Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-242/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-08
Bylos Nr.
1S-242/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
R. P.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Byla Nr. 1S-242/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Rasai Maldanytei ,dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui ,gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko ,kaltinamajam R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. gegužės 27 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-266/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurią 2012 m. rugpjūčio 16 d. apie 17 val. 17 min., prie Vitebsko g. ir Drujos g. sankryžos, šalia Vitebsko g. 18, Vilniuje, už 50 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui.

Taip pat, R. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 26 d., neteisėtai, veikdamas kartu su Ž. D., T. S. ir D. D., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagamino labai didelį kiekį – 1 273,537 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ją minėtame bute laikė iki 2012 m. rugsėjo 27 d. 12 val. 50 min., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė labai didelį kiekį, t. y. psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Kaltinamasis R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. P. pratęstas dar trims mėnesiams, teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. P. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Kaltinamasis prašo taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad yra suimtas jau virš dvidešimt mėnesių, todėl jau faktiškai atlikęs minimalią, jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytą bausmę. Tuo tarpu su kaltinimu padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje jis nesutinka, tvirtina, kad niekada nedisponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jų negamino. Tuo tarpu asmeniui, kuriam priklausė rastas labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis, taikoma švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas.

Skunde R. P. nesutinka su BPK 122 straipsnio 1 dalies punkte numatytu suėmimo taikymo pagrindu – manymu, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pažymi, kad nors anksčiau teistas, tačiau niekada nesislapstė nuo pareigūnų, nėra praleidęs teismo posėdžių. Be to, iki suėmimo buvo registruotas Darbo biržoje, gavo socialinę išmoką, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. P. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria kaltinamajam R. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti R. P. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai negu teigiama skunde, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, kitų kaltinamųjų (D. D., A. P.) parodymai, liudytojo A. A. parodymai, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kratų protokolai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam R. P. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. R. P. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – sunkus, o kitas – labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, nedirbo, anksčiau teistas du kartus. Pastaroji aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams. R. P. skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo buvo registruotas Darbo biržoje, nesislėpė nuo pareigūnų nešalina teismo nustatyto suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam R. P. teismas pagrįstai nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. P. kaltinamas padaręs du tyčinius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, susijusius su visuomenei itin pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau R. P. taip pat buvo du kartus teistas už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka. Iki sulaikymo R. P. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nors ir buvo užsiregistravęs Darbo biržoje. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai siekė gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Taigi, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde kaltinamasis teisingai nurodo, kad yra suimtas jau ilgą laiką. Tačiau pažymėtina ir tai, kad išskirtinės priežastys, tokios kaip inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai gali rodyti, jog toks asmuo, būdamas laisvėje yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo R. P. kalinimą yra inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis bei kaltinamojo asmenybė. Kaltinamajam R. P. taikomas suėmimas šiuo metu yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, nepažeidžia nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, kad kitam kaltinamajam taikoma švelnesnė kardomoji priemonė rodo tai, kad kiekvieno asmens atžvilgiu kardomųjų priemonių klausimas sprendžiamas individualiai.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris