Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės – Lekarauskienės, Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda. Taip pat šiuo nuosprendžiu R. K. (K.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, R. K. įpareigotas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausta įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 17 d. 16.45 val. iki liepos 19 d. 12.40 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. E. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, įpareigota E. P. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausta įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 17 d. 21.20 val. iki 2020 m. liepos 19 d. 12.42 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

6.1. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas nuteistosios E. P. pranešimas dėl apeliacinio skundo atšaukimo. Nuteistoji prašo 2021 m. birželio 29 d. skundą dėl apkaltinamojo nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios V. P. apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

8. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio apeliacinius skundus padavė visi trys nuteistieji: R. K., E. P. ir V. P., tačiau Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo gauti nuteistųjų R. K. ir E. P. pranešimai dėl apeliacinių skundų atšaukimo, todėl šių nuteistųjų kaltės, bausmės individualizavimo teisėjų kolegija nevertina ir dėl to nepasisako. Iš esmės nagrinėjamas nuteistosios V. P. apeliacinis skundas.

9. Akcentuotina, kad pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais, teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų analizė yra ypač svarbi nuosprendžio dalis, apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-458/2020 konstatuota, jog viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, būtinas tam, jog būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą.

10. Šioje baudžiamojoje byloje V. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteista už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tai yra už tai, kad 2020 m. liepos 9 d., nuo 22.47 val. iki 22.54 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš E. P. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne daugiau kaip 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

11. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti atsako tas, kas nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė.

12. V. P. kaltės nepripažįsta, kategoriškai tvirtina, kad narkotinių medžiagų iš E. P. nepirko ir tokia jos versija bylos duomenimis nepaneigta.

13. V. P., 2020 m. liepos 20 d. apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, jog 2020 m. liepos 9 d. ji lankėsi pas E. P., nuvyko pas ją apie 21 val., nes ši sutiko prižiūrėti katę, kol jai ieškojo naujų šeimininkų. 2020 m. liepos 12 d., apie 13 val., ji taip pat lankėsi pas E. P., atsiėmė katę, apie 21 val., siūlėsi pas E. P. trumpam užsukti kavos, apie 22 val. draugas M. Y. apeliantę pas E. P. nuvežė, į butą nuėjo ji viena. Pasak apeliantės, ji nieko neįgijo nei liepos 9 d., nei liepos 12 d., E. P. pinigų nemokėjo, 12 d. apsilankymo tikslas buvo parūkyti. Patvirtino, jog E. P. drabužiais neprekiauja, retkarčiais paskolina, tačiau apeliantė jai pinigų nesumoka. Pažymėjo, jog pati narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, nepažįsta asmenų, kurie disponuoja jomis (t. 2, b. l. 67-68). V. P., 2020 m. lapkričio 25 d. apklausta įtariamąja, kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d., apie 21 val., ji buvo nuvykusi pas E. P., kur jai paliko pasaugoti savo katę. Nuvežė jos draugas M. Y., kiek atsimena, jis taip pat buvo užėjęs į vidų, svečiavosi apie valandą. E. P. jokių dėžučių nebuvo išėmusi, nieko jai matant nesvėrė, nei ji, nei jos draugas iš E. P. tą kartą neįsigijo. 2020 m. liepos 12 d., apie 20.24 val., ji parašė E. P. ir paklausė, ar gali su M. dviem minutėms kavai, Erika paklausė: „Kiek“, ji atsakė: „Kaip praeitą kartą“, Erika paklausė: „Tipo 20 eurų“, viena kitą suprato, nes tai buvo kalba apie drabužius, kuriuos galės parduoti, nes maždaug prieš dvi savaites ar mėnesį buvo ėmusi pardavimui du maišus drabužių. Šį kartą draugas į butą kartu nėjo, ji padavė Erikai 20 eurų kupiūrą. Drabužius parsivežė namo ir apžiūrėjo kitą dieną (t. 2, b. l. 75-76). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. P. dėl 9 dienos (liepos mėnesio) parodė, kad ji paprašė E. (P.) kelias dienas palaikyti katę, ši sutiko. Su draugu paėmė E. (P.) iš darbo ir nuvažiavo pas ją namo. Važiuojant mašinoje apeliantė paklausė, iš kur jos (E. P.) auskarai, ši prasitarė, kad prekiauja R. (K.). Atvykus parodė dirbinius, davė du komplektus bižuterijos, o apeliantė davė 20 Eur. Be bižuterijos dar paėmė du juodus maišus drabužių. Būnant pas E., jai niekas neskambino, kiek matė, E. neskambino, taip pat ir jai neskambino. Taip pat nurodė, kad 12 dieną atvažiavo pasiimti katės. Norėjo dar įsigyti papuošalų, paklausė, ar turi bižuterijos. Viena kitą supranta iš pusės žodžio, kadangi praėjusį kartą pirko bižuterijos už 20 Eur, tai ir tą kartą numanoma, kad kalbėjo apie papuošalus. Atvykus papuošalų nebeturėjo, todėl nepirko. Tvirtino, kad nepirko narkotinių medžiagų iš E. ir jų nevartoja (t. 2, b. l. 159-160).

