Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-1235-323/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
2-1235-323/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07947-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
I. A.
Trečiasis asmuo
T. A.
Atsakovas
V. A.
Advokatai
Liucija Bagačiovienė
Civilinė byla Nr. 2-1235-323/2012(Proceso Nr. 2-06-3-07947-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui I. A., jo atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, trečiajam asmeniui T. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. A. ieškinį atsakovui V. A. (V. A.), trečiajam asmeniui T. A. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kol taps darbingu, priteisti iš atsakovo 14 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1990 m. nustatytas neįgalumas, nuo 2009 m. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, dėl ligos nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, todėl pats negali dirbti ir užsidirbti didėjančių poreikių tenkinimui. Vienintelės pajamos – neįgalumo pensija. Pažymėjo, kad gaunamų pajamų užtenka tik būtiniausiems poreikiams patenkinti, nors dėl sveikatos būklės būtinos papildomos lėšos vaistams, papildams, specialiai avalynei, masažams, treniruokliams, sanatoriniam gydymui ir kt. Norėtų stoti studijuoti į universitetą, tačiau tam taip pat neturi lėšų. Pažymėjo, kad gyvena su motina, kuri nedirba, nes jį slaugo, be jos pagalbos ir priežiūros neišgyventų. Tuo tarpu jo tėvas - atsakovas niekada materialiai neprisidėjo prie jo išlaikymo (b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 100,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad jokio nekilnojamojo turto neturi, mėnesinės pajamos sudaro apie 492,00 Lt, todėl sūnaus išlaikymui mokėti daugiau nei po 100,00 Lt kas mėnesį neturi finansinių galimybių. Pažymėjo, kad 1998 m. išvykdamas iš Lietuvos savo vaikų išlaikymui paliko namą, kurį įregistravo ieškovo senelės vardu kaip išlaikymą turtu, todėl laiko, kad negali būti susidaręs joks išlaikymo įsiskolinimas. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 78-81, 92-93).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sūnaus būklė reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl teko išeiti iš darbo, visas gaunamas pajamas sudaro sūnaus neįgalumo pensija ir jos gaunama pašalpa už sūnaus priežiūrą. Pažymėjo, kad šių pajamų užtenka tik būtiniausiems poreikiams tenkinti, tuo tarpu atsakovas nei dabar, nei sūnui būnant nepilnamečiam prie jo išlaikymo materialiai neprisidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui V. A. ir trečiajam asmeniui T. A. gimė sūnus I. A. – ieškovas, kuris nuo (duomenys neskelbtini) yra pilnametis (b. l. 6). Ieškovas yra neįgalus, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (b. l. 11). Ieškovui taip pat nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 12).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra neįgalus, turi ribotas galimybes dirbti, kadangi nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis (b. l. 11). Ieškovo mėnesines pajamas sudaro 720,00 Lt neįgaliojo pensija bei 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija (b. l. 26). Ieškovas gyvena su motina jai nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 7-8), kuri dėl poreikio slaugyti neįgalų sūnų negali dirbti (b. l. 29-30) ir gauna 360,00 Lt kompensaciją už priežiūrą, taigi visos ieškovo ir jo motinos pajamos sudaro 1058,50 Lt. Kitų pajamų ar turto ieškovas neturi. Iš byloje pateikto išlaidų paskaičiavimo matyti, kad gaunamų pajamų užtenka tik minimaliems būtiniausiems ieškovo poreikiams patenkinti. Aplinkybė, kad asmeniui esant neįgaliam, padidėja ir tokio asmens poreikiai yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik poreikiai maistui, bet ir reikalavimai specialiai avalynei, išlaidos transportui, vaistams, reabilitacijai ir kt. Neįgaliam asmeniui nustatyti specialūs poreikiai yra didesni nei sveiko asmens.

Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tokiais atvejais turi būti vertinamas tėvų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai, tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir kitos aplinkybės. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dabartinės atsakovo pajamos, jas pavertus į lito kursą, sudaro apie 230,00 Lt už 8 darbo dienas (b. l. 82-83, 94-95), atsakovas tikisi, kad jo pajamos padidės iki 492,00 Lt per mėnesį (b. l. 79, 93). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 84, 96). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo turtinė padėtis yra sunki.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakavo išlaikymą tenkintinas iš dalies: ieškovui, kuris yra sulaukęs pilnametystės, tačiau dėl neįgalumo yra iš dalies darbingas, priteitinas 150,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kol ieškovas taps darbingu. Teismas konstatuoja, kad ieškovo sveikatos būklės palaikymui ir jos gerinimui, specialių poreikių tenkinimui tėvas pagal savo turtinę padėtį gali skirti ne daugiau kaip po 150,00 Lt per mėnesį. Bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog šiuo momentu didesnės paramos ieškovui priteisimas iš tėvo esmingai pažeistų skirtingų interesų pusiausvyros principą, esmingai pablogintų atsakovo ir taip jau prastą turtinę padėtį, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti tik tokį išlaikymo dydį, kuris tenkintų tik būtiniausius ieškovo poreikius.

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.194, 3.200 straipsniai). Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą ieškovui sulaukus pilnametystės, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), nevykdė. Ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs penkerių metų senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 9 punkte, o jo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Pažymėtina, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipiasi ne iš karto po to, kai sulaukia pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Tai, jog ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukęs pilnametystės, neturėtų atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Išvada, kad pilnamečiam asmeniui taip pat turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas taip pat atitinka ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką (2012-02-20 nutartis Nr. 3K-3-50/2012, Nr. 3K-3-119/2012). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteitinas 5400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus (CK 3.194, 3.200 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 71,00 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis bei 162,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 233,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat ieškovas prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 1156,98 Lt (b.l. 104). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 37,5 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 434,00 Lt valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (CPK 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. A. iš atsakovo V. A. (V. A.) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt kas mėnesį nuo 2011-06-16 iki ieškovas taps darbingu bei 5400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo V. A. (V. A.) 233,00 Lt žyminio mokesčio ir 434,00 Lt valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė