Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai E. P., mažametės nukentėjusiosios S. Š. įstatyminei atstovei L. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas - vidurinis, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2013 m. liepos 19 d., apie 11 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), uždėjęs rankas ant peilio, grasino nužudyti dukrą E. P. ir mažametę anūkę S. Š., dėl ko joms buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.;

be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis tyčia pastūmė savo artimą giminaitę – dukrą E. P., dėl ko ji atsitrenkė į spintą, patirdama fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymo kaltu neprisipažino, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2d., padarymo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas padalintas į dvi dalis, viena priklauso jam, kita - buvusiai sutuoktinei S. P.. Įėjimas į butą, tualeto, vonios kambariai, virtuvė yra bendri. Santykiai su buvusia žmona yra blogi, nes ši nuteikinėja prieš jį dukrą ir anūkę. Pastarosios taip pat gyvena minėtame bute. Santykiai su anūke ir dukra taip pat blogi. Kaltinamojo teigimu buvusi žmona prieš jį nuteikė anūkę ir dukra, nes nori jį išvaryti iš buto ir užvaldyti jam priklausančią buto dalį. Retkarčiais vartoja alkoholį. Naktį iš 2013-07-18 į 2013-07-19 lauke prie baro išgėrė stiklinę degtinės ir butelį alaus. Nuo tokio alkoholio kiekio itin stipriai neapgirto. Į namus grįžo 2013-07-19, apie 8 val., nuėjo miegoti. Atsikėlęs namuose išgėrė dar alaus. Dienos metu koridoriuje pamatė anūkę Severiną ir jai papriekaištavo, kad ji gyvena jam priklausančiame kambaryje, kad eitų gyventi pas močiutę. Anūkė pradėjo verkti. Tuo metu namuose buvo dukra E. P., kuri girdėjo jo pokalbį su anūke. Neprisimena, kaip dukra sureagavo į jo žodžius, pasakytus anūkei. Jis nei su dukra, nei su anūke nekonfliktavo, o išėjo į vaistinę pirkti vaistų. Negirdėjo, kad dukra iškvietė policiją. Teigia negrasinęs nužudyti dukrą ir anūkę. Neneigia pastūmęs dukrą, kuri atsitrenkė į spintą. Taip padarė dėl to, kad dukra neleido jam išeiti iš buto.

Šie kaltinamojo parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiosios E. P., liudytojos S. P. parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute tuo metu gyveno tėvas R. P.. Butas po tėvų skyrybų padalintas į dvi dalis, nors fiziškai butas nėra atskirtas. Įėjimas, virtuvė, vonia ir tualetas yra bendri. Kiek ji prisimena tėvas visą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, gerti nustoja tik tada kai baigiasi pinigai. Tėvas gyvena iš pašalpų, niekur nedirba. Būdamas girtas tėvas paprastai būna agresyvus. Nelabai bendrauja kai tėvas yra blaivus, nes jis ir pats nelabai leidžiasi į bendravimus, dažniausiai būna užsidaręs savo kambaryje. 2013-07-19, apie 11.40 val. namuose buvo ji, dukterėčia S. Š., kuriai yra 11 metų. Tėvas iš pažiūros atrodė stipriai girtas. Ar jis gėrė namuose ar buvo kažkur išėjęs, negali pasakyti. Jos su dukterėčia buvo mamos kambaryje, gėrė kavą. Tėvas priėjo prie kambario durų ir pradėjo aiškinti, kad čia yra jo namai. Severinai pasakė iš čia kraustytis, grasino, kad jas papjaus, kad niekas čia negyvens, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Sugrįžęs pas save į kambarį tėvas nenurimo, toliau jas plūdo, taip pat grasino papjauti. Nuėjusi prie tėvo kambario pasakė, kad šis apsiramintų, jų