Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 5 kartus:

1) 2008-10-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo 1 metams ir 2 mėnesiams;

2) 2009-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-23 nuosprendžiu skirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2011-07-05 lygtinai prieš terminą, neatlikus 5 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2014-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

4) 2014-10-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams;

5) 2020-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2020-09-29 nutartimi nuteistojo M. K. apeliacinis skundas buvo atmestas,

14) 2015-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį -178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 nutartimi šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams;

15) 2019-03-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-27 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

16) 2020-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams;

17) 2021-04-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2021-07-21;

1) 1996-10-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (BK galiojo iki 2003-05-01);

6) 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

7) 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto;

9) 2016-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-14 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams;

10) 2020-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal B 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

11) 2021-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 parų arešto;

12) 2021-09-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai) – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-25 baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 30 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., V. S., J. S. ir A. Š., veikdami bendrai, mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

M. K., V. S., J. S. ir A. Š. 2020 m. sausio 28 d., apie 18.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir susitarę, kad J. S. išvilios iš buto (duomenys neskelbtini), asmenį, galintį sukelti didesnį pasipriešinimą ir būti įvykio liudytoju – I. S., o A. Š. su mediniu pagaliu stovės namo laiptinėje ir stebės aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, M. K. ir V. S., patekę į A. M. išsinuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, dėl ko buvo prakirsta lūpa, taip pat ne mažiau nei vieną smūgį į galvą (galvos plaukuotąją dalį), taip pat nukentėjusiajam gulint, koja ne mažiau nei vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, o vėliau į butą užėjęs A. Š. mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau nei vieną smūgį į nenustatytą kūno dalį, taip sukeldami nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.

Nurodytais veiksmais M. K., V. S., J. S. ir A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. Š. , neturėdamas teisėto pagrindo, laikė svetimus dokumentus, o būtent:

jis, ne vėliau kaip 2020 m. sausio 27 d., 21.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus miesto tarpmiestinio transporto stotyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje rasdamas ir taip įgijęs svetimus - Baltarusijos Respublikos piliečio I. T., gim. (duomenys neskelbtini), dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai juos laikė su savimi, kol 2020 m. sausio 28 d., 18.25 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl surinktų duomenų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo

Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje

jie 2020 m. sausio 28 d., apie 18.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir susitarę, kad J. S. išvilios iš buto, kuriame buvo suplanuotas plėšimas, asmenį, galintį sukelti didesnį pasipriešinimą ir būti įvykio liudytoju – I. M., o A. Š. su mediniu pagaliu stovės namo laiptinėje ir stebės aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, M. K. kartu su V. S. apgaule, apsimesdami kaimynais, neteisėtai pateko į A. M. išsinuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, reikalaudami atiduoti pinigus, ne mažiau kaip po penkis kartus rankomis ir kojomis sudavė A. M. į galvą ir kitas kūno vietas, pargriovė jį ant grindų, o į butą užėjęs A. Š., taip pat reikalaudamas atiduoti pinigus, mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į galvą, po ko V. S. iš virtuvėje buvusio stalo stalčiaus pagrobė 40 eurų grynųjų pinigų, o A. M. atsikėlus nuo grindų ir pagrasinus peiliu, M. K., V. S. ir A. Š. iš buto pasišalino. Kaip matyti, kaltinamieji kaltinami nurodytais bendrais veiksmais įsibrovę į patalpą bei panaudoję fizinį smurtą, sukėlę nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą bei pagrobę jam priklausančius 40 eurų.

BK 180 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, nustatant, kad plėšimas yra tada, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobiamas svetimas turtas. Taigi siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad atitinkama veika buvo pagrobtas svetimas turtas, be to, taip pat nustatyti, kad atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas – panaudojamos būtent nurodytu tikslu, t. y. siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, jį išlaikyti ir pan. Savo ruožtu BK 180 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą plėšimo sudėtį, nustatant baudžiamąją atsakomybę tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šiuo atveju, kaip matyti iš kaltinimo, kaltinamieji ir kaltinami tuo, kad veikdami bendrai, įsibrovę į patalpas – nukentėjusiojo nuomotą butą bei panaudoję prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, taip sukeldami fizinį skausmą, apiplėšė jį.

Kaip matyti iš kaltinamųjų pozicijos, nepaisant to, kad jie nurodę ir pripažįstantys kaltę ar iš dalies pripažįstantys kaltę, vis dėlto įvertinus jų parodymų teisiamajame posėdyje esmę, matyti, kad būtent kaltinime jiems inkriminuotų aplinkybių, taip kaip jos suformuluotos, jie nepripažįsta, o būtent, jie nepripažįsta, kad įsibrovę į patalpą – A. M. nuomojamą butą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – 40 eurų (kiek tai susiję su konkrečiais kaltinamųjų M. K., V. S. ir A. Š. veiksmais).

Dėl inkriminuotų aplinkybių, pirmiausia pažymėtina, kad iš esmės nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, jog kaltinamieji M. K., V. S. ir A. Š. kaltinime nurodytu laiku buvo nukentėjusiojo išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini); be to, neginčijama ir aplinkybė, jog kito kaltinamojo – J. S. tuo metu su jais nebuvo, nes prieš tai jis su kitu asmeniu išvyko iš įvykio vietos. Vis dėlto dėl kitų reikšmingų aplinkybių, be kita ko – ir inkriminuotų kaltinime, duomenys šiuo atveju, pripažintina, kad yra prieštaringi bei išsiskiria tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamųjų parodymai (taip pat iš dalies ir tarpusavyje).

Dėl kaltinime inkriminuotų aplinkybių, pirmiausia pasisakytina dėl inkriminuoto kaltinamiesiems įsibrovimo į nukentėjusiojo tuo metu nuomojamas patalpas – pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, jie kaltinami tuo, kad į patalpas – butą adresu (duomenys neskelbtini), pateko neteisėtai panaudodami apgaulę – apsimesdami kaimynais. Pastarąją aplinkybę kaltinamieji neigia, nurodydami, kad A. M. pats juos įleido. Aplinkybė, kad kaltinamieji į minėtą butą pateko apsimetę (prisistatę) kaimynais, kaip matyti, inkriminuota iš esmės remiantis nukentėjusiojo parodymais. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad nukentėjusiojo iš vienos pusės, ir kaltinamųjų – M. K., V. S. bei A. Š. parodymai iš esmės skiriasi, dėl ko reikšminga, ar vienus ar kitus duomenis (parodymus) patvirtina kiti duomenys. Šiuo atveju, teismo vertinimu, tokių duomenų nėra, dėl ko pripažintina, kad kaltinamųjų pozicija – paaiškinimai dėl patekimo į minėtą butą, t. y. kad juos įleido pats nukentėjusysis, žinodamas, ką įleidžia (t. y. ne dėl apgaulės) nėra paneigta. Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinamųjų parodymus kaip įtikinamus, savo ruožtu – nukentėjusiojo kaip neįtikinamus iš esmės leidžia pripažinti ir tokios nustatytos faktinės aplinkybės – laiptinė, kurioje yra minėtas butas, kaip kad užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokole, yra rakinama bei yra įrengta telefonspynė (domofonas); kaltinamieji nurodė, kad jie paskambino į domofoną bei kad V. S. nurodė nukentėjusiajam per domofoną, kad čia jis; pastebėtina, kad nukentėjusysis parodė, kad V. S. jis pažinojo; taigi į laiptinę, kaip kaltinamieji nurodė, pateko įleisti nukentėjusiojo; be kita ko, ir iš liudytojos R. A. parodymų matyti, jog ji matė, kaip asmenys įėjo į laiptinę – t. y. nėra jokių duomenų, kad jie į laiptinę būtų patekę kažkokiu išskirtiniu būdu, kažkaip sugadinę užraktą ir pan. (pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, užraktas yra be pažeidimų). Atitinkamai, esant pagrindo manyti, kad jie buvo įleisti paties nukentėjusiojo, daryti išvadą, kad į patį butą kaltinamieji būtų patekę panaudoję jau minėtą apgaulę – šiuo atveju jokių duomenų nėra, dar kartą akcentuojant, kad vieną iš kaltinamųjų – V. S. nukentėjusysis pažinojo. Juolab pažymėtini ir paties nukentėjusiojo parodymai – ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jam nepažįstami asmenys prisistatė kaip kaimynai dėl ko jis juos įleido, vis dėlto, kaip minėta, V. S. jis pažinojo (tą aplinkybę patvirtino ir vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu); savo ruožtu apklaustas teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad iš minėto buto išvyko jo brolis, o kai paskambino į duris, jis pagalvojo, kad grįžo brolis, todėl įleido kaltinamuosius; vis dėlto pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie tikslesni, nes tada geriau atsiminė aplinkybes. Todėl teismas aktualiu atveju negali pripažinti nukentėjusiojo parodymų minėtu aspektu visiškai nuosekliais bei atitinkamai – patikimais.. O, kaip minėta, nesant duomenų, paneigiančių kaltinamųjų parodymus apie jų pateikimo į minėtą butą aplinkybes, iš kitos pusės – nesant duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamųjų neteisėtą pateikimą į butą, teismas negali daryti išvados, kad pastaroji aplinkybė yra įrodyta patikimais ir pakankamais duomenimis.

Kiek tai susiję su konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kaltinamųjų M. K., V. S. ir A. Š. patekimu į minėtą butą, taip pat pažymėtina, kad yra tam tikrų nesutapimų tarp paaiškinimų, kas ir kada į minėtą butą užėjo bei dėl konkrečių kaltinamųjų veiksmų jame.

Kaip matyti iš kaltinamųjų M. K., V. S. ir A. Š. parodymų teisiamajame posėdyje, iš esmės neneigiama buvusi konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju, susijusi ir su smurtinio pobūdžio veiksmų pastarojo atžvilgiu atlikimu, t. y. kaltinamieji, nors ir gana skirtingai aiškindami, vis dėlto iš esmės neneigia buvus panaudotą prieš nukentėjusįjį smurtą. Tačiau pažymėtina, kad visi šie kaltinamieji iš esmės kategoriški tuo aspektu, kad jie neturėjo tikslo apiplėšti nukentėjusiojo ir pinigų iš pastarojo nepagrobė.

Pagal kaltinamųjų parodymus, visi jie nurodė pažinoję nukentėjusįjį kaip asmenį, platinantį narkotines medžiagas, bei įsigiję iš jo narkotinių medžiagų. Pastebėtina, kad nukentėjusysis tokią aplinkybę neigė. Atitinkamai, pagal kaltinamųjų parodymus teisiamojo posėdžio metu, jų vykimo tikslas pas nukentėjusįjį ir buvo susijęs su pastarojo veikla platinant narkotines medžiagas – dėl vienokų ar kitokių priežasčių, kaip nurodė, jie norėjo pamokyti nukentėjusįjį dėl to, kad jis platina nekokybiškas narkotines medžiagas, A. Š. nurodė, be kita ko, kad jam tą dieną nukentėjusysis pardavė nekokybiškus narkotikus, todėl jis norėjo susigrąžinti pinigus už juos. Taigi pastarieji kaltinamųjų aiškinimai iš esmės leidžia teismui daryti išvadą, kad jų atvykimo pas nukentėjusįjį tikslas buvo „pamokyti“ nukentėjusįjį, kas suponuoja atitinkamų smurtinio pobūdžio veiksmų galimybę, ką patvirtina, be kita ko, ir aplinkybė, kad vienas iš kaltinamųjų – M. K. atsivežė medinį pagalį – koją nuo stalo, kurią visi šie kaltinamieji matė; be to, M. K. turėjo kepurę, kuri, kaip jis pats pripažino, dengė dalį veido, atitinkamai tai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad vienas iš asmenų, kaip jis nurodė, buvo su kauke (t. y. buvo uždengtas jo veidas). Tikslas pagrobti svetimą turtą, kaip matyti, iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo parodymais – nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš jo reikalavo pinigų, bei kad po to jis pasigedo nurodytos pinigų sumos. Vis dėlto kaltinamiesiems neigiant pastarąjį tikslą, būtina nustatyti, kad minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti duomenys. Taigi dėl konkrečių inkriminuotų veiksmų, įvertinus duomenų prieštaringumą, ir būtina nustatyti, kokios kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės šiuo atveju yra pagrįstos pakankamais duomenimis.

