Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei O. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės O. K. atstovė A. M. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė nereikalaus bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovė sutiks su ieškiniu. Paaiškino, kad nepilnametė T. dabar negyvena su mama, ji gyvena su laikinais globėjais. Nurodė, kad motina vaiko neapsaugojo, nors ir žinojo apie savo sugyventinio veiksmus. Motina neužtikrino, negarantavo vaikui ramybės. Motinos sugyventinis ir toliau lankydavosi jų namuose. Ieškovės ir sesers T. santykiai yra puikūs, pas seserį sąlygos gyventi yra geros, tinkamos. Tvirkinimas buvo tik vienas iš aplinkybių, kurias T. įvardijo. T. mamai nerūpėjo, šeimoje buvo besikeičiantys vyrai, kuriems mama teikė prioritetą, todėl yra pagrindas vaiką apsaugoti nuo tokios aplinkos. Nurodė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes motina neužtikrino vaikui saugios apsaugos. Kaip vyksta tyrimas atstovė duomenų neturi. Vaikas yra nuskriaustas, pažemintas, patiria didelę žalą. T. seserys išvažiavo iš namų, nes nesijautė pamotės mylimos, su ja gyventi joms buvo blogai. T. nebuvo apleista, neprižiūrėta, jos fiziniai poreikiai buvo patenkinti, tačiau psichologinė aplinka buvo netinkama. Nurodė, kad T. išlaikymui turėtų būti priteistas minimalus 250,00 Eur išlaikymas per mėnesį. Pažymėjo, kad T. turėtų gyventi ne institucijoje. Prašė vaiko laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti pas jos seserį, ieškovę. Paaiškino, kad jai Jungtinėje Karalystėje jau buvo surasta mokykla, o mokslo metai jau prasidėjo, todėl kuo greičiau reikia, kad ji ten gyventų. Sesuo nuomoja namą, jos vaikai turi atskirus kambarius, T. irgi turėtų atskirą kambarį. Sesuo Onutė dirba ne visą darbo dieną ir prižiūri vaikus, gauna pastovias pajamas. T. yra buvusi pas seserį Jungtinėje Karalystėje, pas ją praleisdavo vasaras. Pati T. nori gyventi pas seserį, su mama gyventi nenori.

Teismo posėdžio metu atsakovė O. K. su ieškiniu sutiko. Sutiko, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia jos dukters T. K. atžvilgiu ir vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su globėja O. K.. Nurodė, kad T. planas yra gyventi pas sesę, ji nori išvykti ir to siekia. Paaiškino, kad dukrai buvo suteiktos visos tinkamos sąlygos, ji rūpinosi dukra ir ją prižiūrėjo. Mano, kad skyrė vaikui per mažai dėmesio, reikėjo skirti jo daugiau. Dėl didelio amžiaus skirtumo išsiskyrė jų su dukra požiūriai. Pripažįsta, kad nemoka šiuolaikiškai auklėti dukros, tik dabar pradėjo mokytis. Kai gyveno kaime, turėjo sugyventinį. Pažymėjo, kad ji nevartoja alkoholio, nerūko. Nurodė, kad jai vyrai nerūpėjo ir ji yra šmeižiama. Sugyventinis smurtavo prieš ją, bet ne prieš T. Tačiau ji negalėjo pabėgti iš kaimo, nes prižiūrėjo sergančią mamą. Vėliau, išvykus į Kretingą, buvo ramu ir gera gyventi, jos su dukra džiaugėsi. Vėliau su dukra sutarė, kad buvęs sugyventinis V. atvyktų paremontuoti namų. T. sakė, kad jis jai nieko nebedarė, netgi pati siūlė sugedus pečiui jį kviestis pataisyti. Paaiškino, kad jos