Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, teista, paskutinį kartą –Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė 1 mėnuo 15 dienų laisvės atėmimo (2022 m. birželio 23 d. paleista iš (duomenys neskelbtini)),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais I. J. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. liepos 10 d. įtariamojo apklausos protokole I. J. nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ji savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. liepos 6 d., apie 20.00 val. buvo namuose, adresu nurodytu asmens duomenų pažymoje, kur nuo šaldytuvo paėmė automobilio „Volkswagen BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus. Minėti raktai dažnai būdavo paliekami ant šaldytuvo. Gyvena trijų kambarių bute, viename iš buto kambarių gyvena G. B., kuris ir naudojasi dažniausiai tuo automobiliu. Jo kambarys rakinamas, bet šaldytuvas yra bendroje patalpoje. G. namuose nebuvo. Su jos (duomenys neskelbtini) M. S. nusprendė, kad kadangi savaitgalis ir geras oras būtų neblogai nuvažiuoti į gamtą. Visą dieną jokio alkoholio nevartojo, (duomenys neskelbtini) buvo darbe iki 15.00 val. Kodėl nusprendė vairuoti, paaiškinti negali. Apie 20.30 val. išvažiavo iš namų pas (duomenys neskelbtini) tėvą G. S. adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo už vairo. Nuvažiavę pas (duomenys neskelbtini) tėvą išgėrė „Imperial“ brendžio 0,5 l talpos 1/3 dalį butelio ant dviejų, dar ji viena išgėrė sidro „M.“ 1 l talpos pusę butelio ir tada užsimanė namo, nes išsigando, kad G. grįš namo ir neras mašinos raktų. Raktus pasiėmė be leidimo. (duomenys neskelbtini) tėvo namuose nebuvo, jis buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 6 d., apie 22.50 val. ji vėl atsisėdo už vairo ir pradėjo vairuoti, pavažiavus apie 100 metrų, sukdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. (į dešinę pusę) ant posūkio nežymiai kliudė priekinių bamperiu kitą važiuojantį automobilį sidabrinės spalvos HONDA, valst. Nr. neįsidėmėjo. Pavažiavo, kur galima sustoti su įjungtu avariniu signalu ir sustojo, išlipo iš automobilio, pasiėmė automobilio dokumentus ir nuėjo prie HONDA vairuotojo, iškvietėme policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams ji jiems pasakė, kad yra išgėrusi alkoholio ir dėl to sukėlė eismo įvykį. Tada policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą, jai buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas, jai buvo įteiktas šaukimas. Laukiant policijos pareigūnų alkoholio nevartojo. Gavus leidimą iš mašinos savininko V. K., kuriam pranešė paskambinusi telefonu apie įvykį, jo leidimu paskambino E., kad tvarkingai priparkuotų mašiną. Jam atvykus, E. tvarkingai priparkavo automobilį (duomenys neskelbtini) g. ir nuvežė ją su (duomenys neskelbtini) savo Toyota Prius automobilių (E. dirba (duomenys neskelbtini)) namo. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl įvykio labai gailisi. Niekada neturėjo teisių vairuoti automobilį. Sutinka už bausmę sumokėti baudą. Yra dirbanti, turi savo MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl lėšų, santaupų turi ir galės sumokėti jai paskirtą baudą (el. b. l. 150-152).

VšĮ EMPREKIS duomenimis, automobilio VW Bora (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vertė su PVM – 1360 Eur (el. b. l. 131).

VšĮ Regitra duomenimis automobilio VW Bora, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas valdytojas V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 130).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamoji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, jog 2024 m. liepos 6 d. apie 20.00 val. buvo namuose, kur nuo šaldytuvo paėmė automobilio „Volkswagen BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus. Gyvena trijų kambarių bute, viename iš buto kambarių gyvena G. B., kuris ir naudojasi dažniausiai to automobiliu. Apie 20.30 val. išvažiavo iš namų pas (duomenys neskelbtini) tėvą G. S., ten išgėrė „Imperial“ brendžio 0,5 l talpos 1/3 dalį butelio ant dviejų, dar ji viena išgėrė sidro „M.“ 1 l talpos pusę butelio ir tada užsimanė namo, nes išsigando, kad G. grįš namo ir neras mašinos raktų. Raktus pasiėmė be leidimo. 2024 m. liepos 6 d. apie 22.50 val. ji vėl atsisėdo už vairo ir pradėjo vairuoti, pavažiavus apie 100 metrų, sukdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. ant posūkio nežymiai kliudė priekinių bamperiu kitą važiuojantį automobilį sidabrinės spalvos HONDA. HONDA vairuotojas, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams ji jiems pasakė, kad yra išgėrusi alkoholio ir dėl to sukėlė eismo įvykį. Policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą, jai buvo nustatytas 1,62 promilių girtumas. I. J. kaltę pagrindžia ne tik jos prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – liudytojo ((duomenys neskelbtini)) K. P. parodymai, V. K. parodymai. Kaltinamajai nustatytą neblaivumą patvirtina 2024 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo aktas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinodama, kad yra išgėrusi alkoholio (pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių) vis tiek vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,63 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi I. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina I. J. pareikštą kaltinimą, t. y., kad ji 2024 m. liepos 6 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 23.26 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0253“ nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. J. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 159-160).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – I. J. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

I. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. I. J. teista už nusikalstamas veikas nuosavybei (el. b. l. 58-77), bausta administracine tvarka (el. b. l. 81-129), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 78-80). Byloje nėra duomenų apie I. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 MGL (3000 Eur) nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomas baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė I. J. ir yra skirtina.

I. J. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti I. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Volkswagen BORA“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360 Eur (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamoji I. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdama specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Nepritaikius kaltinamajai BK 68 straipsnio nuostatų, jos teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad I. J. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamajai daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę terminą, skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Kaltinamoji I. J. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Volkswagen BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis yra V. K. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1360 Eur) išieškojimas iš I. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamosios asmenybei. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji I. J. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, jai buvo nustatytas girtumas (1,63 prom.), vairavo neturėdama teisės, vairuodama sukėlė eismo įvykį. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volkswagen BORA“, rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra būtinas. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo I. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad iš I. J. konfiskuotina „Volkwagen Bora“ automobilio vertę atitinkanti suma – 1360 Eur.

VI. Kiti klausimai

I. J. rašytiname pakvitavime, kaltinamoji įsipareigojo netaisyti automobilio Volkswagen BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be V. K. žinios, su V. K. žinia ir leidimu automobilį pastatė į stovėjimo aikštelę (el. b. l. 47).

Kaltinamajai byloje esančiais duomenimis nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 Eur) (dvejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti I. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Volkswagen BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360 Eur – valstybės naudai.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per įstatyme nustatytą 2 (dvejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bank“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.