- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- II-58-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00038-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Pažeidėjas
- R. K.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio skyriaus – atstovui ir pareiškėjui R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimu R. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad jis 2025 m. sausio 17 d., (duomenys neskelbtini), turėdamas galiojantį biometrinį Ukrainos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. vasario 12 d., galiojantį iki 2028 m. vasario 12 d., atvyko į Lietuvos Respubliką iš Norvegijos, su 2024 m. rugpjūčio 26 d. pasibaigusiu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėdamas galiojančios Šengeno vizos. Ukrainos piliečiams Šengeno erdvėje taikomas leistinas 90 d. buvimo laikas be vizos. Pasibaigus leidimo galiojimo laikui nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2025 m. sausio 17 d. asmuo Šengeno erdvėje išbuvo 144 d., pasibaigus leistinam 90 d. be vizos buvimo laikui, nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. sausio 17 d. neteisėtai Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje, asmuo yra 54 d., tuo pažeidė užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką ir Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) 23 straipsnio 1 ir 8 punktus, 39 straipsnio 2 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu nesutinka su jam pareikštu administraciniu kaltinimu. Skunde nurodo, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę R. K. atvyko teisėtai. Norvegijos Karalystėje jis pragyveno iki 2025 m. sausio 9 d. taip pat teisėtai, nes turėjo prieglobsčio prašytojo statusą (2024 m. rugsėjo 5 d. jam išduotas prieglobsčio prašytojo registracijos pažymėjimas (Rcgistreringsbevis for asylsoker) Nr. (duomenys neskelbtini). galiojęs nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki 2025 m. kovo 5 d.). Iš Norvegijos Karalystės 2025 m. sausio 9 d. R. K. atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, nes Migracijos departamentas Norvegijos Karalystei išdavė sutikimą (2024 m. spalio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) jį priimti Lietuvos Respublikoje. Atvykęs j Lietuvos Respubliką R. K. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Darbdavys (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. 2025 m. sausio 23 d. 10.15 val. jam buvo paskirtas vizitas (duomenys neskelbtini) migracijos skyriuje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti R. K. į užsienio valstybę, t. y. jis įpareigotas iki 2025 m. sausio 31 d. savanoriškai išvykti į užsienio valstybę. Dėl šio sprendimo pareiškėjas taip pat pateikė skundą Regionų administraciniam teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. K. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su juo, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, yra proporcinga. Institucija nurodo, kad Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris nebegalioja nuo 2024 m. rugsėjo 27 d., ir bevizis rėžimas baigėsi 2024 m. lapkričio 24 d., o iki paskutinės teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos (2024 m. lapkričio 24 d.) asmuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje negavo. Atsiliepimu nesutinkama su Pareiškėjo teiginiais, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Be to, R. K. nepaneigia skundžiamu nutarimu nustatytų aplinkybių, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas galiojančios Šengeno vizos ar leidimo gyventi, pasibaigus leistinam bevizio buvimo laikui. Institucija skunde taip pat nurodo, kad Pareiškėjo teiginiai, jog jis yra pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo neatitinka tikrovės. Atsiliepime pažymima, kad Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, jog užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pareiškėjas negali įteisinti savo buvimo/gyvenimo Lietuvos Respublikoje neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo R. K. atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje į sistemą buvo įkeltas 2025 m. sausio 16 d., o ant dokumento matoma data - 2025 m. sausio 17 d., tai yra jo atspausdinimo data. Duomenų tai patvirtinančių nėra, tačiau R. K. 2025 m. sausio 14 d. kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi Lietuvoje ir jam buvo paaiškinta, kad reikalingas darbdavio tarpininkavimo raštas. Pareiškėjo darbdavys per svetainę „E-Migris“ pateikė tiek jo prašymą, tiek savo tarpininkavimo raštą ir sumokėjo už jį valstybinę rinkliavą, manytina, kad visa tai padarė tą pačią dieną, tai yra 2025 m. sausio 16 d. 2025 m. sausio 17 d. R. K. buvo apklaustas Migracijos tarnyboje, tada jam buvo įteiktas nutarimas ir sprendimas jį išsiųsti jį išsiųsti iš Lietuvos, bei buvo paaiškinta, kad jis turi išvykti iš Šengeno zonos ir 2025 m. sausio 29 d. jis išvyko į Moldaviją. Pareiškėjo atstovo teigimu, R. K. deportavimas iš Norvegijos į Lietuvą buvo priverstinis veiksmas, kuris nuo jo paties nepriklausė, todėl pareiškėjo kaltės nėra ir nuobauda turėtų būti panaikinta.
