- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-791-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- A. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2012-02-18 skolos raštelį nesudarytu, priteisti iš atsakovo M. P. 2 592,09 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad mirusioji A. P. 2012-02-18 skolos raštelio nerašė, 16 000 Lt iš M. P. nesiskolino, nes turėjo pakankamai lėšų, tam nebuvo jokio poreikio, tarp A. P. ir atsakovo M. P. paskolinių teisinių santykių nebuvo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino 2012-02-18 skolos raštelį nesudarytu; priteisė ieškovui A. P. iš atsakovo M. P. 2 592,09 Eur kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 474,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo M. P. 79,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas ir jo atstovas 2015-11-10 ir 2015-11-16 specialisto išvadų neginčijo, kitos rašysenos ekspertizės skirti neprašė, todėl specialisto išvados šiai dienai yra nenuginčytos ir galiojančios. Teismas vertino, kad 2012-02-18 skolos raštelio tekstą, tame tarpe ir formuluotę „Pinigus gavau“, parašė ne A. P.. Kas parašė 2012-02-18 skolos raštelyje po tekstu „P. A.“ ir pasirašė, byloje nenustatyta. Teismas sprendė, jog byloje nustačius, kad 2012-02-18 skolos raštelis rašytas ne A. P., kad pinigai galimam paskolos gavėjui (A. P.) nebuvo perduoti, kad šalių A. P. ir atsakovo M. P. paskolos teisiniai santykiai nesiejo.
5. Teismas vertino, jog iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad A. P. turėjo pakankamai piniginių lėšų, jai skolintis jokio poreikio nebuvo. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog A. P. puikiai tvarkė internetinę bankininkystę, internetu mokėjo mokesčius, ir sprendė, kad motinos vardu atidaryta sąskaita internete galimai naudojosi atsakovas.
6. Teismas nurodė, kad bankiniu pavedimu pervedant iš A. P. sąskaitos banke į atsakovo M. P. sąskaitą buvo nurodyta piniginių lėšų pervedimo paskirtis – „sąskaitos papildymas“. Teismas vertino, kad visai buvo nesudėtinga nurodyti, jog tai yra paskolos grąžinimas, todėl tinkamai neįvardijus lėšų pervedimo paskirties, nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, kad grąžinama būtent paskola, nes net ir pinigų suma nesutampa. Teismas sprendė, kad šiuo atveju lygiai taip pat galėjo būti skolinami pinigai M. P., t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos gavėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos davėjui egzistavimas.
7. Teismas sprendė, kad iš A. P. banko sąskaitos į atsakovo M. P. sąskaitą banke 2012-06-21 buvo pervesta 17 900 Lt (5 184,19 Eur), turtas – piniginės lėšos buvo realiai įgytos atsakovo M. P. jo veiksmais ar kitokiu būdu, tyčia, turtas buvo įgytas be teisinio pagrindo – 2012-02-18 skolos raštelis pripažintas nesudarytu, o kito sandorio ar įstatymo, kurio pagrindu atsakovas įgijo minėtas lėšas, jis nenurodė, atsakovas įgijo minėtas lėšas, kurių negalėjo ir neturėjo gauti, jų negrąžino, jų išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovui atsirado pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (pinigines lėšas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Įrodyti, kad paskolos sutarties dalykas – pinigai – nebuvo perduoti A. P., tenka ieškovui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paskolos sutarties dalyko – pinigų – perdavimo A. P. faktą perkėlė paskolos davėjui apeliantui. Tiek šalys, tiek byloje liudytoju apklaustas D. P. nurodė, kad A. P. dalyvavo paskoliniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Byloje yra įrodyta, kad A. P. skolino dideles sumas tretiesiems asmenims. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys A. P. paskolintas pinigines lėšas būtų grąžinę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantas tokia piniginių lėšų sumą nedisponavo, t. y. buvo finansiškai nepajėgus paskolinti A. P. 16 000 Lt sumą. Ieškovas su A. P. negyveno ir bendro ūkio nevedė, todėl ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie A. P. sudaromus sandorius su apeliantu, jos poreikį skolintis pinigų iš apelianto. Teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai nusprendė, kad skolos raštą surašė ir pasirašė ne A. P., t. y. sprendė, kad šis įrodymas yra suklastotas. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skolos raštą pasirašė ne A. P., o tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, kad skolos raštas yra suklastotas. Ieškovas neįrodė, kad apeliantas neskolino A. P. 16 000 Lt sumos, o skolos raštą pasirašė ne A. P.. Tokiu būdu liko nepaneigtas prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimas.
8.2. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl be teisinio pagrindo įgyto turto iš apelianto priteisimo. Byloje net nebuvo aiškinamasi, ar piniginių lėšų pervedimas apeliantui atitiko A. P. valią. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad pinigines lėšas A. P. perdavė apeliantui nesavanoriškai, prieš ją buvo naudojama prievarta ar apgaulė. Teismui nusprendus, kad 2012- 02-18 paskolos sutartis yra nesudaryta, teismas A. P. ir apelianto santykius dėl 17 900 Lt piniginių lėšų perdavimo turėtų kvalifikuoti kaip dovanojimo teisinius santykius, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie pinigų perdavimo nesavanoriškumą, naudotą apgaulę ar prievartą.
