Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Sauliui Pikturnai, atsakovei D. L. – T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei D. L. – T. ir tretiesiems asmenims ieškovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. K., J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, yra išaiškinęs, kad griežtoji deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu netaikytina, sprendžiant daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimus, nei kai žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui) dėl bendrojo naudojimo objekto sugriuvimo ar trūkumų, nei dėl kitų priežasčių nei pastato dalies, valdomos bendrąja daline nuosavybės teise, sugriuvimo ar trūkumų. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės nuomojamų patalpų užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio sujungimo su trišakiu riboje esančio defekto, o ne atsakovės buto santechnikos įrenginių prijungimo prie trišakio riboje. Tiek bendro naudojimo kanalizacijos stovas, tiek trišakis priskirtini bendrojo naudojimo objektams. Tai, kad defektas nustatytas bendrojo naudojimo objekto atkarpoje, esančioje ties atsakovės patalpomis, esmės nekeičia. Aplinkybę, jog pratekėjimas nustatytas bendrojo naudojimo objekto ribose patvirtina ir aplinkybė, jog UAB „Pastatų ūkio valdymas“ 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 19/851 mokėtoju už nuotekų stovo remontą nurodyta ne atsakovė, o Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą naujausią kasacinio teismo praktiką, atsakovės atžvilgiu griežtoji civilinė atsakomybė be kaltės netaikytina, o žala turi būti atlyginama bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad namo (duomenys neskelbtini), administratorius negalėjo nustatyti užliejimo priežasties ir jos likviduoti galimai dėl to, kad atsakovės patalpų savininkas atsisakė įleisti administratoriaus darbuotojus į nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau tokia aplinkybė neįrodyta. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės nuomojamų patalpų savininkas V. K. kreipėsi ne į atsakovę, o į namo administratorių, Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Įrodymų, patvirtinančių kreipimąsi į atsakovę ir atsakovės atsisakymą įleisti į patalpas, byloje nepateikta. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. kad pratekėjimo priežasties nebuvo galima nustatyti ir likviduoti dėl atsakovės neteisėto neveikimo – nesutikimo įleisti administratoriaus darbuotojus į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė įleido administratoriaus darbuotojus į savo patalpas ir leido atlikti sienos ardymo bei avarijos likvidavimo darbus, o iki minėto momento buvo nustatyti kiti vandens pratekėjimo į ieškovės patalpas šaltiniai ir nebuvo duomenų, jog pratekėjimo šaltinis yra ir atsakovei priklausančiose patalpose.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Pastatų ūkio valdymas“ apžiūros akto Nr. A.R43 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. komercinių patalpų savininko prašymu dėl pastebėto pratekėjimo atliktas neeilinis daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), požeminės pastato dalies, įrengiamų komercinių patalpų rūsyje patikrinimas. Užfiksuota problema -nesandari bendrojo naudojimo nuotekų stovo aklė. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 23 d. rašte dėl avarijos likvidavimo Nr. 11-23/S2-3 informuojama, kad name (duomenys neskelbtini), komercinėse patalpose yra įvykusi vandens nuotekų tinklo avarija – trūkęs bendrojo naudojimo kanalizacijos nuotekų stovas. Dėl įvykusios avarijos yra užliejamos pastato sienos, grindys, apačioje esančios patalpos, daroma žala namo bendrojo naudojimo konstrukcijoms, inžinerinei įrangai, butų ir kitų patalpų savininkų turtui ir sveikatai. Įvykusią avariją ir jos padarinius galima likviduoti tik patekus į savininkų būtą. Prašoma skubiai susisiekti su namo administratoriumi dėl remonto darbų atlikimo datos ir laiko suderinimo. Raštas adresuotas patalpų savininkams V. K. ir J. K., iš rašto turinio matyti, kad V. K. ir J. K. neįleidžia administratoriaus darbuotojų į savo patalpas suremontuoti trūkusį nuotekų stovą. Minėtame rašte nurodoma, kad iki 2018 m. lapkričio 26 d. nesuteikus administratoriui galimybės atlikti nuotekų tinklo avarijos likvidavimo darbų, administratorius kreipsis į teismą.

Gjensidige 2019 m. rugpjūčio 8 d. turto apžiūros akte žalos byloje Nr. CLT1935211 po įvykio 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11.00 val. įvardinta įvykio (vandens pratekėjimo) priežastis – nesandarus vandentiekio vamzdis, nesandarus kanalizacijos vamzdis.

Taigi, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iki ties atsakovės butu esančio kanalizacijos stovo trišakio defektų likvidavimo 2019 m. rugsėjo 3 d. nebuvo duomenų, kad vandens prasiskverbimo šaltinis gali būti ties atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis bei kad atsakovei būtų pareikštas reikalavimas leisti patekti į jos patalpas avarijos likvidavimo tikslu. Iš UAB „Pastatų ūkio valdymas“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. komercinio pasiūlymo Nr. A.R 141 matyti, kad šio pasiūlymo surašymo metu nebuvo nustatyta tiksli pratekėjimo priežastis ir kanalizacijos stovo atkarpa, iš kurios prasiskverbia nuotekos. V. K. 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją dėl vandens tiekimo sustabdymo 2019 m. rugsėjo 9 d. 12 val. Pratekėjimo priežastis buvo nustatyta tik 2019 m. rugsėjo 3 d. atlikus kanalizacijos vamzdžio TV apžiūrą ir buvusi patalpų savininkė E. L. sutiko įleisti namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus darbuotojus, išardyti jos patalpų sieną ir likviduoti bendrojo naudojimo vamzdžio defektus, taip pašalinant pratekėjimo priežastį.

Ieškovė taip pat neįrodė ir kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų: žalos, jos priežastinio ryšio su užliejimo dėl ginčo įvykio faktu. Ieškovė nuostolių dydį ir priežastį grindžia UAB „Plokščia žemė“ atliktų darbų aktu Nr. 1 ir 2019 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0056 3400,00 EUR be PVM sumai. Atlikti darbai: avarijos padarinių šalinimas: supelijusių sienų demontavimas, sumontavimas, ištepimas priedais nuo pelėsių, glaistymas, dažymas, plytelių siūlių glaisto demontavimas/užtepimas, Armstrong tipo lubų demontavimas, naujų profilių sumontavimas, apdailinių plokščių sumontavimas, dėl nuolatinio drėkinimo suirusių sienų (gipso kartono, tinkuotų gipsiniu tinku) gipso šalinimas, tinko numušimas, naujo gipso prisukimas, tinkavimas, glaistymas, dažymas, valymo darbai. Drėgmės surinkėjų nuomos išlaidas grindžia UAB ,,Plokščia žemė" PVM sąskaita faktūra Nr. 0016 suma 1000,00 EUR be PVM, PVM sąskaita faktūra Nr. 0018 suma 1000,00 EUR be PVM, PVM sąskaita faktūra Nr. 0055 suma 2500,00 EUR be PVM. UAB ,,Plokščia žemė" atliktų darbų aktu ir PVM sąskaita faktūra Nr. 0073 3965,00 EUR sumai be PVM. Antstolės Virginijos Meškauskienės 2018 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0015-18-0023 surašymo išlaidas - PVM sąskaitą faktūrą Nr. BVM-180343 123,57 EUR sumai be PVM.

V. K. 2019 m. sausio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu be kita ko dėl kiaurų bendrojo naudojimo kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių remonto. Nurodoma, kad po 2018 m. rugpjūčio mėnesį pateiktų avarinės būklės aktų apie avarinę kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių būklę administratorius sutvarkė tik dalį pažeistų vamzdžių, kitoje dalyje vanduo bėga iki šiol. Taip pat pareikštos pretenzijos dėl šilumos mazgo drenažo šulinio. Nurodyta, kad kiekvieną kartą, kai keičiami radiatoriai butuose, įvyksta avarija arba nuorinama sistema – vanduo yra nuleidinėjamas, dėl ko užliejamas visas šilumos mazgas, o vanduo bėga į V. K. patalpas, sušlampa sienos, krenta tinkas, pūva bei pelija sienos. Per pusės metų laikotarpį dėl šios priežasties pareiškėjo patalpos buvo užlietos keturis kartus.

Antstolės Neringos Lipeikienės 2019 m. sausio 21 d. faktinių aplinkybių protokole Nr. 62/19/002 konstatuotos faktinės aplinkybės dėl namo (duomenys neskelbtini), kai kuriuose butuose užlietų plotų bei sienose esančių įtrūkimų. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo apžiūrėti butas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis P. K., konstatuota, kad minėtame bute matosi vandens lašai ir balos tualeto, virtuvės ir vonios patalpose. Bute Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame N. K., nustatyta, kad nuomininkė išvaliusi jame buvusias balas po užliejimo. Apžiūrėta namo (duomenys neskelbtini), palėpė, dalyvaujant namo gyventojui J. P. ir UAB „Mano Būstas“ santechnikui, ir nustatyta, kad pradėjus tiekti šaltą vandenį, palėpėje pradėjo trykšti vanduo ir po žemėmis esančio siauro baltos spalvos plastikinio vamzdžio. Šalia matėsi sulaužytos tokio paties vamzdžio dalys su jungtimi. Taigi, minėtame akte antstolė konstatavo užliejimą patalpose, nesiribojančiose su atsakovės patalpomis, taip pat jog užliejimas vyksta iš šalto vandens tinklų.

