Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-873/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
1A-615-873/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11601-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-873/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11601-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. (toliau – ir nuteistasis) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, jam skirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. Š. paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, T. Š. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, 6 dalimi, T. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą; civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas ir priteista iš T. Š. 322,24 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 14 d., apie 0.30 val., būdamas A. A. G. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir A. A. G. užmigus, paėmė bute buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus: 1084 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „DELL 93WVL63“, 329,75 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“, 93,17 Eur vertės ausines „Jabra Evolve2 40 MS Stereo“, bei A. A. G.priklausančius daiktus: 200 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „DELL“, 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, 20 Eur vertės garso kolonėlę „Westrom“, 5 Eur vertės raudono vyno butelį „Vina Maipo“. Tokiais savo veiksmais T. Š. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 506,92 Eur vertės turtą ir A. A. G. priklausantį 325 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo dėl paskirtos bausmės iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį, jam paskirtą bausmę sumažinti pusiau ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam skiriamos bausmės motyvavimui skyrė itin nedidelę nuosprendžio dalį. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas tik spręsdamas dėl bausmės atidėjimo atsižvelgė, kad jis pripažino inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo laikoma jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, suvokia savo veiksmų neigiamą reikšmę ir pasiruošęs atlyginti turtinę žalą, tačiau spręsdamas dėl skirtinos bausmės šių aplinkybių nevertino. Analogiškai, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas tik spęsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus.

2.2. Pasak apelianto, šiuo konkrečiu atveju jo elgesys nelaikytinas priešingu visuomenės interesams tokiu mastu, kad turėtų būti skiriama skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė. Kaip teigia, tokio pobūdžio teisės pažeidimai teismų praktikoje nevertinami kaip labai šiurkštūs ir pavojingi. Apeliuoja į Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-58/2008 nustatytus kriterijus. Nuteistojo nuomone, byloje esančių aplinkybių visumos neužtenka teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas būtų proporcinga priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ir asmenybės pavojingumui.

2.3. Apeliantas akcentuoja, kad yra labai jauno amžiaus, jo asmenybė, vertybės dar nėra galutinai susiformavusios, jam įtaką daro supanti socialinė aplinka, bendraamžiai, tebėra linkęs elgtis lengvabūdiškai ir, kaip teigia, vien tuo galima paaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Tvirtina ir tai, kad nėra abejingas savo elgesiui, deda pastangas jį koreguoti, nors ir ne visai pakankamas. Pažymi, kad didžiulę įtaką jo būsenai ir elgsenai turėjo psichikos ir elgesio sutrikimo faktorius. Apelianto nuomone, siekimas atsipalaiduoti, užsimiršti, taip ignoruojant realybę, pasireiškė neatsakingais veiksmais – alkoholio vartojimu ir po to sekusia vagyste.

2.4. Nuteistasis pažymi, kad jo elgesys šiuo metu rodo teigiamus pokyčius. Nurodo, kad šiuo metu tęsia mokslus Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje, pradėjo dirbti (išvežioja maistą), nors visai neseniai buvo patyręs kojos traumą, jam buvo atlikta operacija. Teigia, jog ateityje planuoja intensyviai sportuoti.

2.5. Tvirtina, jog turėtų būti įvertinti taip pat ir nukentėjusiojo A. A. G. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai bei pozicija apelianto atžvilgiu. Teigia, jog nukentėjusysis savo neatsakingu elgesiu sudarė prielaidas įvykdyti nusikalstamą veiką. Nuteistajam neaišku, kokiu pagrindu į nukentėjusiojo butą pateko bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir ar buvo užtikrinta turto tinkama apsauga.

2.6. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pritaikytu BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytu maksimaliu terminu, atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė jam buvo subendrinta su 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirta bausme, kurios vykdymo atidėjimas nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu praktiškai jau baigėsi.

2.7. Nurodo, kad yra suinteresuotas kiek įmanoma greitesne resocializacija, yra linkęs nedaryti jokių naujų susižengimų, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Kaip teigia, pripažino nusikalstamos veikos padarymo faktą, supranta savo veiksmų padarinius.