15. Nuteistasis R. K. pripažino, kad laikė narkotines medžiagas, tačiau tvirtina, kad draugei narkotinių medžiagų neperdavė, E. P. jų nepardavė. 2020 m. liepos 9 d. dirbo naktinėje pamainoje, 22.30-23 val., telefonu E. P. jokių nurodymų nedavė (t. 2, b. l. 14-15, 18-19, 154-157).

16. Iš aptartų parodymų analizės matyti, kad tiek apeliantės, tiek nuteistosios E. P. parodymai proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau nei apklausiama BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, nei kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme V. P. nepatvirtino, kad ji iš E. P. būtų įgijusi narkotinių medžiagų, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistoji E. P.. Svarbu pažymėti, jog apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį į prieštaringus apeliantės ir nuteistosios E. P. parodymus bei detaliai tai išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog V. P. parodymai prieštaringi: vienais atvejais V. P. nurodė, kad ji pati nuvyko pas draugę E. P. į namus, kitu, jog tai ji su draugu E. parvežė namo iš darbo; vienu atveju nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. ir 12 d. ji nieko iš E. nepirko ir jokių pinigų jai nedavė, teisme iškėlė versiją, jog 2020 m. liepos 9 d. ji iš E. pirko du komplektus bižuterijos ir už ją sumokėjo 20 Eur. Teismas akcentavo, kad V. P. versijos, dėl ko ji 2020 m. liepos 9 d. atvyko pas draugę E. P. į namus, ką jos veikė tą vakarą, yra prieštaringos, skiriasi ir nesutampa su E. P. parodymais. Pažymėjo, jog E. P. vienais atvejais nurodė, kad pas ją namuose apsilankė V., kitais, jog tai V. ją pasiėmė iš darbo ir jos važiavo pas ją namo; vienoje apklausoje nurodė, kad pas ją V. atvyko su konkrečiu tikslu – įsigyti drabužių ir atvežti kačiuką, kitu atveju, jog V. pas ją atvyko tik pasisvečiuoti, dar kitu atveju, kad ji V. pardavė papuošalų, už kuriuos ji jai sumokėjo, taip pat davė rūbų, bet už juos V. jai nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, versijos nepatvirtintos kitais byloje esančiais patikimais įrodymais, versijų keitimo priežastys – neįtikinamos, nesutampa tarpusavyje, jų parodymus vertino kaip gynybines pozicijas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. P., kaip ir kitų nuteistųjų, kurie atsišaukė apeliacinius skundus, atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis apylinkės teismui konstatavus, jog pateiktas versijas paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs pirmosios instancijos teismo ištirtų bylos duomenų visumą, su tokia išvada nesutinka.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šioje byloje vienais svarbiausių įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas V. P. kaltę, buvo V. P. ir E. P. susirašinėjimas „Facebook Messenger“ programėlėje (t. 1, b. l. 146-148) bei nuteistųjų E. P. ir R. K. telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 180-184). Pirmosios instancijos teismas akcentavo esminius, teismo vertinimu, pokalbiuose (susirašinėjime) užfiksuotus momentus, cituodamas frazės: ,,Na kaip praeitą kartą“, „Nu tipo 20€?“, ,,E, viename pakelyje tu kiek parduodi?“, ,,Vieną“, ,,E, vienas pakelis – tai 10 eurų?“, ,,Mhm, ten tikrai vienas?“, ,,Vieno reikia?“, ,,Dviejų“, ,,Dviejų pakelių“, ,,Ir paimk, ir paimk. Trumpiau sakant, kur toks raudonas dangtelis“, ,,Nu, rausvas“, ,,Kur raudonas, nu, rausvas. Ten viskas po vieną“, ,,Nu, aš supratau. Ten tu padarei, kad būtų lygiai, du parodei, taip?“. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šias skirtingų asmenų frazes skirtingomis dienomis – E. P. ir R. K. liepos 9 d. pokalbį telefonu ir liepos 12 d. susirašinėjimą tarp E. P. bei V. P. (cituotos dvi fazės: „Na kaip praeitą kartą“, „Nu tipo 20€?“), remdamasis ir kratos protokolo (t. 1, b. l. 18-26) bei specialisto išvados (t. 1, b. l. 114-120) duomenimis, kuriais pas R. K. namuose, be kita ko, buvo rastas plastikinis maišelis su 0,978 g kanapių (antžeminių dalių), apylinkės teismas vertino įrodančiais, jog V. P. įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne daugiau kaip 2 g narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, jog be to, kad pirmosios instancijos teismas V. P. kaltę grindžia šių dviejų skirtingų asmenų skirtingų pokalbių frazėmis, tuo pačiu skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog lieka neaišku, apie kokių dalykų įsigijimą kalbėjo E. P. su V. P. 2020 m. liepos 12 d. pokalbio metu, V. nurodžius ,,kaip praeitą kartą“, pažymi ir tai, kad neaišku, kodėl V. P. klausia E. P.: „Jeigu supranti, apie ką aš?“. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. P. ir V. P. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kas buvo įsigyta ,,praeitą kartą“, konstatavo, kad jos pačios nėra nuoseklios, nurodydamos, ką vis tik V. įsigijo iš E. arba neįsigijo, nes pagal jų iškeltas versijas tai galėjo būti ir drabužiai, galėjo būti ir dirbiniai arba apskritai galėjo nieko neįsigyti. Be to, kaip minėta, apylinkės teismui liko neaišku, kodėl V. P. E. P. klausia ,,jeigu supranti apie ką aš?“, nors teisme jos nurodė, kad supranta viena kitą iš pusės žodžio, nes ne pirmus metus bendrauja. Apygardos teismas vertina, kad nežiūrint į tokius prieštaringus parodymus, pavienes apeliantės frazes, V. P. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau tokiais prieštaringais parodymais, abejonėmis ir prielaidomis išvada apie V. P. kaltę negali būti grindžiama.

18. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje konstatuojant V. P. kaltę remiamasi dviem skirtingais pokalbiais, tai yra 2020 m. liepos 9 d., 22:47:26 val. vykusiu pokalbiu tarp E. P. ir R. K. (t. 1, b. l. 179-181) bei 2020 m. liepos 12 d., 8.24-8.33 val. V. P. ir E. P. susirašinėjimu (t. 1, b. l. 147). Pažymėtina, 2020 m. liepos 12 d. susirašinėjimas tarp V. P. ir E. P. vyko vėliau nei V. P. inkriminuotas nusikalstamos veikos laikas – 2020 m. liepos 9 d. Tuo tarpu, susirašinėjimo frazių, tokių kaip ,,na kaip praeitą kartą“, „nu tipo 20€?“ vienareikšmiškai negalima laikyti neginčijamu įrodymu apie V. P. daromą nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų pirkimą. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paaiškino, kad kalba ėjo apie drabužius, kuriuos galės parduoti, nes paskutinį kartą, maždaug prieš dvi savaites ar mėnesį prieš pokalbį, ji iš E. P. pasiėmė pardavimui du maišus drabužių, pagal ankstesnį susitarimą už maišą buvo mokėjusi 10 Eur, už du maišus – 20 Eur (t. 2, b. l. 75-76). Pirmosios instancijos teisme apeliantė teigė, jog kalba ėjo apie bižuteriją, kurią praeitą kartą pirko už 20 Eur. Apeliantė dėl aplinkybių, ką už 20 Eur įgijo iš E. P., buvo nenuosekli, vis tik pokalbio ir susirašinėjimo metu narkotinės medžiagos, jų įgijimo faktas neminimas. Pokalbio tarp nuteistųjų R. K. ir E. P., teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai, jog buvo padaryta V. P. inkriminuojama nusikalstama veika. Kitų duomenų, neginčijamai pagrindžiančių V. P. kaltę, byloje nėra.

19. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018 nurodyta, kad nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kurį radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, taigi negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybei atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015).

20. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas V. P. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką – iš E. P. neteisėtai įgijus nedidelį, tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne daugiau kaip 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bet nenustatė ir nuosprendyje nenurodė konkrečių duomenų, patvirtinančių įgijimą, išvadą apie įgytas narkotines medžiagas ir jų kiekį darė remdamasis ne patikimais bylos duomenimis, o išvedžiojimais ir prielaidomis. Iš esmės šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pati apeliantė, jog V. P. 2020 m. liepos 9 d. buvo pas E. P., tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant, kad apeliantė ir E. P. yra geros draugės, nepatvirtina V. P. kaltės.

21. Vertinat baudžiamosios bylos medžiagą pažymėtina, jog V. P. ikiteisminio tyrimo metu sulaikyta nebuvo, nebuvo atlikta jos asmens ar gyvenamosios vietos krata, nebuvo paimta nuoplovų nuo V. P. rankų, nesikreipta dėl toksikologijos specialisto išvados, duomenų, patvirtinančių vartojimo faktą, nėra (apeliantė tvirtina, jog narkotinių medžiagų nevartoja). Be to, kaip minėta, nėra jokių duomenų apie konkrečią narkotinę ar psichotropinę medžiagą, jos kiekį. Nežiūrint į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti tiek apie neteisėtos medžiagos rūšį, tiek jos kiekį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. P. disponavo ne daugiau kaip 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, asmens pripažinimas kaltu dėl narkotinės medžiagos įgijimo negalimas.

22. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). V. P. apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

23. V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 77-78). Skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuspręsta V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kuriomis, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo, ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl iš nuosprendžio šalintinų aplinkybių

24. V. P. išteisinama dėl jai inkriminuotos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo (BPK 329 straipsnio 1 punktas), todėl iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamos R. K. ir E. P. pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, kad 2020 m. liepos 9 d. nuo 22.47 val. iki 22.54 val. E. P. už 20 eurų pardavė V. P. tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne daugiau kaip 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pašalinus šias aplinkybes nuteistųjų R. K. ir E. P. veiksmų kvalifikavimas nesikeičia.

Dėl nuteistųjų R. K. ir E. P. apeliacinių skundų

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendis buvo apskųstas nuteistųjų R. K. ir E. P.. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo gauti nuteistųjų R. K. ir E. P. pranešimai dėl apeliacinių skundų atšaukimo. Nuteistieji prašo 2021 m. birželio 29 d. skundus dėl apkaltinamojo nuosprendžio palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti. Prašymai tenkintini.

26. Nuteistieji apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio atšaukė, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalies nuostata, nuteistųjų R. K. ir E. P. apeliacinius skundus palieka nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukia.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

27. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymose nurodyta, kad iš nuteistojo R. K. valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma, atitinkamai, yra 191,18 Eur ir 122,24 Eur. Išlaidos išieškotinos iš dalies.

28. BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

29. Nuteistasis R. K. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu jam buvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas advokatas Viktoras Muravskis, kuris atstovaudamas ginamojo interesus susipažino su baudžiamąja byla, darė jos kopijas. Duomenų, kad darbingo amžiaus nuteistojo turtinė padėtis būtų itin sunki, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra. Atsižvelgus į tai, iš R. K. priteistinos 191,18 Eur išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iki nuteistasis atsišaukė apeliacinį skundą.

30. Nuteistasis R. K. 2021 m. rugsėjo 15 d. apeliacinį skundą atsišaukė, paskirtas gynėjas Viktoras Muravskis teismo posėdžio 2021 m. rugsėjo 21 d. metu buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo byloje, išlaidos, nurodytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje, iš nuteistojo R. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, ir priimti naują nuosprendį:

V. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje R. K. ir E. P. pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kad 2020 m. liepos 9 d. nuo 22.47 val. iki 22.54 val. E. P. už 20 eurų pardavė V. P. tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne daugiau kaip 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų R. K. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti.

Išieškoti Iš R. K. valstybės naudai 191,18 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 18 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.