Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-20 · Administracinė byla Nr. I3-830-281/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
I3-830-281/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01309-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė (pirm.)
Pareiškėjas
"Emega"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-830-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-63-3-01309-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emega“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Emega“ teismui pateikė skundą, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-05-31 sprendimą Nr. 608, t. y. netaikyti mokesčio 10 kartų didesnio tarifo, arba sumažinti papildomai apskaičiuotą mokestį iki minimumo, kuris neviršytų papildomai apskaičiuoto 555,7 Eur mokesčio dydžio (100 proc.) sankcijos už nedeklaruotą iškasenų kiekį.

Paaiškino, kad Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolė atliko mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja per laikotarpį nuo 2016-01-07 iki 2017-01-17 išgavo 5 847 m3 žvyro, tuo tarpu per šį laikotarpį deklaruotas žvyro kiekis yra 4 599 m3. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė 2016 m. IV ketvirčio deklaracijos, jos nepateikė per klaidą, be to, deklaruojamuoju laikotarpiu buhalterė sirgo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neturėjo tikslo slėpti išgautus gamtos išteklius, nes tikrinamuoju laikotarpiu išgauti žvyro ištekliai buhalterinėje apskaitoje yra užpajamuoti. Pažymi, kad mokestinio tyrimo metu pareiškėjos darbuotojai geranoriškai ir operatyviai bendradarbiavo, teikė visus patikrinimui reikalingus dokumentus bei paaiškinimus.

Nurodė, jog pareiškėja, gavusi patikrinimo aktą, pateikė pastabas Departamentui, pripažino per klaidą nedeklaravusi gamtos išteklių 1 248 m3 kiekio ir dėl to gailisi, paaiškino, kad sutinka sumokėti 555,70 Eur mokestį ir prašė netaikyti padidinto mokesčio tarifo. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Emega“ yra sunkioje finansinėje padėtyje, 2018 metus bendrovė baigė (duomenys neskelbtini) nuostoliu, o 2019 metų I ketvirtį – su (duomenys neskelbtini) nuostoliu. Departamentas į pareiškėjos argumentus neatsižvelgė ir priėmė sprendimą, kuriuo nurodė pareiškėjai sumokėti 5 557 Eur sumą. Mano, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais protingumo, teisingumo, humaniškumo, pagarbos asmeniui, socialinio teisingumo principais ir atsižvelgti į tai, kokiomis aplinkybėmis bauda yra skiriama.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Departamento pareigūnai atlikę pareiškėjos planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 metais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo nustatė, kad pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu išgautus žvyro išteklius užpajamavo buhalterinėje apskaitoje, tačiau 2016 metų IV ketvirčio išgautų išteklių (žvyro) kiekio nedeklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Nustatyta, kad pareiškėja per 2016-01-07–2017-01-17 laikotarpį išgavo 5 847 m3 žvyro, o per šį laikotarpį deklaruotas išgauto žvyro kiekis 4 599 m3, taigi pareiškėja nedeklaravo 1 248 m3 žvyro. Atsižvelgiant į tai, Departamento direktorius ginčijamu sprendimu patvirtino 2019-04-30 patikrinimo aktą įpareigojo pareiškėją sumokėti 5 557 Eur mokestį.

Pažymėjo, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad vien fakto, jog pareiškėja nepateikė deklaracijos už 2016 metų IV ketvirtį (neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne), pakanka, kad būtų taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10. Atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai įstatymu nėra suteiktos teisės sumažinti koeficiento 10 ar jo netaikyti.

Nurodė, kad pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius (žvyrą) yra nustatyta mokesčio mokėtojui, kurio kaltės forma dėl nedeklaruoto mokesčio nedetalizuota. Mokesčio mokėtojas privalo teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius. Teigia, kad susiklosčiusi situacija bendrovėje (buhalterės liga) negali būti lengvinanti aplinkybė ir pagrindas nemokėti mokesčių. Atkreipė dėmesį, kad 2019-04-30 patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja nedeklaravo išgauto žvyro kiekio ir šios deklaracijos nepateikė nei 2017 m., nei 2018 m., nei 2019 m. kartu su kitomis ketvirčių deklaracijomis, nors tokią galimybę turėjo. Tai rodo, jog jeigu nebūtų atliktas mokestinis patikrinimas, tikėtina, kad pareiškėja nebūtų deklaravusi minimo žvyro kiekio ir mokesčio už jį nebūtų sumokėjus iki šiol, todėl pareiškėjos veiksmus vertina kaip neatsakingus.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019-05-31 sprendimo Nr. 608, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo netaikyti mokesčio 10 kartų didesnio tarifo arba sumažinti papildomai apskaičiuotą mokestį iki minimumo, kuris neviršytų papildomai apskaičiuoto 555,7 Eur mokesčio dydžio sankcijos už nedeklaruotą iškasenų kiekį.

Teismas pažymi, kad ginčijamu Departamento 2019-05-31 sprendimu Nr. 608 konstatuota, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2017-01-17 nedeklaravo 1 248 m3 žvyro ir už šį gamtos išteklių kiekį nesumokėjo mokesčių. Pareiškėja nagrinėjamu atveju neginčija aplinkybės, kad ji nepateikė 2016 m. IV deklaracijos ir nedeklaravo bendro 1 248 m3 žvyro kiekio, teigia, kad tai atsitiko dėl žmogiškosios klaidos. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neanalizuos pareiškėjos ginčijamo sprendimo dalies, kuria konstatuotas pažeidimas (nepateikta 2016 m. IV ketvirčio deklaracija ir nedeklaruotas 1 248 m3 žvyro kiekis) teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau vertins pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01, toliau – ir Įstatymas), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės; 2018-06-27 teisės akto redakcija).

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1-2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Teismas nustatė, kad Departamento pareigūnai 2019-04-16 atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (Rašaičių žvyro telkinys) 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, nustatė, kad 2016 m. IV deklaracija už išgautus gamtos išteklius nepateikta. Pagal markšeiderinių matavimų duomenis nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2017-01-17 deklaravo išgautą žvyro kiekį – 4 599 m3, o nedeklaravo 5 847 m3, taigi nedeklaravo 1 248 m3 išgauto žvyro kiekio (b. l. 5–8). Pareiškėja, susipažinusi su 2019-04-30 Departamento patikrinimo aktu Nr. KL-15, pateikė pastabas dėl jo, pažymėdama, kad pripažįsta per klaidą nedeklaravusi 1 248 m3 žvyro kiekio, už kurį nesumokėjo 555,70 Eur mokesčio, mano, kad taikytas koeficientas 10 neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui, todėl prašo tokios sankcijos netaikyti arba sumažinti, atkreipė dėmesį, kad tokio dydžio padidintu tarifu apskaičiuotas mokestis gali lemti bendrovės bankrotą (b. l. 19).

Teismas pagal byloje esančius rašytinius dokumentus nustatė, kad pareiškėja pateikė 2016 m. I ketvirčio deklaraciją, kurioje deklaravo 80 m3 žvyro ir 35 m3 kito smėlio, 2016 m. II ketvirčio deklaracijoje nurodytas išgautas 1 079 m3 žvyro kiekis ir 479 m3 kito smėlio, 2016 m. III ketvirčio deklaracijoje nurodyta 3 440 m3 žvyro kiekis ir 1 059 m3 kito smėlio (b. l. 9–14). Pareiškėja 2016 m. IV ketvirčio deklaracijos nepateikė ir tokią aplinkybę pati pripažįsta ir jos neginčija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Nors pareiškėja nurodo, kad deklaracija už 2016 metų IV ketvirtį nepateikta per klaidą, nes deklaruojamuoju laikotarpiu sirgo UAB „Emega“ buhalterė, teismas tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nelaiko teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiams, nustatytiems ginčijamame atsakovo sprendime. Pirmiausiai, pabrėžtina, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, akcentuotina, kad 1 248 m3 žvyro kiekio nedeklaravo ir vėliau, t. y. nėra duomenų, kad toks žvyro kiekis būtų deklaruotas vėlesniais metais 2017-2019 m. laikotarpiu. Todėl laikytina, kad pareiškėja neįgyvendino jai tenkančios pareigos deklaruoti gautus gamtos išteklius ir tai sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtintą sankciją.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti už ilgą laiką išvis nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį, taip išvengiant mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuotas mokestis reikšmingai darytų įtaką pareiškėjos finansinei padėčiai, ar, kaip ji teigia, lemtų jos bankrotą. Vien pareiškėjos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, jog 2018 m. ir 2019 m. I ketvirtį baigė su nuostoliu savaime nereiškia, kad įmonei gresia bankrotas dėl ginčijamu sprendimu apskaičiuoto mokesčio taikant didesnį mokesčio tarifą. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji bendradarbiavo su kontrolės institucija taip pat nėra teisiškai reikšminga, nes tokią pareigą mokesčių mokėtojui nustato teisės aktai (Mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnis).

Teismas pareiškėjos argumentus, kad apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Mokesčio už gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konkretus elgesio variantas kontrolės institucijai nustačius nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį – pritaikyti didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuojant jį nustatytus tarifus dauginant iš 10. Taigi mokesčio tarifas nepriklauso nei nuo asmens, kuris deklaravo mažiau nei išgautas gamtos išteklių kiekis kaltės formos, ar tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, Įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą teismui dėl neteisingai, neproporcingai ar neprotingai apskaičiuoto mokesčio tarifo pareiškėjos atžvilgiu. Vadovaujantis imperatyvia Mokesčio už gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalies nuostata ir atsižvelgiant į anksčiau šiame teismo sprendime aptartas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė Mokesčio už gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalį, teisingai apskaičiavimo pareiškėjo mokėtiną mokestį ir jį mažinti teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento 2019-05-31 sprendimas Nr. 608 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai pritaikytas didesnis mokesčio tarifas, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, pareiškėjos reikalavimas netaikyti mokesčio 10 kartų didesnio tarifo arba sumažinti papildomai apskaičiuotą mokestį iki minimumo, kuris neviršytų papildomai apskaičiuoto 555,7 Eur mokesčio dydžio (100 proc.) sankcijos už nedeklaruotą iškasenų kiekį, taip pat netenkintinas. Taigi pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emega“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė