- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1333-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09317-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad atsakovas V. J. yra vaiko V. R. tėvas, o V. R. yra V. J. vaikas. Nepilnametei V. R. suteikti tėvo pavardę. Sprendimu taip pat priteista iš atsakovo V. J. nepilnametės dukros V. R. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau pareiškėjas V. J. 2012 m. balandžio 6 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-745-96/2011. Taip pat prašė sustabdyti 2011 m. birželio 14 d. sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad priteisiant iš atsakovo išlaikymą vaikui, nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, todėl turi būti sustabdytas sprendimo dalies vykdymas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo netenkino. Pažymėjo, jog išlaikymo vaikui dydis buvo priteistas atsižvelgus į civilinėje byloje Nr. 2-745-96/2011 esančius duomenis apie nepilnamečio vaiko poreikius ir jam būtinų išlaikymui skirti lėšų sumą. Nurodė, kad sustabdžius sprendimo vykdymą vaikas negautų jokio išlaikymo iš pareiškėjo ir taip nukentėtų nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti 2011 m. birželio 14 d. sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Pažymi, kad prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 150 Lt, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nepilnametis vaikas pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju liks visiškai be išlaikymo neatitinka tikrovės. Teismui atnaujinus procesą ir nustačius mažesnį išlaikymo dydį, bus pakoreguoti vykdomieji dokumentai, tačiau didesnio dydžio išlaikymas jau galės būti išieškotas ir prašymas dėl proceso atnaujinimo dalinai neteks savo prasmės. Pareiškėjas neturi lėšų mokėti sprendimu nustatytą išlaikymą, todėl pareiškėjo atžvilgiu gali būti pritaikytos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą, o tai dar labiau apsunkins pareiškėjo padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. R. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas, įrodinėdamas, jog negali teikti vaikui išlaikymo, pateikia priešingus įrodymus, kad yra dirbantis, todėl galintis atlikti įstatymo nustatytą pareigą. Atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto pateikti duomenys apie nekilnojamąjį turtą yra tik iš jo gyvenamosios vietos kaimo teritorijos, o ne iš visos valstybės viešo registro apie galimai valdomą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą savo pilietybės valstybėje. Pažymi, kad atsakovo kas mėnesį vaikui mokėtino išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už 400 Lt, nes jo dukra gyvena Lietuvoje, o ne Rumunijoje. Mano, kad tenkinus apelianto prašymą kiltų reali grėsmė vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas tuo atveju, kuomet sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.).
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas, yra privalomi visiems teisės subjektams ir turi būti tinkamai vykdomi (CPK 18 str. nuostatos). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 18 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo sustabdyti 2011 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 400 Lt dydžio išlaikymo vaikui priteisimo. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, jis siekia sumažinti priteistino nepilnametei dukrai išlaikymo dydį iki 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems teisės subjektams ir turi būti tinkamai vykdomas (CPK 18 str.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 18 str.). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su prašyme dėl proceso atnaujinimo reiškiamais reikalavimais. Pareiškėjas neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, tačiau atnaujinus procesą prašo sumažinti priteisto išlaikymo sumą. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjas prašo apskritai sustabdyti sprendimo, kuriuo vaikui buvo priteistas 400 Lt laikinas išlaikymas, vykdymą, t. y. iki procesinio sprendimo dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjimo dienos visiškai nemokėti išlaikymo dukrai. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pritaikius pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, kadangi sustabdžius sprendimo vykdymą apskritai nebūtų užtikrinami net minimalūs nepilnametės pareiškėjo dukros poreikiai.
Apeliantas įrodinėja, jog teismui sumažinus priteisto išlaikymo dydį, priteistas didesnis išlaikymas bus išieškotas, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo iš dalies neteks savo prasmės. Teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje procesas bus atnaujintas ir priimtas sprendimas išieškoti tik 150 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų vaiko išlaikymui, išieškota didesnė suma galėtų būti perskaičiuota ir įskaityta jau į ateityje mokėtiną sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog sprendimo vykdymas pažeistų V. J. teises ir teisėtus interesus. Dar kartą atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), todėl sustabdžius sprendimo vykdymą vaiko interesai nukentėtų labiau nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis gaunama nauda, todėl tokio pobūdžio priemonės būtų neekonomiškos ir neproporcingos prašymu dėl proceso atnaujinimo siekiamiems tikslams (CPK 145 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su priteisto išlaikymo dydžio kvestionavimu, kadangi sprendimas yra įsiteisėjęs, o dėl priteistino išlaikymo teismas galėtų pasisakyti tik atnaujinęs procesą ir iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.