Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

2010 m. gruodžio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir K. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo :

- pagal BK 182 str. 1 d. (D. K. turto užvaldymas apgaule) - laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (Z L. K. turto užvaldymas apgaule) - laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (pasikėsinimas užvaldyti B. N. priklausantį turtą) - laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (D. K. turto užvaldymas apgaule) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (Z L. K. turto užvaldymas apgaule) - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (pasikėsinimas užvaldyti B. N. priklausantį turtą) - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, K. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Priteista solidariai iš A. G. ir K. K. turtinei žalai atlyginti : 7000 Lt D. K., 5035 Lt Zitai L. K., 48, 57 Lt B. N. ir neturtinei žalai atlyginti 400 Lt B. N..

Tenkinti iš dalies civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti solidariai iš A. G. ir K. K. 400 Lt (keturi šimtai litų) B. N..

Konfiskuota iš A. G. : mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 2610 ir dvi „Labas“ SIM kortelės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos 25 d. apie 0.05 val., veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. K. priklausantį turtą, o būtent 2009 m. liepos 24 d. 23.15 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus D. K. telefonu ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pareikalavus 10 000 Lt už tai, kad jos sūnus V. K. išvengtų kalėjimo dėl autoįvykio metu sužaloto asmens, žinodami, kad jokio policijos pareigūno nėra ir D. K. sūnus jokio žmogaus autoįvykio metu nesužalojo, nenustatytu automobiliu nuvyko pas nukentėjusiąją D. K. bei K. K. liepus, A. G. nuėjo pas nukentėjusiąją D. K. ir iš jos paėmė 7000 Lt, kuriuos grįžęs perdavė K. K.;

2009 m. liepos 25 d. apie 16.45 val., veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo Z.L. K. priklausantį turtą, o būtent 2009 m. liepos 25 d. apie 16.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus Z.L. K. telefonu ir melagingai prisistačius jos sūnumi, o po to ir tardytoju bei pareikalavus 8 000 eurų už tai, kad jos sūnus A. K. išvengtų kalėjimo dėl autoįvykio metu sužaloto asmens, žinodami, kad jokio tardytojo nėra ir, kad Z. L. K. sūnus jokio žmogaus autoįvykio metu nesužalojo, A. G. gavęs nurodymą iš K. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu automobiliu nuvykti pas nukentėjusiąją Z. L. K. ir paimti pinigus, A. G. nuvyko minėtu adresu pas nukentėjusiąją Z. L. K. ir iš jos paėmė 5 000 Lt, kuriuos grįžęs perdavė K. K.;

2009 m. liepos 27 d. apie 15.30 val., veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, B. N. namuose, esančiuose apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą B. N. priklausantį turtą, o būtent 2009 m. liepos 27 d. apie 13.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus B. N. telefonu ir melagingai prisistačius tardytoju bei pareikalavus 10 000 Lt už tai, kad jos sūnus A. B. dėl autoįvykio metu sužaloto asmens išvengtų sulaikymo areštinėje, žinodami, kad jokio tardytojo nėra ir A. N. sūnus jokio žmogaus autoįvykio metu nesužalojo, automobiliu VW Golf, kurį vairavo M. K., nuvyko pas nukentėjusiąją B. N. paimti 5000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios – nuėjęs paimti pinigų A. G. buvo sulaikytas B. N. iškviestų į namus policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini

Dėl nuteistojo K. K. apeliacinio skundo

Apeliantas skunde pakartoja versiją, kurios laikėsi pirmosios instancijos teismo posėdyje ir kurios esmė ta, kad jis 2009 m. liepos 25 d. nusikaltimų nepadarė, nes tuo metu buvo Pasvalio rajone, nakvojo pas M. S., o liepos 27 d. kartu su nuteistuoju A. G. buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją, davė A. G. naudoti savo telefoną, tačiau nesuprato, kad šiais veiksmais dalyvauja sukčiavimo padaryme. Ši apelianto versija nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta bylos įrodymais : nuteistojo A. G. parodymais, jog K. K. jam pasiūlė sukčiauti, jiems važiuojant pas nukentėjusiąsias, K. K. kelionės metu jam perduodavo konkrečius nurodymus, gaunamus iš kito asmens telefoninių pokalbių metu, taip pat telefoninių pokalbių analizės duomenimis, kuriais nustatyta, kad K. K. telefonu nusikaltimų darymo metu buvo nuolat palaikomas telefoninis ryšys su asmeniu, esančiu Marijampolės pataisos namuose ir su A. G.. Apeliantas, remdamasis nuteistojo A. G. parodymų nenuoseklumu, skunde teigia, kad A. G. jį apkalba, tačiau tokius argumentus paneigia nuosprendyje aptarti duomenys, iš kurių matyti, kad A. G. teisme įtikinamai paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu vienoje apklausų teigė nusikaltimus padaręs nedalyvaujant K. K., be to, A. G. parodymus apie apelianto veiksmus sukčiavimų padaryme patvirtina bylos įrodymai apie apelianto telefoninius ryšius nusikaltimų darymo metu ir jo buvimą ne Pasvalio rajone, o Panevėžyje. Teismas paties apelianto parodymus teisingai įvertino kaip nenuoseklius, nes proceso metu apeliantas kėlė įvairias versijas, tačiau negalėjo paaiškinti šių skirtingų versijų įvairovės, be to, negalėjo nurodyti kai kurių esminių įvykio aplinkybių, susijusių su jo telefoniniais ryšiais su Marijampolės pataisos namuose buvusiu asmeniu. Teismas pagrįstai atmetė liudytojų M. S. ir J. B. parodymus, kuriais jie bandė patvirtinti apelianto alibi, kad apeliantas nusikaltimų metu buvo Pasvalio rajone, nes šie parodymai nepatikimi dėl jų prieštaravimo jau aptartiems apelianto buvimo vietą ir jo veiksmus patvirtinantiems įrodymams ir liudytojų artimos draugystės ryšių su apeliantu. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios D. K.. Z.L. K. ir B. N. nepatvirtino jo dalyvavimo sukčiavime, nes, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pagal kurias su visomis nukentėjusiomis betarpiškai bendravo A. G., o K. K. sėdėjo automobilyje, akivaizdu, kad nukentėjusiosios apelianto nematė, tačiau tai visiškai nepaneigia apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl sukčiavimų, jį išteisinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis prašymas atmestinas. Apeliantui paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus ir galutinė subendrinta bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą, jos nėra aiškiai per griežtos, todėl nešvelnintinos.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

Nuteistasis skunde neginčija savo kaltės, veikos kvalifikavimo ir nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti.

Teismas apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri parastai skiriama recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Vienas nuosprendyje nurodytų bausmės rūšies parinkimo motyvų – tai, kad A. G. yra recidyvistas – yra neteisingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-07-20 nutartimi atleistas nuo bausmės, nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2009 m. liepos 25 ir 27 d., o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-07 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., 2 d. už nusikaltimus, padarytus 2009 m. spalio 26 d.; taigi, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas neturėjo teistumo ir nebuvo recidyvistu. Tačiau BK 55 str. nuostatos tokiam asmeniui nedraudžia skirti laisvės atėmimo bausmės, tik įpareigoja motyvuoti tokį sprendimą. Apeliantas iki šių nusikaltimų padarymo buvo du kartus teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir vagystes, po to įvykdė sukčiavimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, o po jų – dvi vagystes. Apelianto sistemingai daromi turtiniai nusikaltimai rodo, kad jis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau pelnosi iš savanaudiškų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik apeliantui atliekant laisvės atėmimo bausmę, nors ir nevisiškai tiksliai motyvuota, tačiau teisinga. Parinkdamas bausmės trukmę, teismas teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 numatytas bausmės skyrimo taisykles, atsižvelgė į apelianto skunde nurodomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl vertinti šią aplinkybę dar kartą ir dėl jos švelninti bausmę nėra pagrindo. Apelianto prašymas sušvelninti bausmę dėl to, kad jis turi mažametį nesantuokinį vaiką, taip pat netenkintinas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas prisidėrtų prie vaiko išlaikymo, vaikas turi juo besirūpinančią motiną, be to, įstatymų numatytais atvejais pagalbos reikalingiems vaikams skiriama socialinė parama. A. G. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, mažesnės už BK 182 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, yra tinkamai individualizuotos ir ne per griežtos, todėl nešvelnintinos. Šios bausmės subendrintos palankesniu – dalinio sudėjimo būdu, todėl ir galutinė bausmė yra teisinga ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų K. K. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.