3. Vilniaus apygardos teismui apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo teigiamus savo elgesio pokyčius, dokumentus, patvirtinančius, jog nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje, išvežioja maistą „Bolt“ platforma, nukentėjusiajam atlygino 322,24 Eur turtinės žalos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Darius Burbulys (toliau – prokuroras) prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroras pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas labai geranoriškai pažvelgė į T. Š. asmenybę, taikė išimtines sąlygas atidėdamas bausmės vykdymą antrą kartą. Nesutinka su skundo argumentu, kad teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę ir įvykio aplinkybes, buvo per griežtas. Nurodo, kad apylinkės teismas atsižvelgė, jog T. Š. yra palyginus jauno amžiaus, turi tam tikrų sveikatos problemų, nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Pažymi, jog apylinkės teismas nuosprendžio motyvuose pasisakė apie kalėjimo įstaigų daromą žalą asmenybei, jaunam žmogui. Teigia, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė kitų, esminių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti trumpinamas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Prokuroro nuomone, tam, kad T. Š. tęsia mokslus, pradėjo dirbti, planuoja ateityje sportuoti, bausmės vykdymo atidėjimas netrukdo. Nurodo, jog pats apeliantas pripažįsta, kad jam trūksta brandaus ir atsakingo požiūrio į visuomenės keliamus reikalavimus, daro išvadą, jog apelianto elgesio kontrolė yra privaloma, norint užtikrinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekiami be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prokuroras pažymi ir tai, kad T. Š. nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė praktiškai pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas, todėl, pasak prokuroro, nuteistojo elgesio kontrolė siekiant jį resocializuoti, yra būtina.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos aplinkybių ir kvalifikavimo, paskirtos bausmės rūšies, nesutinka su laisvės atėmimo bausmės dydžiu (trukme) ir bausmės vykdymo atidėjimo terminu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatomis, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Kaip teigia, teismas netinkamai įvertino jo padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat neįvertino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo veiksmų bei pozicijos apelianto atžvilgiu, dėl ko paskyrė per griežtą (per ilgos trukmės) laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymui, pirmosios instancijos teismo pažeidimų nenustato.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu T. Š. skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, apeliantui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė, kad apeliantas padarė nesunkią, baigtą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantui nustatytą lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino tai, kad apeliantas, būdamas pakankamai jauno amžiaus, teisiamas jau penktą kartą, teistumai neišnykę, yra baustas administracine tvarka, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2022 m. kovo 16 d. – kovo 30 d. akte T. Š. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, dėl kurių veikos padarymo metu ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad T. Š. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis būtų artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija vertina, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas išdėstė motyvus, kuriais parinko apeliantui skirtinos bausmės rūšį ir nustatė jos dydį.

10. Apeliantas akcentuoja, jo vertinimu, nedidelį veikos pavojingumą, tuo remdamasis daro išvadą, kad paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, sutikdama, kad nusikaltimas, dėl kurio nuteistas apeliantas, priskiriamas prie nesunkių, nėra smurtinis, visgi pažymi, kad bausmės rūšis parenkama ir jos dydis nustatomas remiantis visomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas keturis kartus teistas už analogiškas veikas – vagystes, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu. Vertintina, kad apeliantui ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, jog apeliantui du kartus buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, vis tik T. Š. teismo pasitikėjimo nepateisino ir nusikalto pakartotinai. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė apeliantui griežčiausios rūšies, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę, jos dydį nustatė artimą vidurkiui, bausmė nėra per griežta. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apeliantui skirta bausmė pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti nuteistajam paskirtos bausmės atsižvelgus į, kaip teigiama, neatsakingą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo elgesį, nėra pagrindo.

11. Apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi jam paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bausmė. Teisėjų kolegija vertina, kad galutinė subendrinta bausmė apeliantui nėra per griežta.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi T. Š. buvo subendrintos bausmės, paskirtos 2019 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė T. Š. paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams ir dvidešimčiai dienų, laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimus. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė buvo subendrinta su 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą. Galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bausmė nėra per griežta. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, yra adekvati veikos pavojingumui bei neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams. Aplinkybė, kad apeliantas nusikalto jau baigiantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui, šios išvados nekeičia.

13. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir dėl, jo nuomone, per ilgo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiui T. Š. galutinės subendrintos laisvės atėmimo dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, 6 dalimi atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Kaip matyti, apeliantui skirtos už nesunkų tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas maksimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Apeliantas šioje byloje nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas itin atidžiai svarstė galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą T. Š., išdėstė detalius sprendimo argumentus. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog T. Š. yra palyginus jauno amžiaus, turi tam tikrų sveikatos problemų, teismas nedisponuoja duomenimis, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo vėl būtų nusikaltęs ir jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, darė išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas apeliantui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Prokuroras apylinkės teismo nuosprendžio T. Š. neskundė. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi apelianto asmenybę, akcentuojamas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – mokosi Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje, išvežioja maistą „Bolt“ platforma, nukentėjusiajam atlygino 322,24 Eur turtinės žalos, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad pakartotinai pritaikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminas negali būti trumpesnis už taikytą anksčiau, kai nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir pakartotinai nusikalto.

15. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, pabrėždama, jog bausmės paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, ja siekiama taip pat nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos, pažymi, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu pritaikytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pagrįstas ir būtinas, siekiant išlaikyti ir įtvirtinti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius.

16. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti apylinkės nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNijolė Žimkienė