8.3. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią reikalavimui dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs. Teismas nurodė, kad ieškovas apie 2012-06-21 atliktą 17 900 Lt mokėjimo nurodymą sužinojo tik 2014-07-08, gavęs suformuotą A. P. banko sąskaitos išrašą. Tačiau šiai teismo nustatytai ieškinio senaties termino eigos pradžiai prieštarauja byloje esantys įrodymai – ieškovo 2015-02-05 teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad apie iš (A. P.) sąskaitos pervestus pinigus sūnui apeliantui sužinojo ne iš 2014-07-08 banko sąskaitos išrašų, o iš pačios sutuoktinės A. P., kuri jam pati apie tai pasakė dar 2012 metų rudenį ginčo dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo reikalingumo metu. Todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia reikalauti be pagrindo įgytų lėšų yra 2012 metai, kuomet A. P. informavo ieškovą apie atliktą mokėjimo nurodymą apeliantui.
8.4. Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, padarė eilę procesinės teisės normų pažeidimų, kuriais yra pažeisti civilinio proceso šalių dispozityvumo, rungimosi principai: 2015-03-30 nutartimi įpareigojo ieškovą kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; bylos nagrinėjimo iš esmės metu priėmė ieškovo 2016-04-18 pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas, nors CPK 141 straipsnio 1 dalis suteikia teisę tik iki nutarties skirti bylą teismo posėdyje priėmimo ieškovui keisti arba ieškinio dalyką, arba ieškinio pagrindą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo M. P. visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teikdamas skolos raštelį teismui, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šį raštelį mama pati parašė ir buvo jam parodžiusi, saugojo pas save. Todėl atsakovo atsikirtimai 2016-05-16 teismo posėdyje, kad neva tai tekstą galėjo parašyti kitas asmuo, ir apeliaciniame skunde nurodomi motyvai prieštarauja pradiniam atsakovo pareiškimui, kad visą raštelį surašė pati mama.
9.2. Buvo tikslinamas tik dalykas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, o ieškinio pagrindas dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo išliko, todėl teismas nepažeidė procesinių teisės normų, o laikydamasis šalių lygiateisiškumo principo, prieš tai byloje, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, priėmęs atsakovo rastą paskolos raštelį (kurį turėjo pareigą atsakovas teikti pasirengimo stadijoje), suteikė galimybę ieškovui pasisakyti dėl šio įrodymo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas 2012-02-18 skolos raštelis nesudarytu bei iš atsakovo priteistos ieškovui 2 592,09 Eur kaip be pagrindo įgytos piniginės lėšos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta
11. Nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskolos sutarties dalyko – pinigų – perdavimo A. P. faktą perkėlė paskolos davėjui – apeliantui.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
13. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo atsakovo pateiktą skolos raštelį, vertindamas sutarties tekstą gramatiškai, pagrįstai nustatė, kad paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui pagal šį raštą nėra įrodytas, todėl pagrįstai nurodė, kad paskolos dalyko perdavimą A. P. turėjo įrodyti atsakovas.
14. Atsakovas, savo argumentus, kad jis paskolino A. P. 16 000 Lt grindė 2012-02-18 skolos rašteliu ir sąskaitos išrašu. Atsakovas į bylą pateikė 2012-02-18 skolos raštelį, tvirtindamas, kad raštelį parašė ir pinigus gavo A. P.. (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog „Tikėtina, kad tirti pateiktame 2012-02-18 skolos raštelyje rankraštinius įrašus, prasidedančius žodžiais „Skolos raštelis...“ ir pasibaigiančius „...Pinigus gavau. 2012-02-18“ parašė ne A. P., o kitas asmuo. Pažymėta, jog kas parašė po tekstu rankraštinį įrašą „P. A.“ ir pasirašė, nebuvo galima nustatyti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad 2012-02-18 skolos raštelyje ne jo sutuoktinės raštas. Liudytojas D. P. taip pat teigė, jog mano, kad tai ne jo motinos raštas. Pažymėtina, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėtų įrodymų visuma ir faktas, kad ekspertai negalėjo nustatyti kas parašė po tekstu rankraštinį įrašą „P. A.“ ir pasirašė, nepatvirtina aplinkybės, kad 2012-02-18 skolos raštelyje įrašą „P. A.“ ir parašą parašė A. P..
