numatytą LR BK 90str.5d., tačiau, subendrinus bausmes su paskutiniu nuosprendžiu paskirta galutine bausme, iš dalies sudedant, skirtina maksimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta LR BK 90str.5d. Bausmių dalinio sudėjimo principas taikytinas todėl, kad viena iš nusikalstamų veikų, už kurią jis nuteistas 2007m.liepos 19d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, priskiriama prie sunkių nusikaltimų. 2008m.sausio 3d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007m.liepos 19d. nuosprendžiu.

Daiktiniai įrodymai: nukentėjusiojo J. A. kelnės, megztinis, marškiniai ilgomis rankovėmis, liemenė, apatiniai marškinėliai be rankovių, batai (1 pakuotė), striukė (2 pakuotė), nukentėjusiojo J. A. kraujo pavyzdys, nagų nuokarpos, plaukai, E. A. kraujo pavyzdys, R. M. kraujo pavyzdys (1 pakuotė) sunaikintini. E. A. striukė (3 pakuotė) ir sportiniai bateliai (5 pakuotė) grąžintini E. A.. R. M. sportiniai bateliai (4 pakuotė) grąžintini R. M..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 129str.2d. 9 ir 10 punktus ir nuteisti laisvės atėmimu (9) devyneriems metams. Vadovaujantis LR BK 63str.1d., 2d. ir 5d. 2p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2008m.sausio 3d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirti bausmę laisvės atėmimą (9) devyneriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžia laikyti nuosprendžio įsiteisėjimo dieną. Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66str.1d., įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2007m.sausio 02d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 129str.2d. 9 ir 10 punktus ir nuteisti laisvės atėmimu (8) aštuoneriems metams (6) šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63str.1d. ir 4d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2008m.sausio 3d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirti bausmę laisvės atėmimą (10) dešimčiai metų, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžia laikyti nuosprendžio įsiteisėjimo dieną. Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66str.1d., įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2005m.gruodžio 15d. iki 2005m.gruodžio 23d. ir nuo 2007m.sausio 02d. iki 2007m.gruodžio 15d. Taip pat į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 63str.9d., įskaityti bausmės atlikimą nuo 2007m.gruodžio 15d. iki 2008m.sausio 3d. pagal 2007m.liepos 19d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nuo 2008m.sausio 3d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pagal 2008m.sausio 3d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Patenkinti nukentėjusiojo G. A. civilinius ieškinius: 2899,78 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių litų 78 centų) Lt sumai laidojimo išlaidoms padengti, o taip pat 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt sumai neturtinei žalai atlyginti .

Patenkinti nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį 50000 (penkiasdešimties tūkstančių) Lt sumai neturtinei žalai atlyginti.

Patenkinti Jonavos J. R. vidurinė mokyklos civilinį ieškinį sumoje 1846 (tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt šeši) Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šias sumas priteisti iš nuteistųjų R. M. ir E. A. solidariai, o jiems neišgalint sumokėti, iš atsakovų E. M., V. J., D. A. ir V. A..

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį sumoje 4786,70 Lt, vadovaujantis LR BPK 252str.1 ir 2 dalimis, palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus: nukentėjusiojo J. A. kelnes, megztinį, marškinius ilgomis rankovėmis, liemenę, apatinius marškinėlius be rankovių, batus (1 pakuotė), striukę (2 pakuotė), nukentėjusiojo J. A. kraujo pavyzdį, nagų nuokarpą, plaukus, E. A. kraujo pavyzdį, R. M. kraujo pavyzdį (1 pakuotė) sunaikinti. E. A. striukę (3 pakuotė) ir sportinius batelius (5 pakuotė) grąžintini E. A.. R. M. sportinius batelius (4 pakuotė) grąžintini R. M..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.