Institucija prašė skundą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui, pareiškėjas taip pat prašė nagrinėti skundą jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė tenkinti skundą.
Skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 538 straipsnio 1 dalį, neigia savo kaltę. Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 538 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo atstovo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, dėl to, kad jis, būdamas Ukrainos piliečiu, Šengeno erdvėje (įskaitant ir Lietuvoje) išbuvo 144 dienas, t. y. 54 dienas ilgiau (neteisėtai) nei nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 punkte, į Lietuvą iš Norvegijos atvyko su 2024 m. rugpjūčio 26 d. pasibaigusiu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje ir neturėdamas galiojančios Šengeno vizos ir neišvyko nustatytu laiku kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 538 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą ir užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. o minėto straipsnio 8 punktas numato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 39 straipsnio 2 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 2 dalį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjui išduotas leidimas gyventi Lietuvoje galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 26 d., vadinasi jis nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvoje ir Šengeno erdvėje buvo bevizio režimo pagrindu, o buvimas šiuo pagrindu negali trukti ilgiau nei 90 dienų, todėl jam bevizis rėžimas baigėsi 2024 m. lapkričio 24 d. Kaip teisingai nurodė institucija atsiliepime, Pareiškėjui Norvegijos išduotas prieglobsčio prašytojo registracijos pažymėjimas neatitinka Šengeno dienų kodekso 2 straipsnio 16 punkte nurodyto leidimo gyventi apibrėžimo, todėl R. K. buvimas Šengeno erdvėje su prieglobsčio prašytojo registracijos pažymėjimu įskaičiuojamas į bevizio rėžimo laiką.
Pareiškėjas iki paskutinės teisėto buvimo Lietuvoje dienos (2024 m. lapkričio 24 d.) leidimo gyventi nebuvo gavęs. R. K. iš Norvegijos į Lietuvą buvo deportuotas 2025 m. sausio 9 d. neturėdamas nei laikino leidimo gyventi Lietuvoje, nei Šengeno vizos. Pareiškėjo teigimu, jis 2025 m. sausio 16 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teismui pateikti dokumentai išties liudija apie minėto prašymo pateikimą, tik iš pastarųjų dokumentų nėra aiški jų pateikimo data – 2025 m. sausio 16 ar 17 d. Nors pareiškėjo atstovas teismui teigė, kad prašymas pateiktas 16 d., ką, pasak jo, rodo ir prašyme užfiksuota valstybės rinkliavos sumokėjo data, teismo manymu, rinkliavos sumokėjimo data nebūtinai turi sutapti su prašymo pateikimo data ir nerodo jos, be to, pareiškėjo atstovo nurodoma data leidžia abejoti ir ant teismui pateikto prašymo, atspausdinto iš e-Migris sistemos, nurodytoji data – 2025 m. sausio 17 d. 18:52 val. Nepaisant abejonių dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo datos, teismas pažymi, jog nėra abejonių dėl to, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dieną (2025 m. sausio 17 d.) pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo gyventi ar vizos, taip pat nebuvo prieglobsčio prašytojas, vadinasi jis buvo neteisėtai Lietuvoje esantis užsienietis. To nepaneigia ir teismui pareiškėjo atstovo pateiktame pareiškėjo 2025 m. sausio 17 d. užsieniečio apklausos lape užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai nurodė institucija savo atsiliepime, Pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju, negali įteisinti savo buvimo/gyvenimo Lietuvoje neišvykdamas iš Lietuvos.
Taigi, teismas, susipažinęs su Institucijos pateikta bylos medžiaga bei pareiškėjo atstovo teismui papildomai pateiktais dokumentais, įvertinęs skundo ir Institucijos pateikto atsiliepimo argumentus, išklausęs teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovą, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iš esmės nepažeidžiant ANK nuostatų, todėl naikinti jį skunde išdėstytais ir teisme išsakytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.