15. Kitų įrodymų, kad atsakovas perdavė A. P. pinigus, atsakovas nepateikė. Pažymėtina, jog tariamos paskolos suma pasak atsakovo buvo 16 000 Lt, tačiau 2012-06-21 bankiniu pavedimu pervesta suma buvo didesnė nei paskolinta – 17 900 Lt. Taip pat pažymėtina, jog 2012-06-21 bankiniu pavedimu pervedant minėtas pinigines lėšas, piniginių lėšų pervedimo paskirtis nurodyta – „sąskaitos papildymas“, o ne grąžinama paskola. Teisėjų kolegijos vertinimu 2012-06-21 bankinis pavedimas neįrodo aplinkybės, kad šiuo pinigų pervedimu yra grąžinama paskola.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, turėjo grynųjų pinigų santaupų namuose, kredito įstaigoje, pati skolino pinigus kitiems asmenims. Duomenų apie tai, kad A. P. tuo metu įgijo kokį turtą ar pinigines lėšas investavo, nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. P. skolintis jokio poreikio nebuvo.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pinigai A. P. nebuvo perduoti, ir A. P. ir atsakovo M. P. paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Pagal CK 6.875 straipsnio 3 dalį, jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Byloje nustačius, kad 2012-02-18 skolos raštelis rašytas ir pasirašytas ne A. P., kad A. P. ir atsakovo M. P. paskolos teisiniai santykiai nesiejo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2012-02-18 skolos raštelį pripažino nesudarytu.
Dėl be pagrindo įgytų lėšų
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui A. P. priteisė iš atsakovo M. P. 2 592,09 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš A. P. banko sąskaitos į atsakovo M. P. banko sąskaitą 2012-06-21 buvo pervesta 17 900 Lt, taigi piniginės lėšos buvo realiai įgytos atsakovo M. P.. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2012-02-18 skolos raštelį pripažino nesudarytu. Kito sandorio ar įstatymo, kurio pagrindu atsakovas įgijo minėtas lėšas, atsakovas nenurodė. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo 17 900 Lt įgytos lėšos iš A. P. buvo įgytos be teisinio pagrindo, todėl atsakovui atsirado pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (minėtas pinigines lėšas).
20. Apelianto teigimu, teismui nusprendus, kad 2012- 02-18 paskolos sutartis yra nesudaryta, teismas A. P. ir apelianto santykius dėl 17 900 Lt piniginių lėšų perdavimo turėtų kvalifikuoti kaip dovanojimo teisinius santykius. Tačiau pažymėtina, jog jokių įrodymų, kad minėtos pervestos lėšos buvo dovana atsakovui, atsakovas nepateikė. Priešingai, atsakovas byloje visą laiką įrodinėjo, kad minėtos lėšos yra A. P. paskolos atsakovui grąžinimas.
21. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, iki kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz. mirus vienam iš sutuoktinių), yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pažymėtina, jog mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė nuosavybė tampa bendrąją daline (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovo A. P. ir A. P. santuoka nebuvo nutraukta, sutuoktinių turtas nebuvo padalintas, nenustatyti kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui priklauso ½ dalis atsakovui 2012-06-21 pervestų piniginių lėšų, todėl ieškovas A. P. iš atsakovo M. P. pagrįstai prašo priteisti 2 592,09 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų.
Dėl ieškinio senaties
23. Nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
24. Ieškovas byloje nurodė, jog apie tai, kad jo teisės pažeistos jis sužinojo tik nuo A. P. sąskaitos išrašo suformavimo datos, kai apie išrašą ir piniginių lėšų pervedimą ieškovas atsitiktinai sužinojo teisme nagrinėjant kitą civilinę bylą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. sąskaitos išrašas suformuotas 2014-07-08, ieškovas į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo kreipėsi 2014-10-29. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas apie savo pažeistas teises – kad iš jo sutuoktinės A. P. sąskaitos banke 2012-06-21 buvo pervesta 17 900 Lt į atsakovo M. P. sąskaitą banke, sužinojo anksčiau nei nuo A. P. sąskaitos išrašo suformavimo datos – 2014-07-08. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
24. Pažymėtina, jog dėl 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą A. P. iki 2015-04-13 kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl skolos raštelio galimo suklastojimo ir pateikti teismui įrodymus apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, yra pasisakyta Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-782-210/2015. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos įpareigojimą įvertino pagrįstu, nurodydamas, jog vadovaujantis CPK 184 straipsnio 1 dalimi ieškovas buvo įpareigotas kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skolos raštelio suklastojimo faktui patikrinti, nes teismas pats kreiptis negali.
25. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas priėmė ieškovo 2016-04-18 pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės pateikė teismui 2012-02-18 skolos raštelį, kurį teismas priėmė ir pagrįstai suteikė galimybę ieškovui pasisakyti dėl šio įrodymo teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, po pateikto 2012-02-18 skolos raštelio, ieškovas patikslino tik ieškinio dalyką dėl pripažinimo 2012-02-18 skolos raštelį nesudarytu, o ieškinio pagrindas dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo išliko, tik buvo sumažinta suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, sumos sumažinimas nėra ieškinio dalyko pakeitimas.
26. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
27. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas A. P. pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo A. P. patirtos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš atsakovo M. P. (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.