- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2-14224-1230/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01404-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- V. Č.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas, Bogdanas Jermakas
dalyvaujant ieškovei A. V. ir jos atstovui advokatui Rostislavui Polubianko (Rostislav Polubianko),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. Č. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė A. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-712-371/2017 (toliau – ir Sprendimas) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, t. y. priteisti iš atsakovo V. Č. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Č. po 400 Eur kiekvieną mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir paskirti ieškovę A. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškovė nurodo, kad Sprendimu iš atsakovo nepilnametei dukrai E. Č. priteistas 170 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę (vaiko motiną) piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Aplinkybės iš esmės pasikeitė, išlaikymas priteistas, kai dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų, dabar jai beveik (duomenys neskelbtini) metų, ji auga, vystosi, todėl stipriai padidėjo išlaidos maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir mokslui. E. Č. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) sporto mokyklą.
3. Šiuo metu E. Č. išlaidas būtiniems poreikiams per mėnesį sudaro apie 800 Eur: 1) maitinimas – apie 350 Eur per mėnesį, 2) drabužiai ir avalynė – apie 200 Eur per mėnesį; 3) sveikatos palaikymas – apie 50 Eur per mėnesį; 4) išlaidos susijusias su mokslu (pratybų ir užduočių sąsiuvinių, kanceliarinių priekių ir kitų priekių pirkimas) – apie 70 Eur per mėnesį; 5) kitokiam ugdymui – apie 80 Eur per mėnesį; 6) laisvalaikiui – apie 50 Eur. Iš atsakovo priteistas išlaikymas nėra pakankamas ir turi būti padidintas iki 400 Eur.
4. Ieškovės finansinė padėtis ne visai leidžia užtikrinti E. Č. gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu nedirba, gauna 368,48 Eur vaiko priežiūros išmoką, 220 Eur socialinę paramą, taip pat apie 450 Eur vaikams skirtą išmoką, nes ieškovė be dukros E. turi dar du vaikus, yra daugiavaikė motina. Dukrą ieškovei išlaikyti padeda giminaičiai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti iš dalies – padidinti Sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 300 Eur per mėnesį.
6. Atsakovas teigia, kad ieškovės pateikti išlaidų nepilnametei dukrai išlaikyti paskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisingi, nurodytos išlaidų sumos neapibrėžtos. E. Č. lanko pagrindinę mokyklą ir didesnę dienos dalį maitinasi mokykloje, nes mokykla privalo užtikrinti jai nemokamą maitinimą. Be to, valstybė skiria paramą mokinio reikmenims įsigyti. Atsakovo nuomone, 200 Eur išlaidos per mėnesį (2 400 Eur per metus) drabužiams ir avalynei (duomenys neskelbtini) metų dukrai yra aiškiai per didelės. Drabužiai ir batai perkami pagal sezonus, o ne kiekvieną mėnesį. Visus būtinus drabužius ir batus (duomenys neskelbtini) metų mergaitei vienam sezonui galima nupirkti už 150 – 200 Eur (pvz., viršutinius ir apatinius drabužius vaikui galima nusipirkti viename dideliame prekybos tinkle Lietuvoje („Pepco“) už 100 Eur sezonui, vaikiški batai žinomame Lietuvoje batų prekybos interneto tinklapyje kainuoja 10–20 Eur už porą vasaros sezonui ir 30–40 Eur už porą žiemos sezonui (su pašiltinimu).
7. Atsakovas nurodo, kad nėra aišku, kokios sveikatos palaikymo paslaugos ir kanceliarinės prekės perkamos už ieškinyje nurodytas sumas. Atsakovas pažymi, kad finansinę paramą mokymo priemonėms įsigyti skyrė valstybė, todėl ieškovės išlaidų paskaičiavimas neatitinka tikrovės. Taip pat nėra aiškiu, ar ieškovė prašydama priteisti 400 Eur išlaikymą išskaičiavo kiekvieną mėnesį gaunamą 96,25 Eur vaiko išmoką.
8. Atsakovo vertinimu, ieškinys suformuluotas ydingai, nėra duomenų apie ieškovės 2017 metais gautas pajamas, todėl negalima įvertinti ar ginčo šalių gaunamos pajamos pasikeitė. Pagal ieškovės pateiktus duomenis apie jos šiuo metu gaunamas pajamas, ji vieno vaiko poreikiams negali skirti 800 Eur per mėnesį, nes neturėtų lėšų pragyvenimui sau ir kitiems vaikams. Atsakovas turi galimybę teikti vaikui 300 Eur išlaikymą per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad Sprendimu iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistas 170 Eur per mėnesį išlaikymas netenkina minimalių jo poreikių, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus. Ieškovė akcentavo tai, kad dukra užaugo, todėl padidėjo jos išlaidos. Per mėnesį gauna apie 1 000 Eur pajamų. Dukros poreikiams išleidžia daug, nes reikia (duomenys neskelbtini), pirkti daug drabužių, batų, įskaitant ir teniso užsiėmimams. Nuo 2024 m. gruodžio mėnesio mokykloje pasikeitė aprangos kodas, todėl teko pirkti nespalvotus drabužius. Dukra aktyvi, visur nori dalyvauti. Per mėnesį dukrai vidutiniškai išleidžia 400 Eur, tam tikrais mėnesiais išleidžia daugiau. Prie dukros išlaikymo prisideda ir jos dabartinis gyvenimo draugas. Dukra nori gražesnių ir geresnių drabužių, batų, kad neišsiskirtų iš kitų vaikų, prašo nupirkti žaisliukų.
Atsiliepimas
11. Atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovas paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbo sutarties nėra sudaręs, kitaip darbo santykių taip pat nėra įforminęs. Darbas nepastovus, priklauso nuo oro sąlygų, per mėnesį vidutiniškai gauna 1 500 (duomenys neskelbtini), už kambario nuomą moka 600 (duomenys neskelbtini), gyvena atokiau nuo (duomenys neskelbtini). Prašoma priteisti išlaikymo suma per mėnesį yra per didelė, atsakovas tiek mokėti negali. Jo išsilavinimas vidurinis. Vaikui kartais duoda pinigų per šventes, kai būdavo Lietuvoje, dukrą prižiūrėdavo, šiuo metu tokios galimybės neturi. Su dukra bendrauja telefonu tik tuomet, kai ji ateina pas senelę. Išvykęs iš Lietuvos apie 2 metus. Dirba statybų srityje (atlieka apšiltinimo darbus). Atsakovo manymu, išlaikymui pakaktų 330 Eur, jis sutinka tiek mokėti.
12. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas V. Č. yra nepilnametės E. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
14. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-712-371/2017 nutraukdamas ginčo šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai E. Č. 170 Eur išlaikymo išmoką, mokamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina A. V. (buvusi pavardė Č.).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
16. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti (padidinti) Sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Č. nuo 170 Eur iki 400 Eur. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad prieš (duomenys neskelbtini) metus priteistas išlaikymas netenkina minimalių vaiko poreikių. Be to, mergaitė turi (duomenys neskelbtini), taip pat išlaidų, susijusių su papildomais sporto užsiėmimais (lanko tenisą, dalyvauja varžybose, sporto stovyklose). Ieškovės paskaičiavimu, vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį, sudaro 800 Eur.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur, todėl išskaičiavus 96,25 Eur vaiko išmoką orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra apie 306,00 Eur.
20. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju išlaikymas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistas (duomenys neskelbtini) Sprendimu, t. y. prieš (duomenys neskelbtini) metus, kai mergaitė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Bylos nagrinėjimo metu padėtis iš esmės pasikeitusi – augant šalių dukrai natūraliai padidėjo jos poreikiai ir atsirado papildomų išlaidų, todėl atitinkamai padidėjo būtiniesiems poreikiams (maistas, apranga, avalynė, mokymosi priemonės) patenkinti reikalingų išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad iš atsakovo priteistas 170 Eur išlaikymas per mėnesį, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nėra pakankamas minimaliems (duomenys neskelbtini) poreikiams patenkinti, taip pat beveik 50 proc. mažesnis už šiuo metu taikomą orientacinį vienam tėvui tenkantį išlaikymo vaikui dydį (306 Eur).
22. Ginčo šalių nepilnametė dukra mokosi (duomenys neskelbtini). Mergaitei mokymosi įstaigoje skiriamas nemokamas maitinimas. Ieškovei taip pat skirta finansinė valstybės parama dukros mokymosi priemonėms įsigyti. Šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos auklėtinė, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lanko stalo teniso treniruotes, aktyviai dalyvauja varžybose ir kituose sporto mokyklos renginiuose. Sporto mokyklos 2024 m. lapkričio 6 d. pažymoje nurodyta, kad mėnesinis užsiėmimų mokestis yra 3 Eur, mergaitė 2023 ir 2024 metais dalyvavo dvejose sporto stovyklose, bendra jų kaina 219 Eur, dalį sumos sumokėjo tėvai.
23. Pagal byloje esančius medicininius duomenis nustatyta, kad ginčo šalių nepilnametė dukra turi (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad mergaitė lankosi pas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) gydymo, gydymo kainos priklauso nuo suteiktų paslaugų kiekio. Ieškovės pateiktas 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo kvitas patvirtinta, kad už paskutinį vizitą (duomenys neskelbtini) ji sumokėjo 100 Eur. Ieškovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad esant galimybei naudojasi nemokamomis vaiko sveikatos priežiūros ((duomenys neskelbtini)) paslaugomis, bet jeigu tokių galimybių nėra, ar teikiamų nemokamų paslaugų kiekis išnaudotas, renkasi mokamas gydymo paslaugas.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos, įskaitant gaunamą paramą ir vaikų išmokas, per mėnesį sudaro 1 000 Eur. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad paskutinė vaiko priežiūros išmoka jai bus išmokėta 2024 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė siekia įgyti (duomenys neskelbtini) profesiją, ketina baigti mokymus (kursus) ir ieškoti darbo. Ieškovė, be nepilnametės dukros E. Č., turi dar du nepilnamečius vaikus. Gyvena tėvams priklausančiame name. Taigi, ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Ginčo šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dukrą jai padeda išlaikyti dabartinis jos gyvenimo draugas ir kitų vaikų tėvas.
26. Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas 2023 m. vasario 23 d. yra deklaravęs išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini). Su dukra bendrauja telefonu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Atsakovo vardu Lietuvoje įregistruoto nekilnojamojo turto taip pat nėra. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad užsienyje dirba neoficialiai (pas draugą), statybos srityje, darbo sutarties nėra sudaręs, kitaip darbo santykių taip pat nėra įforminęs, per mėnesį gaunamos pajamos nėra stabilios, vidutiniškai siekia 1 500 (duomenys neskelbtini) (tai sudarytų apie 1 800 Eur), už kambario nuomą moka 600 (duomenys neskelbtini) (apie 725 Eur). Duomenų apie (duomenys neskelbtini) gautas pajamas pateikti negali. Kitų išlaikytinių neturi.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti.
28. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo finansinę padėtį ir užsienio valstybėje gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, pagal asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacinės sistemos duomenis neįgalumas nenustatytas, taip pat nėra kitų duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, todėl laikytina, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus ir jų pozicijas dėl nepilnametei dukrai per mėnesį reikiamos išlaikymo sumos, vaiko amžių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad mergaitės (duomenys neskelbtini) gydymui bei sporto užsiėmimams reikalingos papildomos išlaidos, bei tai, kad mokykloje jai teikiamas nemokamas maitinimas ir finansinė parama mokymosi priemonėms įsigyti, o tai tam tikra apimtimi mažina vaiko išlaikymui reikalingas lėšas, bei vadovaudamasi proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, konstatuoja, kad yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą nuo 170 Eur iki 350 Eur. Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis).
29. Šalių nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
30. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
32. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
33. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos 3 procentai. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus.
34. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. iš atsakovo Sprendimu priteista 170 Eur mėnesinė išlaikymo suma padidinta iki 350 Eur, todėl skaičiuojant iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą, imamas skirtumas tarp iš atsakovo priteistos ir išlaikymo vaikui sumos, o tai sudaro 180 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 48,60 Eur (180 Eur × 12 ×3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Valstybė teikdama ieškovei teisinę pagalbą patyrė 596 Eur išlaidų. Ieškovės ieškinys patenkintas 78 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 464,88 Eur (596 Eur x 78 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
36. Duomenų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.
37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-712-371/2017 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovo V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę A. V. (buvusi pavardė Č.).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 48,60 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Priteisti iš atsakovo V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 464,88 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 88 ct) teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.