Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

L. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš AB „S.“ 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. V. P. E. Š. pervedė 280 Eur, mokėjimo paskirtis: maistas (2 t., b. l. 91–107).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. V. anksčiau nurodytomis aplinkybėmis apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. P. priklausantį, turtą, t. y. 280 Eur.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad bylai reikšmingu laiku jis iš savo naudojamos paskyros „(duomenys neskelbtini)“ į socialinį tinklą „Facebook“ įdėjo skelbimą, kad parduoda sausą davinį. Į jį kreipėsi socialinio tinklo vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, kuris nurodė nupirksiąs sausų davinių už 280 Eur. Kadangi L. V. sąskaita buvo užblokuota, jie susitarė, kad jis pinigus perves jo draugui E. Š. Gavęs pinigus, norėjo išsiųsti sausą davinį, tačiau nuvykęs iki autobusų stoties, sužinojo, kad siuntos dėžės per didelės, daug kainuos siuntimas. Po to, bandė kalbėtis dėl siuntos perdavimo, tačiau tai vis nusikeldavo. Išgrynintus pinigus jam perdavė E. Š. prie „Maxima Bazės“, esančios Vilniuje, Savanorių pr. 247. Nepavykus sauso davinio perduoti V. P., nurodė, kad grąžins pinigus, tačiau užmiršo, atidėliojo pervedimą (2 t., b. l. 114). Be kaltinamojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. internetinio puslapio „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ jis pamatė skelbimą apie parduodamus maisto davinius. Asmuo, prekiavęs maisto daviniais, buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Su juo sutarė, kad pirks 200 vnt. maisto davinių, už kuriuos turėjo pervesti sutartą 280 Eur sumą. Asmuo nurodė jam pervesti pinigus į draugo E. sąskaitą, nurodęs, kad jo banko kortelė ir sąskaita užblokuota. Jis pervedė pinigus į nurodyto E. Š. banko sąskaitą. Asmuo, su kuriuo jis susirašinėjo, atsiuntė savo asmens dokumento kopiją (L. V.). Padarius pavedimą, asmuo patvirtino, jog gavo pinigus, ir nurodė, kad siuntą įdės į autobusą, tačiau neperdavė siuntos. 2020 m. rugsėjo 25 d. jis pats atvyko į (duomenys neskelbtini), sutarė, kad atvažiuos pasiimti maisto davinių, asmuo jam žadėjo, kad prekę perduos jo draugas, tačiau nuvykus į nurodytą vietą, asmuo sugalvojo įvairių pasiteisinimų, dėl ko negali atvažiuoti. Supratęs, kad prekės negaus ir gali likti apgautas, nurodė grąžinti jam pinigus. Pinigų taip pat nesulaukė (1 t., b. l. 30–31, 38–39, 42–43). L. V. tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina ir liudytojo E. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinantys, kad bylai reikšmingu laiku į jo paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ per „Messenger“ programą paskambino jo pažįstamas L. V. iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė paslaugos. L. V. nurodė, kad jo kortelė yra užblokuota, negali išgryninti pinigų. Klausė, ar į jo sąskaitą kitas žmogus gali pervesti pinigus, ir ar išgryninęs pervestus pinigus jis gali juos atiduoti jam. Susitarus susitikti prie „Maxima Bazės“, esančios Vilniuje, Savanorių pr. 247, jis nuėjo iki bankomato išgryninti pinigų, nes jau buvo gavęs du pranešimus, kad pinigai yra jo sąskaitoje, buvo padaryti du pavedimai (vienas pavedimas – 50 Eur; kitas pavedimas – virš 200 Eur, iki 300 Eur). Išgryninęs pinigus, t. y. 300 Eur arba 320 Eur, nuėjo prie L. V. automobilio ir per langą jam padavė visus į jo sąskaitą svetimų žmonių pervestus pinigus. Didesnė pinigų suma buvo pervesta už sausus davinius, o už ką buvo pervesta mažesnė pinigų suma, neatsimena. Sužinojęs, kad L. V. juo pasinaudojo apgaudinėdamas žmones, vis klausė, kada šis grąžins pinigus, tačiau L. V. nurodė, kad grąžins pinigus, jo paskyrą užblokavo (1 t., b. l. 69–70). Be to, įvykio aplinkybes įrodo byloje esantys L. V. (paskyros pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) ir E. Š. (1 t., b. l. 81–94) bei nukentėjusiojo V. P. ir L. V. susirašinėjimai (2 t., b. l. 3, 6–78); AB „S.“ 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. V. P. pervedė E. Š. 280 Eur (2 t., b. l. 91–107).

Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą (V. P.) priklausantį turtą – 280 Eur.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 280 Eur. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad L. V. siekė apgaule įgyti didesnės, negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. V., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad apgaule savo naudai siekia įgyti svetimą turtą (pinigus). Minėtas asmuo pripažino, kad iš savo naudojamos paskyros „(duomenys neskelbtini)“ į socialinį tinklą „Facebook“ įdėjo skelbimą, kad parduoda sausą davinį, po to, su V. P. susitarė, kad šis nupirks iš jo sausų davinių už 280 Eur. V. P. sąskaitą pervedus į kaltinamojo draugo E. Š. 280 Eur, kuriuos išgryninęs E. Š. atidavė jam, L. V. neišsiuntė minėto sauso davinio V. P., negrąžino pinigų už jį. Nors L. V. nurodė, kad neišsiuntė minėto sauso davinio, nes, nuvykęs iki autobusų stoties, sužinojo, kad siuntos dėžės per didelės ir dėl to daug kainuos siuntimas, o, nepavykus sauso davinio perduoti V. P., užmiršo grąžinti pinigus, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Įvairūs kaltinamojo sugalvoti pasiteisinimai, kodėl jis negalėjo išsiųsti siuntos, ar priežastys, dėl kurių, nepavykus perduoti sauso davinio V. P., jis atidėliodavo pinigų grąžinimą, rodo tik bandymą sumenkinti savo kaltę padarius nusikalstamą veiką. L. V., iš tiesų norėdamas perduoti sausą davinį ar grąžinti pinigus nukentėjusiajam, būtų aktyvus ir imtųsi priemonių, kad jo ketinimai būtų įgyvendinti. Kita vertus, kaltinamasis nieko nedarė, kad būtų patenkinti nukentėjusiojo interesai.

Darytina išvada, kad L. V. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tačiau prašo paskirtą baudą leisti sumokėti per 24 mėnesius (2 t., b. l. 135–137).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. V. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, t. y nukentėjusiajam pervedė 280 Eur (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 80) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, dirba UAB „B.“ (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. V. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

L. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu L. V. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, ir L. V. skiriama galutinė subendrinta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą sumokėtos baudos dalis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 16 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 280 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 52). L. V. pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad V. P. buvo pervesta minėta pinigų suma į nukentėjusiojo banko sąskaitą (2 t., b. l. 79–80). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, skaitmeninė laikmena su nuotolinės apklausos garso įrašu paliktina prie bylos medžiagos.

Kaltinamajam kardomosios priemonės netaikytos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. paskirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį (20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą) švelnesnės bausmės, ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į L. V. galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą sumokėtos baudos dalį.

Bylos dalį dėl nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, skaitmeninę laikmeną su nuotolinės apklausos garso įrašu palikti prie bylos medžiagos.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.