Kaip minėta, pagal kaltinimą, kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, pasiskirstę atitinkamais vaidmenimis, panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam priklausantį turtą, 40 eurų.

Įvertinus kaltinamųjų parodymus visumoje ir su nukentėjusiojo parodymais, teismas sprendžia, kad jie iš esmės leidžia konstatuoti, kad į butą pirmieji pateko V. S. ir M. K., o A. Š. liko iš pradžių laiptinėje, vėliau jis irgi atėjo į butą, be kita ko, minėtą medinį pagalį (lazdą) atsinešė būtent A. Š. (tai patvritinantys duomenys aptartini vėliau).

Kaip matyti, kaltinime inkriminuotos aplinkybės, kiek tai susiję su konkrečiais smurtinio pobūdžio veiksmais bei jais sukeltomis pasekmėmis – t. y. kad nukentėjusiajam M. K. ir V. S. sudavė ne mažiau kaip po penkis kartus rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, o į A. Š. su mediniu pagaliu jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą – iš esmės grindžiamos nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Nors, kaip minėta, kaltinamieji M. K., A. Š. ir V. S. iš esmės neneigia smurtinių veiksmų atlikimo nukentėjusiojo atžvilgiu fakto, vis dėlto iš jų parodymų akivaizdu, kad neigiamas minėtas veiksmų intensyvumas, be kita ko, nurodant, kad jei būtų buvę atlikti tokie ir toks skaičius smūgių, be to – ir su minėtu pagaliu, sužalojimai būtų buvę daug rimtesni. Taigi esant iš esmės skirtingiems nukentėjusiojo bei kaltinamųjų parodymams, pripažintina, kad itin reikšminga įvertinti kitus duomenis. Šiuo atveju pirmiausia pažymėtina, kad nors tam tikri sužalojimai buvo užfiksuoti A. M. medicininiuose dokumentuose, kadangi po įvykio jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, vis dėlto į teismo medicinos ekspertus dėl jam padarytų sužalojimų nukentėjusysis nesikreipė, dėl ko detaliai jie nebuvo aprašyti, o kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, susipažinus su minėtais medicininiais dokumentais, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje A. M. 2020-01-28 nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas, tačiau objektyvių kūno sužalojimų, kurie šią diagnozę patvirtintų, nekonstatuota, dėl ko specialistas nurodė, kad A. M. kūno sužalojimai nenustatomi ir nekvalifikuojami (t. y. nenustatytas jo sveikatos sutrikdymo mastas (1 tomas, b.l. 113). Pastebėtina, kad Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje nurodyta, be kita ko, kad pagalbą iškvietė policija, nukentėjusysis A. M. sumuštas, kad nurodomas skausmas galvoje, veide; skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, skausmu viršutinės lūpos srityje; užfiksuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (t. 1, b. l. 125); įvykio dienos Medicinos dokumentų išraše (VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) užfiksuota, kad A. M. nustatytos diagnozės – peties ir žasto sumušimas; galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta; kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (t. 1, b. l. 107-108). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. – greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, parodė (teisiamajame posėdyje parodymai pagarsinti), kad atvykus pagal iškvietimą, nukentėjęs asmuo sakė, kad jam sudavė į veidą kumščiu ir praskėlė lūpą, į galvą daužė su lazda; liudytojas apžiūrėjo nukentėjusįjį – lūpa buvo prakirsta iš vidinės pusės, kitų išoriškai matomų sužalojimų nebuvo; nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu (t. 1, b. l. 128). Taigi įvertinus nurodytus duomenis, kiek tai susiję su nukentėjusiajam padarytais ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotais sužalojimais, darytina išvada, kad nukentėjusiajam buvo padarytas atitinkamas smurtinis fizinis poveikis, nulėmęs sužalojimus veide – jam buvo prakirsta lūpa, buvo padaryti sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje, peties / žasto srityje. Vis dėlto nesant duomenų (kaip minėta, nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertus po įvykio nesikreipė), kokio skaičiaus trauminių poveikių pasekmėje galėjo būti padaryti konkretūs sužalojimai, teismas negali daryti išvados, kad pakankamais duomenimis yra pagrįstos kaltinime inkriminuotos aplinkybės, kiek tai susiję su jau minėtais konkrečiais smurtinio pobūdžio veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu, t.y. kad M. K. ir V. S. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip po penkis kartus rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, o A. Š. su mediniu pagaliu jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti į veidą, juosmenį, vienas smūgis buvo suduotas su lazda, o kai jis nukrito, jį daužė kojomis, sudavė gal tris kartus, bet jis greitai atsistojo, nors, pastebėtina, pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, nurodęs, kad jis tada tiksliau atsiminė. Taigi nors sutiktina, kad po įvykio iki parodymų davimo teisme praėjo gana reikšmingas laiko tarpas, vis dėlto įvertinus, be kita ko, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais parodymais gali būti vadovaujamasi duomenų patikslinimo tikslais, yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, atitinkamai nesant kitokių duomenų, galinčių patikimai patvirtinti nukentėjusiojo ankstesnius parodymus, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu visoje apimtyje. Aktualioje situacijoje teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti smurtinių veiksmų atlikimą nukentėjusiojo atžvilgiu tik toje dalyje, kiek juos patvirtina kiti duomenys, o būtent, nustatyta, kad A. M. buvo prakirsta lūpa (padarytas sužalojimas veide), padarytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, peties ir žasto sumušimas, dėl ko yra pakankamai duomenų pripažinti, kad jam buvo suduotas ne mažiau nei vienas smūgis į veidą, į galvos sritį (jos plaukuotąją dalį), bei įvertinus, kad, kaip minėta, padarytas ir peties ir žasto sumušimas, šiuo aspektu pripažintina, kad patvirtinta ir aplinkybė, jog nukentėjusiajam buvo suduotas ir ne mažiau nei vienas smūgis jam gulint (nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo mušamas ir jam nugriuvus kojomis). Kaip matyti iš duomenų byloje, ant minėto medinio pagalio (stalo kojos) buvo rasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai, taigi konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ir ne mažiau vienas smūgis su minėtu pagaliu į nenustatytą kūno dalį. Savo ruožtu įvertinus specialisto išvadas, kuriose konstatuota, kad ant minėto pagalio (lazdos) buvo rastas žmogaus kraujas bei buvo nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuriame nustatytas dominuojantis DNR profilis, sutampantis su A. M. DNR profiliu, bei dalinė DNR priemaiša, kuri sutampa su A. Š. DNR profiliu, pripažintina, kad šie duomenys iš esmės paneigia A. Š. paaiškinimus, kad jis jokių smūgių minėtu pagaliu nesudavė, kad minėtas pagalys nebuvo nusineštas į nukentėjusiojo butą ir pan., bei iš esmės leidžia teismui konstatuoti ir tai, kad bent vieną smūgį šiuo mediniu pagaliu nukentėjusiajam sudavė būtent A. Š..

Pripažinus nustatytais minėtus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, siekiant juos kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (ar BK 180 straipsnio 1 dalį, pastebint, kad, kaip minėta, šiuo atveju nenustatytas kvalifikuojantis požymis – neteisėtas įsibrovimas į patalpas), kaip kad inkriminuota kaltinamiesiems, būtina nustatyta tai, ar minėtus veiksmus kaltinamieji įvykdė turėdami tikslą pagrobti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą ir atitinkamai pagal kaltinimą – ar šių veiksmų pasekoje jie ir pagrobė kaltinime nurodytą nukentėjusiojo turtą - 40 eurų. Pastarąjį tikslą bei aplinkybę dėl 40 eurų pagrobimo kaltinamieji kategoriškai neigia, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu jie iš esmės nepripažino, kad siekė pagrobti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad kaltinimas nurodytoje dalyje grindžiamas išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, kurių, teismo vertinimu, kiti duomenys, esantys byloje, nepatvirtina. Pastebėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad minėti pinigai buvo jo brolio, vis dėlto teisiamojo posėdžio metu apklaustas I. M. parodė, kad apie pagrobtus pinigus jis nieko nežino (nors pagal jo parodymus, jis po įvykio pakankamai greitai grįžo namo ir bendravo su broliu). Iš karto po įvykio sulaikius kaltinamuosius M. K., V. S. ir A. Š., pinigų buvo rasta tik pas V. S. – pas jį buvo rasti 245 eurai, vis dėlto V. S. nurodo, kad pastarieji pinigai yra jo, nes prieš tai jis gavo uždarbį už atsitiktinius darbus. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad minėtą sumą sudarė 3 kupiūros po 10 eurų ir 2 kupiūros po 5 eurus; tarp pas V. S. rastų pinigų yra tokių kupiūrų. Vis dėlto vien tik pastaroji aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankama daryti išvadą, kad iš tikrųjų dalis pas V. S. rastų pinigų yra būtent nukentėjusiojo pinigai. Iš pinigų paėmimo iš V. S. įforminimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra galimybės nustatyti, ar tokio dydžio kaip kad nurodė nukentėjusysis suma – 40 eurų (3 kupiūros po 10 eurų ir 2 kupiūros po 5 eurus) – pas V. S. buvo rasta kaip atskira, ar vis dėlto visa 245 eurų suma buvo vienoje vietoje (kupiūros vienoje vietoje ir pan.), nors pastaroji aplinkybė, įvertinus, kad pagal duomenis kaltinamieji M. K., V. S. ir A. Š. buvo sulaikyti betarpiškai iš karto po įvykio, tik išbėgę iš nukentėjusiojo namų, todėl tokioje situacijoje pastaroji aplinkybė (dėl to, ar visa pas V. S. rasta pinigų suma buvo vienoje vietoje, ar dalis (pavyzdžiui, atitinkanti nukentėjusiojo nurodomą sumą) buvo rasta atskirai nuo kitų pinigų, ir pan.) būtų buvusi itin reikšminga darant išvadas. Kiek tai susiję su kaltinimu, jog būtent V. S. paėmė iš stalčiaus 40 eurų sumą, pastebėtini ir nukentėjusiojo parodymai šiuo aspektu – teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad pinigų stalčiuje ieškojo ir juos paėmė asmuo, buvęs su kauke, t. y. kaip kad išplaukia iš visų duomenų visumos – M. K., ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad kažko bute ieškojo, atidarinėjo stalčius ir pan. paskutinis įėjęs asmuo su kauke ir su pagaliu, tačiau pagal byloje esančių duomenų visumą paskutinis į butą įėjo bei turėjo pagalį A. Š. (nors ir nebuvo su kauke), kas leidžia spręsti ir apie nukentėjusiojo parodymų šiuo aspektu nenuoseklumą, kas taip pat neleidžia atitinkamų išvadų daryti remiantis tik jo parodymais. Savo ruožtu dėl jau minėtų argumentų visumos teismas sprendžia, jog nėra paneigti kaltinamojo V. S. parodymai, jog minėta pinigų suma – 245 eurų, tai jo už darbą gautas uždarbis, bei nėra pakankamai duomenų spręsti, kad jis būtų paėmęs nukentėjusiojo nurodomą pinigų sumą – 40 eurų. Pas kitus kaltinamuosius, sulaikytus iš karto po įvykio, nurodoma pinigų suma nebuvo rasta.