neterorizuotų, kad jeigu nenurims, kvies policiją. Tuo metu pamatė, kad tėvas savo kambaryje ant stalo turi nemažą virtuvinį peilį. Tas peilis - iš jų virtuvės, bendro naudojimo, įprastai jis būna virtuvėje. Tėvas jį atsinešė, kad joms grasintų. Matė, kad tėvas padėjo ranką ant peilio ir vis grasino, kad papjaus. Jis tuo metu buvo atsisukęs nugara, bet turėjo girdėti, kad ji atėjo, kad prašė aprimti. Pamačiusi tą peilį išsigando, kad tėvas iš tiesų gali papjauti, greitu žingsniu nuėjo į kambarį kur buvo Severina, pasiėmė ją ir raktus ir abi nuėjo į koridorių prie buto durų, kad esant reikalui spėtų pabėgti. Tėvas tuo metu liko kambaryje. Koridoriuje prie durų paskambino ir iškvietė policiją. Tėvas tai girdėjo. Kai išgirdo, kad paskambino policijai, daugiau nebegrasino ir iš buto išėjo. Nenorėdama, kad tėvas pasišalintų, užrėmė savo kūnu duris. Jis jai į tai atsakė – „kas tu tokia, kad mane laikytum“ ir rankomis ją stūmė nuo durų. Nuo stūmimo ranka atsitrenkė į spintą, pajuto stiprų skausmą, nors jokių žymių ant kūno neliko. Smūgių tėvas nesudavė. Ją pastūmęs tėvas išėjo. Atvykus pareigūnams ji paaiškino, kas įvyko ir kad tėvas pabėgo. Nukentėjusioji kategoriškai teigia, kad ji bijojo, jog grasinimas nužudyti gali būti realizuotas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja S. P. parodė, kad ji nagrinėjamo įvykio metu gyveno viename bute su buvusiu sutuoktiniu R. P.. Nuo pat santuokos pradžios R. P. piktnaudžiauja alkoholiu. Neapsikentusi prieš 7,5 metų santuoką nutraukė. Blaivas R. P. nieko blogo nedaro, nors su jomis - ja, dukromis, anūke nebendrauja, sėdi užsidaręs pas save kambaryje. Būdamas neblaivus R. P. pasidaro sunkiai pakenčiamas, pavojingas – ieško priekabių, kaltina visokiais nebūtais dalykais, grasina nužudyti. Paskutiniu metu, t. y. po skyrybų, R. P. fizinio smurto prieš ją nesiėmė, tačiau pasitaikius progai, jis lyg tai netyčia pastumia petimi ar kitaip provokuoja konfliktus, kaip minėjo grasina nužudyti ir panašiai. Iki sulaikymo R. P. pastoviai girtuokliavo apie porą savaičių. 2013-07-18 namuose buvo su anūke S. Š.. Apie 20.30 val. R. P. grįžo visai girtas, grįžęs iškart nuėjo prie jos su anūke, pradėjo kolioti – „kūrva, prostitutė“ ir pan., grasino, kad jos čia negyvens, konkrečiai anūkei pasakė – „rinkis daiktus ir von iš namų“. Anūkė R. P. labai bijo, pradėjo verkti. Jai konkrečiai pagrasino, kad nupjaus galvą ir išmes per balkoną. Grasino tik žodžiais, peilių ar kitų daiktų, kuriais gali sužaloti, neturėjo. R. P. atrodė agresyvus, neprognozuojamas, todėl išsigando, su anūke užsirakino pas save kambaryje. R. P. pas jas beldėsi, paskui nuėjo miegoti. Kitą dieną, jai būnant darbe, paskambino anūkė Severina, kalbėjo verkdama, sakė, kad atvažiavo policija. Kad pasitikslinti kas konkrečiai atsitiko paskambino dukrai Eglei, kuri papasakojo, kad tėvas ją puolė, varė iš namų, kad turėjo peilį ir grasino anūkę su dukra papjauti. Apie tai sužinojusi atsiprašė iš darbo ir grįžo į namus. Anūkę ir dukrą rado namuose, abi matėsi, kad stipriai išsigandusios. Dukra drebėjo, sakė, kad net negalėjo pareiškimo parašyti, anūkė verkė. Tuo metu R. P. policija jau buvo išvežusi. Mano, kad tie jo grasinimai dukrai ir anūkei buvo realūs, nes kai R. P. ilgą laiką girtauja, jis pasidaro visai neprognozuojamas, gali bet ką padaryti. Kiek suprato iš anūkės ir dukros pasakojimų tas atvejis kai jis grasino papjauti peiliu buvo rimtas.

Nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė L. P. paaiškino, kad S. Š. yra jos dukra. Gal prieš mėnesį laiko išsinuomojo butą, dukra liko gyventi su močiute, t. y. jos mama S. P., bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pilnai įsikūrus planavo dukrą paimti gyventi pas save. Prieš kelias dienas išsiskyrė su draugu, todėl grįžo gyventi pas mamą. Mamos bute dar gyvena sesuo su draugu, taip pat iki kol buvo sulaikytas policijos gyveno ir tėtis R. P.. Paskutiniu metu jos santykiai su tėčiu buvo daugmaž normalūs, matyt dėl to, kad negyveno kartu su juo ir dažnai nesimatydavo. Anksčiau su tėvu yra turėjusi konfliktų. Apskritai jis piktnaudžiauja alkoholiu jau daug metų, nuo jos vaikystės. Būdamas girtas tėvas dažniausiai pasidaro agresyvus. Jo agresyvumas pasireiškia tuo, kad jis vaikšto iš paskos, žodžiais kabinėjasi, varo iš namų. Kai buvo vaikas prieš ją, seserį, mamą, tėvas yra panaudojęs ir fizinį smurtą dėl ko policija buvo kviečiama ir anksčiau. 2013-07-18 dukra Severina jai paskambino, pasiskundė, kad diedukas, t.y. jos tėvas, labai kabinėjasi ir jos su močiute, kad diedukas prie jų nesikabinėtų išėjo į lauką pasivaikščioti. Tuo kartu ji dar nesuprato situacijos rimtumo, pasakė, kad dukra nekreiptų į dieduką dėmesio, užsidarytų nuo jo savo kambaryje, žaistų kompiuteriu. Kitą dieną, t. y. 2013-07-19, tarp 11 ir 12 val. pati paskambino dukrai, ši atsiliepė verkiančiu balsu, telefonu girdėjo kaip ant dukros rėkė senelis, t. y. jos tėvas, ką konkrečiai rėkė negali pasakyti, nes konkretūs žodžiai nesigirdėjo, tik gali pasakyti, kad kažką piktai rėkė. Iš balso jautėsi, kad dukra išsigandusi, isteriškai verkė. Bandė dukrai sakyti, kad atvažiuotų pas ją, tačiau ši tik atsakė, kad nėra kada kalbėti, kad Eglė kviečia policiją, pasakiusi tuos žodžius dukra numetė ragelį. Paskui dukra pasakojo, kad senelis siautėjo jau iš vakaro, t.y. vijo ją iš namų, liepė krautis daiktus, o 2013-07-19 jis ne tik vijo dukrą iš namų, bet ir turėjo peilį. Ką jis darė su tuo peiliu – ar juo grasino, ar jį turėjo rankoje, dukra nepasakė, apskritai kaip supranta ji labai išsigando ir smulkiai apie tą įvykį nepapasakojo, gal jai baisu tai prisiminti. Ar R. P. grasino dukrą nužudyti ji negaliu pasakyti, kaip minėjo ši smulkiai apie tuos įvykius dukra nepasakojo. Fizinio smurto prieš dukrą nenaudojo, tik tiek, kad ši labai išsigando, dukrai padaryta moralinės žalos, todėl pageidauja, kad būtų pripažinta nukentėjusiąja. Sesuo Eglė apie tą patį įvykį pasakojo praktiškai analogiškai kaip ir dukra, t.y. kad tėvas būdamas girtas turėjo peilį, grasino nužudyti, tėvas buvo tokios būklės, jog sesuo išsigando, kad jis iš tiesų gali nužudyti, todėl iškvietė policiją, paskambinus policijai tėvas iš buto išėjo, sesuo stovėjo prie durų, todėl tėvas ją pastūmė. Tėvas grasinimus nužudyti yra išsakęs ir anksčiau kai kalbėdavo, kad nupjaus galvą, papjaus ir pan., yra buvę, kad ir anksčiau grasino peiliu. Ar jis gali tokius savo grasinimus įvykdyti ji negali pasakyti, nors kai tėvas eilę dienų geria, jam atsiranda elgesio sutrikimai, todėl jo elgesį prognozuoti sunku. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusiosios E. P. ir liudytojos S. P. parodymais, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios E. P., liudytojos S. P. parodymų, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išimtas peilis (b. l. 7); 2013-07-19 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 13); 2013-07-19 protokolu – pareiškimu (b. l. 4); 2013-07-19 pareiškimu (b. l. 5) bei visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą (ankstesnis teistumas išnykęs), padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), į tai, kad nusikaltimai padaryti tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigti, į kaltinamojo asmenybę (teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (ATPK 36 str.), nedirba), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 mėn.;

pagal 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagrindais bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 9 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaičius laikiną sulaikymą nuo 2013 m. liepos 19 d., iki 2013 m. liepos 20 d. (b. l. 33, 34), kas sudaro vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 66 str. 2 d., LR BPK 140 str. 9 d.,), šiuo teismo nuosprendžiu R. P. paskirtos bausmės – laisvės apribojimo laiką sutrumpinti 2 (dviejomis) dienomis.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – 6 mėn., skaičiuojant šį terminą nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - peilį grąžinti S. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.