Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. R. ir jo gynėjo advokato R. Vanago skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-07-04, tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 2 kartus, savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, prieš tai raktu užrakinęs kambario duris, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), prieš šio valią, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko A. K. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nesipriešino, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino nukentėjusiojo A. K. varpą bei po to už tai pastarajam davė nuo 10 iki 50 litų, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo mažametį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje,

be to jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-07-05 iki 2010-06-30, tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 8 kartus, savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamečiu A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu įtraukdamas nukentėjusįjį A. K. girtauti, po ko pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nepilnametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko A. K. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nesipriešino, t.y. prieš nukentėjusiojo valią, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino A. K. varpą bei po to už tai pastarajam davė nuo 10 iki 20 litų, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį bei įtraukė pastarąjį girtauti, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 161 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje,

be to jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2007-09-30, tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 1 kartą, savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu M. B. , gim. (duomenys neskelbtini), prieš šio valią, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko M. B. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nepasipriešino, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino M. B. varpą bei po to už tai pastarajam davė 5 Lt, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo mažametį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje,

be to jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2010 m., tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 1 kartą, savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, turėdamas tikslą už atlygį tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamečiu M. B. , gim. (duomenys neskelbtini), rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino M. B. varpą bei po to už tai pastarajam davė 5 Lt dydžio piniginį atlygį, tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 2 dalyje,

be to jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2009-02-01, tiksliai nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 2 kartus, savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, prieš tai raktu užrakinęs kambario duris bei mažamečiui A. P. , gim. (duomenys neskelbtini), parodęs pornografinio turinio filmą, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu A. P. , prieš nukentėjusiojo valią, t.y. pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko A. P. nesuvokė jo atliekamų veiksmų esmės bei dėl to savo aktyviais veiksmais jiems nepasipriešino, taip pat pažadėdamas nukentėjusiajam už tai atsilyginti pinigais, rankomis masturbavo bei oraliniu būdu dirgino A. P. varpą bei po to už tai pastarajam davė 20 Lt, tokiais savo veiksmais jis tvirkino ir seksualiai prievartavo mažametį, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje.

Kaltinamasis V. R. Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. R. ir jo gynėjas skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.

Skunde teigiama, jog apygardos teismo išvadų, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis V. R. turi nuolatinį darbą, artimai bendrauja su kolegomis ir seserimi. Be to, nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad suimtasis anksčiau teistas nebuvo, charakterizuojamas teigiamai, serga sunkia širdies liga. Šios aplinkybės, kaltinamojo ir jo gynėjo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo V. R. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Kaltinamasis V. R. ir jo gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo V. R. ir jo gynėjo skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi kaltinamajam V. R. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad V. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys: asmens, daiktų (objektų), vietos apžiūros protokolai, kratų protokolai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys duomenys.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas V. R. suėmimo terminą, konstatavo, jog šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte - darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, yra neišnykę.

Dėl to, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas yra neišnykęs. Suimtasis V. R. kaltinamas nesunkaus, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Be to, Vilniaus apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą yra neišnykęs, teisingai įvertino V. R. charakterizuojančią medžiagą bei kitas byloje nustatytas aplinkybes. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis yra nevedęs, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas V. R. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė ir dar vieną kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, t. y. kad kaltinamasis V. R. gali daryti naujus nusikaltimus. Anksčiau minėto Senato nutarimo 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. kaltinamas padaręs septynias nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas V. R. , buvo daromos sistemingai, ilgą laiko tarpą. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą t.y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad V. R. iki suėmimo paskyrimo turėjo nuolatinį darbą, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su seserimi bei kiti skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamasis bei jo gynėjas savo skundo reikalavimą panaikinti apygardos teismo nutartį grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su V. R. bloga sveikatos būkle. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogiškus skundo argumentus kaltinamojo gynėjas buvo nurodęs ir savo skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas V. R. gynėjo skundą ir palikdamas galioti pirmiau minėtą apygardos teismo nutartį, 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje į šiuos argumentus išsamiai atsakė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį kaltinamojo sveikatos būklė būtų ženkliai pablogėjusi. Todėl šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas dėl skundo argumentų, susijusių su kaltinamojo sveikatos būkle, išsamiau nepasisako.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2011 m. gegužės 9 d. patvarkymu baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. R. ir jo gynėjo advokato R. Vanago skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.