Taigi atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumą, teismas vertina, kad byloje surinktais duomenimis nėra patvirtinta faktinė aplinkybė, jog bendrai veikdami kaltinamieji pagrobė iš nukentėjusiojo jam priklausantį turtą – 40 eurų, nes tokia aplinkybė grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, kad tokia suma buvo stalčiuje, o vėliau jis jos pasigedo, bei kaltinamiesiems kategoriškai neigiant šią aplinkybę, jos nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tai lemia išvadą, kad nenustatytas būtinasis BK 180 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – plėšimo sudėties požymis – tikslas fizinį smurtą panaudoti siekiant pagrobti svetimą turtą bei atitinkamai panaudojus fizinį smurtą, turto pagrobimas. Todėl teismo šiuo atveju nustatyti kaip įrodyti kaltinamųjų veiksmai negali būti kvalifikuojami nei kaip nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, nes nenustatytas kvalifikuojantis veikos požymis – neteisėtas įsibrovimas į patalpas, nei kaip nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, nes nenustatyta, kad fizinis smurtas panaudotas su tikslu apiplėšti nukentėjusįjį bei kad tokiu būdu (panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį) būtų pagrobtas nukentėjusiojo nurodomas turtas – 40 eurų.

Kita vertus, kaltinamųjų įvykdyti smurtinio pobūdžio veiksmai šiuo atveju visiškai atitinka Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pagal pastarąją nuostatą, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Proceso dalyviams teisiamojo posėdžio metu buvo išaiškinta galimybė dėl atitinkamų kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų, jei jie bus nustatyti, perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bei, pastebėtina, kaltinamieji iš esmės pripažino savo kaltę, jų veiksmus kvalifikuojant pagal šį straipsnį.

Savo ruožtu vertinant duomenis, kiek tai susiję su J. S. veiksmais, kaip matyti, pagal kaltinime jam inkriminuotas aplinkybes, jis kaltinamas tuo, kad padėjo įvykdyti atitinkamą nusikalstamą veiką, t. y. kad buvo ši anksto susitarta, kad J. S. išvilios iš minėto buto kitą asmenį, buvusį su nukentėjusiuoju – I. M., kaip asmenį, galintį sukelti didesnį pasipriešinimą ir būti įvykio liudytoju. Dėl šių aplinkybių pirmiausia pažymėtina, kad J. S. neneigė aplinkybės, kad jis iš minėto buto išvyko kartu su romų tautybės asmeniu, kaip nurodė, kurio pravardė „J.“. Vis dėlto kaltinime nurodyto asmens – I. M., t. y. nukentėjusiojo brolio apklausos metu J. S. nurodė, kad jis išvyko ne su šiuo asmeniu. I. M. nurodė, kad iš buto jis išvyko kartu su J. S. bei I. S., vis dėlto J. S. nurodė, kad jis vyko tik vienu kitu asmeniu, pravarde „J.“. Liudytoja R. A. iš esmės irgi patvirtino J. S. nurodytą aplinkybę, kad jis išvyko su kitu romų tautybės asmeniu (jie išvyko dviese su taksi automobiliu). Pagal parodymus, pravarde „J.“ vadinamas I. S. (I. M. nurodė, kad jo pravardė yra „P.“), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nors aplinkybių, susijusių su konkrečiu įvykiu (nukentėjusiojo sumušimu, apiplėšimu ar pan.) nurodyti negalėjo, visgi I. S. patvirtino, kad iš minėto buto išvyko su taksi automobiliu tik su J. S.. Taigi nurodytų duomenų visuma leidžia visgi tvirtinti, kad J. S. iš aktualaus buto išvyko ne su kaltinime nurodytu I. M., o su I. S.. Savo ruožtu dėl jų išvykimo, remiantis pirmiausia tiek paties kaltinamojo J. S. parodymais, jog iš esmės jis žinojo, kokiu tikslu jo buvo prašoma išvykti su minėtu asmeniu, be to, ir V. S. parodymais, kuris irgi patvirtino, kad J. S. buvo žinomas prašymo išvykti su minėtu asmeniu tikslas, teismas sprendžia, kad tokie J. S. veiksmai vertintini kaip padėjėjo atlikti veiksmai, šalinant kliūtis kitiems asmenims (vykdytojams) atlikti konkrečius veiksmus ir taip sudarant realias galimybes kitiems asmenims veikti. Pastebėtina, kad tokiai išvadai konstatuoti nebūtina nustatyti, kad atitinkamas asmuo – padėjėjas – tiksliai žinotų, būtų tiksliai aptarta, kokius konkrečius veiksmus atliks kiti jo bendrininkai, pakanka žinoti bendrą kitų asmenų (bendrininkų) sumanymą, tikslus ir pan. Šiuo atveju, teismo vertinimu, kaip jau minėta, tokia aplinkybė yra nustatyta.

Todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kaip minėta, pripažintina, kad kaltinamųjų M. K., V. S., J. S. ir A. Š. kaltė, jiems bendrai veikiant padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta pakankamais duomenimis, t. y. pripažintina, kad J. S. išviliojus iš buto (duomenys neskelbtini) asmenį, galintį sukelti pasipriešinimą bei būti liudytoju – I. S., kaltinamieji M. K., V. S. ir A. Š. nurodytu laiku ir vietoje mušdami sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.