Firmos „Tyrimai ir projektai“ Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 18-121E (objektas Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra negyvenamosios patalpos pažymėtos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užsakovas J. K.; akto surašymo data 2018 m. rugpjūčio 10 d., apžiūros atlikimo vietoje data 2018 m. rugpjūčio 6 d.) atliktas konstrukcijų būklės tyrimas ir konstatuota kad tiriama pastato dalis yra avarinės būklės. Būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų. Akto 2 punkte „higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos“ konstatuota dėl aukščiau išvardintų statinio laikančių konstrukcijų deformacijų bei pažeidimų yra galima statinio dalies griūtis; dėl nepakankamo vandens nuvedimo nuo pastato pamatų į pastato vidų patenka drėgmė, kuri ardo vidaus apdailą sudarydama sąlygas pelėsio atsiradimui, kas pavojinga žmonių sveikatai, inžineriniai tinklai tiriamose patalpose susidėvėję, neužtikrina žmonių higienos poreikių; būtina pakeisti patalpose susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus; reikalinga atnaujinti pamatų hidroizoliaciją, kas leistų sumažinti vandens poveikį pastato konstrukcijoms. Remontuojant pastato stogą reikalinga kartu paržiūrėti vandens nuvedimą nuo pastato lietvamzdžiais, užtikrinant kad vanduo nesikauptų ties pastato pamatais.

Firmos „Tyrimai ir projektai“ statinio dalies 2018 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. 18-121E (objektas daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje yra negyvenamosios patalpos pažymėtos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užsakovas (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad tiriant pamatų būklę nustatyta, jog nuogrinda dalinai sutampa su šaligatviais einančiais aplink pastatą. Lietaus vanduo nuo pastato stogo lietvamzdžiais nuvestas ties pastato pamatais, todėl pamatai nuolatos drėkinami bei plaunami lietaus vandens, rūsio patalpose užfiksuotos drėgmės veikiamos išorinės pastato sienos. Reikalinga užtikrinti lietaus vandens nuvedimą nuo pastato. Dėl nepakankamo vandens nuvedimo nuo pastato pamatų sienomis kyla kapiliarinė drėgmė, ardomas pastato cokolinės dalies tinkas; vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai tiriamose patalpose nesandarūs, pažeisti korozijos, todėl matomi vandens pratekėjimai. Atskiros vamzdynų dalys pakeistos po buvusių vandentiekio avarijų. Vandens pratekėjimo vietose pastato konstrukcijos buvo veikiamos erozijos. Reikalingas vamzdynų atnaujinimas. Stogas - šlaitinis, dengtas čerpėmis. Stogo danga susidėvėjusi, dėl to vandens pratekėjimo vietose drėkinamos pastato konstrukcijos, pastato lietvamzdžiai nuvesti ties pastato pamatais, drėkina pastato pamatus.

Iš minėtų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog laikotarpiu nuo nuomojamų patalpų perdavimo ieškovei iki užliejimo šaltinio likvidavimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose ieškovės nuomojamos patalpos buvo užliejamos ar jose kaupėsi drėgmė ne tik dėl atsakovės patalpose esančio nuotekų stovo sujungimo su trišakiu defekto, bet ir dėl kitų priežasčių, bei kad iš kitų šaltinių vykstantis užliejimas/drėgmės kaupimasis buvo intensyvesnis bei platesnės dislokacijos, nei iš atsakovės patalpų. Ginčo laikotarpiu vyko sistemingas ir gausus vandens pratekėjimas tiek dėl gamtos poveikio (lietaus), tiek dėl nuotekų ir geriamojo vandens prasiskverbimo į ieškovės nuomojamas patalpas dėl avarinės pastato konstrukcijų: nuotekų, vandens vamzdynų, pamatų, nuogrindos, stogo būklės, neteisingo lietvamzdžių nuvedimo, šilumos mazgo drenažo šulinio nebuvimo. Dėl šilumos mazgo drenažo šulinio nebuvimo, taip pat nuotekų stovo avarijos 2018 m. lapkričio mėnesį buvusius užliejimo faktus bei užliejimo intensyvumą pagrindžia ir atsakovės pateiktos foto nuotraukos, taip pat liudytojų – patalpų name (duomenys neskelbtini), savininkų, R. B., A. R., D. V., V. V., G. K., G. K. parodymai. Tai, kad pro pastato pamatus reguliariai prasiskverbianti drėgmė ardo ieškovės nuomojamų patalpų vidaus apdailą, sudaro sąlygas plisti pelėsiui, konstatuota aukščiau nurodytuose firmos „Tyrimai ir projektai“ aktuose. Pats patalpų savininkas V. K. 2019 m. sausio 15 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad dėl šilumos drenažo šulinio nebuvimo ir dėl to vykstančio šilumos mazgas užliejimo ir iš jo patenkančio vandens gadinamos V. K. patalpos, sušlampa sienos, krenta tinkas, pūva bei pelija sienos, taip pat kad dėl šios priežasties ieškovės nuomojamos patalpos užliejamos keturis kartus per pusės metų laikotarpį.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių užliejimo iš atsakovės patalpose buvusio šaltinio pasekmes. Visi aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai liudija, jog visų ieškovės nuomojamų patalpų vidaus apdaila ardoma dėl netinkamo lietaus vandens nuvedimo, avarinės vamzdynų būklės, netinkamos pamatų hidroizoliacijos. Pažymėtina, jog ginčo užliejimo šaltinis buvo tik ties viena ieškovės patalpa (duomenys neskelbtini), kurios plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m, tai patvirtina patalpų planas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nuotekų prasiskverbimą į kitas ieškovės patalpas, dėl ko būtų sugadinta šių patalpų apdaila.

Akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. turto apžiūros akte žalos byloje Nr. CLT1935211 nurodyta patalpos (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., pažeidimo priežastis – nesandarus palubėje esančio kanalizacijos vamzdžio užaklinimas, taip pat konstatuota, kad sienos – akmens masės plytelės, matomos dėmės, tikėtina, nusivalančios. Nurodytas tiesioginio pažeidimo plotas – apie 2 kv. m, bendras pažeistas plotas – 5,26 kv. m. Grindys klijuotos akmens masės plytelėmis, matomos dėmės, tikėtina nusivalančios. Tiesioginis pažeidimo plotas 1,09 kv. m, bendras pažeistas plotas – 1,09 kv. m. Kitų patalpų pažeidimo priežastimi nebuvo kanalizacijos vamzdyno defektai. Patalpos (duomenys neskelbtini) bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m pažeidimo priežastis – lietaus vandens prasiskverbimas stipraus lietaus metu pro pamato konstrukciją. Grindys betoninės be apdailos, matoma šlapia dėmė ant grindų. Patalpos (duomenys neskelbtini) pažeidimo priežastis – nesandarus vandentiekio vamzdis. Be to, minėtame akte nurodyta, kad patalpos remontuojamos akto surašymo metu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės vykdytas remontas buvo būtinas likviduoti dėl ginčo užliejimo kilusioms pasekmėms. Byloje neįrodytos ir ginčo užliejimo pasekmės. UAB „Plokščia žemė“ atliktų darbų aktuose neidentifikuotos patalpos, kuriose atlikti remonto darbai, bei atliktų remonto darbų kiekis (plotas ir pan.). PVM sąskaitose – faktūrose dėl apmokėjimo už vandens surinkėjų nuomą nenurodyti vandens surinkėjų techninės savybės, nuomos laikotarpis. Byloje nepateiktos sutartys su remonto darbus atlikusiais subjektais. Ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai A. B. ir S. V. negalėjo nurodyti tikslios užliejimo priežasties ir iš to kilusių pasekmių. Taigi, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog remonto darbai ir su tuo susiję ieškovės išlaidos buvo būtinos dėl ginčo užliejimo, o ne dėl užliejimo iš kitų aukščiau nurodytų šaltinių kilusioms pasekmėms pašalinti. Tuo tarpu vienintelės iš nuotekų vamzdžio patenkančio vandens pasekmės yra nurodytos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. turto apžiūros akte žalos byloje Nr. CLT1935211 ir jos pasireiškė tik patalpoje (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., nurodytas tiesioginio sienų pažeidimo plotas – apie 2 kv. m, bendras pažeistas plotas – 5,26 kv. m, grindų tiesioginis pažeidimo plotas 1,09 kv. m, bendras pažeistas plotas – 1,09 kv. m. Pažeidimų pobūdis – dėmės ant keraminių ir akmens masės plytelių, kurios, tikėtina, yra nusivalančios. Be to, minėtame akte nurodyta vandens prasiskverbimo iš nuotekų stovo priežastis - nesandarus palubėje esančio kanalizacijos vamzdžio užaklinimas. Įvertinęs minėtus rašytiniu įrodymus teismas laiko, jog ieškovė taip pat neįrodė ir dėl ginčo užliejimo kilusios žalos.

Dėl likusių teismo sprendime neaptartų atsakovės rašytinių įrodymų vertinimo teismas nepasisako, nes jais atsakovė įrodinėjo ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmų, vykdant remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtumą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovė teigė, jog užliejimą sąlygojo pačios ieškovės ir trečiųjų asmenų neteisėti statybos darbai, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra dėl atsakovės veiksmų kilusios žalos atlyginimas. Teismo neaptartuose atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais grindžiamas ieškovės vykdomų statybos darbų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtumas, nėra užfiksuoti užliejimo vandeniu faktai.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neįrodė nei vienos iš įstatymo nustatytų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2831,40 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas priteisiamos iš ieškovės atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovei D. L. – T. 2831,00 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) valstybei 172,86 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus, aštuoniasdešimt šešis euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.