Pažymėtina, kad pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas tam tikrais atvejais, be kita ko, ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo pareiškimas. Šiuo atveju ikiteisminiame tyrime buvo pateiktas nukentėjusiojo A. M. pareiškimas, kuriame jis, nurodęs, kad 2020 m. sausio 28 d. apie 18.00 val. trys asmenys prieš jį panaudojo fizinį smurtą, pagrobė 40 eurų, bei nukentėjusysis suformulavo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 10-11). Taigi pripažintina, kad yra įstatyme numatyta procesinė prielaida baudžiamajam procesui bei baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti – nukentėjusiojo pareiškimas dėl konkretaus įvykio – konkrečių faktinių aplinkybių, t. y. fizinio smurto panaudojimo prieš jį, kas šiuo atveju ir buvo konstatuota nuosprendžiu. Savo ruožtu dėl J. S. gynybos pateikto argumento, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad pretenzijų J. S. neturi, nes pastarasis prieš jį fizinio smurto nenaudojo, vis dėlto pastebėtina, kad esant įstatyme numatytoms prielaidoms (pagrindui), kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio taikyti, nukentėjusiojo pozicija jau dėl konkrečių asmenų – kaltininkų baudžiamosios atsakomybės (t. y. ar jis turi konkrečiam asmeniui pretenzijų, traktuoja jį kaltu ir pan.), nustačius, kad konkretus asmuo yra kaltas (atliko atitinkamus nusikalstamus veiksmus), nesaisto. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo netaikyti baudžiamosios atsakomybės J. S. atžvilgiu dėl nurodyto argumento.

Dėl A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje

BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė, ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nemano, jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, nes Baltarusijos Respublikos piliečio dokumentus – vairuotojo pažymėjimą ir vairuotojo kortelę jis rado naktį Tyzenhauzų gatvėje, Vilniuje ir juos paėmė, norėdamas, grąžinti, t.y. norėjo atiduoti tyrėjai, pas kurią turėjo eiti atsižymėti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu rado pas jį šiuos dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. nurodė, kad Baltarusijos Respublikos piliečio dokumentus jis rado ir laikė dieną iki sulaikymo. Juos turėjo sulaikymo metu prie savęs. Ką ketino daryti su šiais dokumentais, nežino (3 tomas, b.l. 40-41).

Bylos duomenimis, A. Š. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 28 d., 18.25 val. (3 tomas, b.l. 3). Į laikino sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota, kaip minėta, kad iš A. Š. 2020 m. sausio 28 d., 19.17 val., be kitų daiktų, buvo paimti vairuotojo pažymėjimas (BY) ir vairuotojo kortelė (BY) (3 tomas, b.l. 42).

Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio R. M. 2020 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. sausio 28 d., apie 190.05 val. į Vilniaus apskrities VPK OVS buvo pristatytas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pas kurį apžiūros metu buvo rasti Baltarusijos piliečio vairuotojo pažymėjimas ir vairuotojo kortelė. A. Š. paaiškino, kad šiuos dokumentus jis rado sausio 27 d., apie 21 val. stoties rajone, dėl ko dokumentų nepristatė į policiją, paaiškinti atsisakė. Patikrinus PRIR, duomenų apie įvykį dėl minėtų dokumentų nerasta (3 tomas, b.l. 4).

Pastarosios aplinkybės, kaip matyti, A. Š. ir neneigia, nurodydamas, kad jis turėjo su savimi minėtus dokumentus, vis dėlto iš esmės neigdamas kaltę, jis paaiškino, kad radęs šiuos dokumentus, jis juos paėmė tik norėdamas perduoti juos policijos pareigūnei, nes turėjo eiti užsiregistruoti į policijos įstaigą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. Š. nurodyta versija, kad Baltarusijos Respublikos piliečio dokumentus rado 2020 m. sausio 27 d. vakare yra nepaneigta. Vis dėlto kiek tai susiję su dokumentų laikymu po to, kai jis juos rado, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis ketino šiuos dokumentus atiduoti tyrėjai, kai eis pas ją atsižymėti, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis iš tikrųjų ketino grąžinti šiuos dokumentus. Kaip matyti iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad jis nežino, ką ketino daryti su rastais dokumentais, o iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad A. Š. apskritai atsisakė paaiškinti, dėl ko dokumentų nepristatė į policiją, taigi šiuo aspektu pripažintina, kad kaltinamojo pozicija dėl dokumentų laikymo tikslo, nėra nuosekli ir tik teisiamojo posėdžio metu jis nurodė versiją apie ketinimą dokumentus perduoti policijos įstaigai. Nors, kaip teigia kaltinamasis, šiuos dokumentus jis rado 2020 m. sausio 27 d. vakare ir buvo sulaikytas kitos dienos vakare, t.y. 2020 m. sausio 28 d., 18.25 val., t.y. praėjus nedideliam laiko tarpui - vos vienai parai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. Š. būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas pranešti apie rastus dokumentus policijai ar kitai įgaliotai įstaigai, nors turėjo pakankamai laiko nuvykti į policiją arba bent paskambinti bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešti apie radinį. Jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tai padaryti, byloje nenustatyta, jų nenurodė ir pats kaltinamasis. Visos šios aplinkybės duoda pakankamo pagrindo manyti, kad A. Š. suprato, kad neturėdamas teisinio pagrindo laiko (turi su savimi) dokumentus, išduotus Baltarusijos Respublikos piliečio vardu, ir nori taip elgtis.

Atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta, kad bylos duomenimis nėra paneigta kaltinamojo versija, jog svetimu vardu išduotus dokumentus jis rado, iš A. Š. pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė, susijusi su neteisėtu dokumentų įgijimu, nes svetimo dokumento radimas pats savaime nėra neteisėtas. Kita vertus, BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs neteisėti veiksmai – neteisėtas įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas, atitinkamai bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir toks veiksmas neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Taigi net jeigu dokumentas įgyjamas teisėtai, atsižvelgiant į kitas aplinkybes (radėjo tikslus), laikymas ir ar gabenimas gali būti pripažįstamas neteisėtu. Todėl šiuo atveju nustačius, kad radęs dokumentus A. Š. juos laikė, sąmoningai neketindamas pranešti apie juos įgaliotoms institucijoms, toks laikymas pripažintinas neteisėtu.

Pastebėtina, kad A. Š. inkriminuotas ir dokumentų gabenimas. Vis dėlto aktualioje situacijoje, kaip matyti, dokumentus jis turėjo su savimi, kas iš esmės kvalifikuotina kaip dokumentų laikymas BK 302 straipsnio 1 dalies prasme, atitinkamai, vien aplinkybė, kad, akivaizdu, asmeniui keičiant savo buvimo vietą, kartu savo buvimo vietą keičia ir kartu laikomi dokumentai, pati savaime nesuponuoja, kad dokumentai yra gabenami, nes BK 302 straipsnio prasme gabenimu traktuotini sąmoningi ir būtent dokumentų buvimo vietos pakeitimo tikslu atlikti jų pervežimo, perdislokavimo ir pan. veiksmai. Tokių veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Taigi neteisėtas gabenimas šiuo atveju šalintinas iš kaltinimo.

Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį aspektu, pripažintina, kad nurodytais veiksmais A. Š. ne vėliau kaip 2020 m. sausio 27 d., 21.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus miesto tarpmiestinio transporto stotyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, radęs Baltarusijos Respublikos piliečio I. T., gim. (duomenys neskelbtini), dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), juos, neturėdamas teisėto pagrindo, juos laikė su savimi, kol 2020 m. sausio 28 d., 18.25 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei šie dokumentai buvo iš jo paimti. Todėl pripažintina, kad kaltinamojo kaltė, padarius Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra neabejotinai įrodyta, nes nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji (tiesioginė tyčia) nurodytos nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl bausmių skyrimo

Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatyta sankcija – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta sankcija – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, kiek tai susiję su visais kaltinamaisiais, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad kaltinamieji pripažinti padarę nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, asmens sveikatai, o kaltinamasis A. Š. – dar ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nors, pastebėtina, jie iš esmės pripažino teismo konstatuotas įrodytomis aplinkybes, vis dėlto aktualioje situacijoje tam, kad būtų konstatuotas atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. buvimas, turi būti nustatytas ir nuoširdus gailestis, savo ruožtu tokios aplinkybės teismas šiuo atveju neįžvelgia. Nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 1 p. – kaltinamieji veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. padarė veikdami bendrininkų grupėje, be to, 13 punkte – veiką padarė būdami recidyvistais.

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, atsižvelgtina ir į atskirus kaltinamuosius, jų asmenybę apibūdinančius duomenis.

M. K. teistas 5 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka. Todėl įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių, tiek apibūdinančių konkrečią jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo asmenybę, spręstina, kad bausmės tikslus šiuo atveju atitiktų arešto bausmės paskyrimas, ypač atsižvelgiant konkrečiu atveju į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta pakankamai seniai (bylos nagrinėjimas dėl atitinkamų objektyvių priežasčių teisme užtruko), bei teismo turimais duomenimis, po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Arešto bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, t. y. skirtinas areštas 45 paroms. Į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2020 m. sausio 28 d. 18.25 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 17.15 val. (t. 2, b. l. 105, 120), t. y. 2 paros, taip pat laikino sulaikymo laikas 2020 m. sausio 9 d. (t. 4, b. l. 105-107, tą pačią dieną paleistas), t. y. 1 para, iš viso – 3 dienos, prilyginant jas 3 arešto paroms.

V. S. teistas 17 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, tiek apibūdinančias konkrečią įvykdytą nusikalstamą veiką, be kita ko – jo vaidmenį, tiek ir jo asmenybę, spręstina, kad jam skirtina griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant didesnį nei vidurkis, t. y. jam skirtinas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

V. S. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta galutinė subendrinta bausmė (subendrinus ir su ankstesniu nuosprendžiu) – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, t. y. šiuo nuosprendžiu ir minėtu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį, bausmės, paskirtos pagal šiuos nuosprendžius, bendrintinos taikant apėmimą, į bausmės laiką įskaitant tiek Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytą laiką bei pagal pastarąjį nuosprendį atliktą bausmės dalį, tiek ir šioje byloje V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 28 d. 18.00 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 15.21 val. (t. 2, b. l. 3, 17), t. y. 2 dienas.

Kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

J. S. teistas 12 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka. Pagal paaiškinimus, nurodė, kad siekia gydytis priklausomybę narkotinėms / psichotropinėms medžiagoms reabilitacijoje. Todėl šiuo atveju įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir atsižvelgiant į konkrečią nusikalstamą veiką bei ypač įvertinus jo konkretų vaidmenį – pagal nustatytas aplinkybes, betarpiškai jis nedalyvavo smurto panaudojime prieš nukentėjusįjį, o iš esmės sudarė prielaidas palengvinti šios nusikalstamos veikos įvykdymą, t. y. šiuo atveju, kaip minėta, jis atliko padėjėjo vaidmenį (BK 24 str. 6 d.), teismas sprendžia, kad jam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. jam skirtinas areštas 20 parų. Į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 28 d., 19.30 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 17.11 val., t. y. 2 dienos, jas prilyginant 2 arešto paroms.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. teistas 12 kartų, iš esmės už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir susijusias su disponavimu narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis; šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka.

Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, pripažintina, kad šiuo atveju bausmės tikslus atitiktų tik griežčiausios rūšies bausmės, t. y. laisvės atėmimo, skyrimas, jo dydį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą vidurkiui, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, atsižvelgiant į pastarosios nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pan. (taip pat ir tai, kad, kaip minėta, konstatuotas tik vienas iš alternatyvių šios nusikalstamos veikos požymių – neteisėtas dokumento laikymas) – bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis, t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas laisvės atėmimas 5 mėnesiams, o už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtinas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

A. Š. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu – pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu, kaip minėta, jis pripažintas dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2020 m. sausio 28 d., o minėtu nuosprendžiu – dėl veikos, padarytos 2020 m. gegužės 1 d. Taigi pripažintina, kad šiuo atveju bausmės, paskirtos pagal nuosprendžius, bendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytas nuostatas, taikant dalinį bausmių sudėjimą, įvertinus, kad aktualios veikos itin nesiskiria savo pavojingumo laipsniu, kad būtų pagrindas taikyti bausmių apėmimą.

Į subendrintą bausmę įskaitytini minėtu 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei šioje byloje A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 28 d., 18.25 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 15.45 val., t. y. 2 paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo bausmės dienoms.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b.l. 19-21) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai ji nebuvo pradėta vykdytti (pagal paaiškinimą byloje, A. Š. nurodė, kad negali apteikti asmens tapatybės kortelės, nes ją pametė (t. 3, b. l. 21).

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama dėl nukentėjusiajam A. M. sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktų paslaugų dėl jo patirtų sužalojimų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 91,02 eurų žalą (t. 1, b. l. 117-121).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Šiuo atveju civilinis ieškinys pareikštas dėl žalos, patirtos suteikus nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugas dėl jo patirtų sužalojimų, kurie, kaip kad konstatuota šiuo nuosprendžiu, buvo nulemti būtent kaltinamųjų, jiems veikiant bendrai, atliktų nusikalstamų veiksmų. Taigi akivaizdu, kad minėta turtinė žala buvo padaryta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, padarytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas, dėl ko pripažintina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamųjų solidariai nurodyto dydžio žalą, nes, kaip minėta, žala buvo padaryta kaltinamiesiems veikiant bendrai.

Dėl kitų klausimų

Teismui į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės patirtų dėl kaltinamajam J. S. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (advokatės Aušros Saulėnienės darbo užmokesčio) išlaidos – 397,85 Eur (5 tomas, b.l. 53) ir dėl kaltinamajam M. K. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (advokato Jurij Binevič darbo užmokesčio) išlaidos – 557,23 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju įvertinęs aplinkybes dėl kaltinamųjų turtinės padėties, teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – t. y. antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo, nepriteistinos iš J. S. ir M. K..

Baudžiamojoje byloje buvo paskirtas ir tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pinigams – 245 eurams, paimtiems iš kaltinamojo V. S.. Kaip kad konstatuota šiuo nuosprendžiu, nėra įrodyta, kad minėta pinigų suma ar jos dalis būti nusikalstamos veikos rezultatas, kad jie būtų gauti iš nusikalstamos veikos ir pan. ir dėl to turėtų būti konfiskuojama. Kita vertus, vienas iš laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslų buvo siekis užtikrinti civilinį ieškinį. Šiuo nuosprendžiu nuspręsta tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš kaltinamųjų solidariai 91,02 eurų žalą. Taigi pripažintina, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą tikslinga palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, į minėtą pinigų sumą nukreiptinas nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo vykdymas, o po įvykdymo likusi pinigų suma grąžintina V. S..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu, o būtent – daiktai sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Į M. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 28 d. 18.25 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 17.15 val. (2 dienas) bei laikino sulaikymo laiką 2020 m. sausio 9 d. (1 dieną), iš viso 3 dienas, jas prilyginant 3 (trims) arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalimi, subendrinti bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, taikant bausmių apėmimą, ir skirti V. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laikino sulaikymo ir suėmimo laiką bei pagal 2021 m. balandžio 20 d nuosprendį atliktą bausmės laiką. Taip pat įskaityti V. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 28 d. 18.00 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 15.21 val., t. y. 2 dienas, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 12 d.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 28 d., 19.30 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 17.11 val., t. y. 2 dienas, jas prilyginant 2 arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. S. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

J. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti A. Š. paskirtas bausmes pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei skirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti A. Š. šiuo nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (trejų metų laisvės atėmimo bausmės) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, bei skirti A. Š. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

A. Š. į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu į jo bausmės laiką įskaitytą laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką, taip pat šioje baudžiamojoje byloje jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 28 d., 18.25 val. iki 2020 m. sausio 30 d., 15.45 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2022 m. gegužės 12 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje; kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš kaltinamųjų M. K., V. S., A. Š. ir J. S. solidariai 91,02 eurų (devyniasdešimt vieno euro ir 2 centų) turtinę žalą.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako 2020 m. sausio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. S. priklausantį turtą – pinigus, t.y. 245 (du šimtus keturiasdešimt penkis) eurų palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, į juos nukreipti nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo vykdymą, o likusią pinigų sumą po įvykdymo grąžinti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Prašymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. S. ir M. K. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – objektus, likusius po narkotinių medžiagų tyrimo (SPP Nr. 414918) ir objektus, likusius po daktiloskopinio tyrimo (SPP Nr. 415011), saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) pagal 2020-02-20 kvitą B, serija BBB Nr. LS004703, - sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – objektus, likusius po DNR tyrimo (SPP Nr. 414886) ir medinę lazdą, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) pagal 2020-06-03 kvitą B, serija BBB Nr. LS004960, - sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.