globotinė O. išvažiavo į Vilnių mokytis ne todėl, kad jai buvo blogai dėl jos elgesio, o dėl savo tėvo, kuris gėrė ir namuose jai nebuvo ramybės, ji grįždavo iš mokslų savaitgaliais. T. pradėjo nebeklausyti, vagiliauti, vartoti alkoholį, tuomet ji susirūpino ir kreipėsi į vaikų teisių apsaugą, kad padėtų išspręsti problemas, tačiau dabar yra siekiama ją su dukra išskirti. Su dukra nėra artimo ryšio. T. pasakė apie sugyventinio veiksmus kai buvo antroje klasėje, ji buvo linkusi Vidmanto nekęsti. Po to ji dukrą stebėjo, tačiau nieko panašaus, kad jis priekabiauja nepastebėjo, nematė jokio pavojaus. Vėliau sugyventinis išvyko dirbti į Vilnių ir grįždavo tik savaitgaliais. Gyvenant kaime, kai T. sakė apie priekabiavimą, ji nepatikėjo, nes manė, kad dukra išsigalvoja. T. sakė, kad Vidmantas fiziškai jos nesužalojo ir ji sutiko palikti tai „Dievo teismui“. Viena kartą įvykus konfliktui, ji netekus kantrybės trenkė dukrai per veidą, T. išbėgo iš namų ir nuo to laiko prasidėjo nesutarimai. Ji nebesikalbėjo, pasiskundė vaikų teisių apsaugai. T. panoro laikinai būti apgyvendinta pas atsakovės seserį. T. lankėsi pas seserį Oną, buvo ne kartą nuvažiavusi, mano, kad jai ten gyventi bus labai gerai. Pati atsakovė taip pat buvo nuvykusi pas ieškovę, matė dviejų aukštų namą, kambarius. Nurodė, kad sąlygos pas ieškovę gyventi yra geros. Mano, kad ieškovės tikslas yra gauti didelius pinigus už globą Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad T. siekia geresnio gyvenimo, todėl tegul pabando gyventi su sese, gal tai padės ir jos su dukra santykiams. Jeigu Tautvydei ten gyventi nebus taip gerai kaip ji tikisi, neatmeta galimybės, kad T. panorės grįžti. Savo kaltės dėl netinkamos motinos valdžios nemato. Atsakovei nėra žinoma, kad ieškove norėjo būti ir jos dukra R. Dėl išlaikymo dukrai paaiškino, kad šiuo metu teikti išlaikymą po 250 Eur negali sau leisti, bet ateityje gal išeis. Paaiškino, kad turi invalidumą ir jos visos pajamos yra 244 Eur, bet yra registruota užimtumo tarnyboje, kur jai bus mokama 270 Eur stipendija ir 80 Eur kelionpinigių, nes ji mokysis. Jei sveikata leis, dirbs, stengsis, sieks išlaikyti dukrą. Nurodė, kad ji moka už T. telefoną, todėl jai pragyvenimui belieka 200 Eur, dar reikia išlaikyti mašiną, daryti remontus, todėl šiai dienai galėtų teikti išlaikymą po 100 Eur. Paaiškino, kad iki to laiko dirbo neoficialiai, prižiūrėjo močiutę, gaudavo po 400 Eur. Turi nekilnojamojo turto – sodybos dalį ir automobilį.

Teismo posėdžio metu nepilnametė T. K. sutiko, kad jos mamai būtų apribotos teisės, nes ji jai nesuteikė pagalbos, kai reikėjo ir jos neprižiūrėjo. Mamai apie patirtą seksualinę prievartą pasipasakojo du kartus, tačiau mama niekaip nereagavo. Kai antrą kartą pasakė mamai apie jos sugyventinio veiksmus, ši pasakė, kad gal nereikia niekur kreiptis, nes sugyventinis gali sėsti į kalėjimą, o jis jau buvo kalėjęs. Mama nepatikėjo jos pasakojimu, manė, kad ji išsigalvoja. Mama gynė savo sugyventinį, todėl jaučia jai neapykantą, pyktį. Paaiškino, kad mama jai užtikrino visas būtinas gyvenimo sąlygas, tačiau santykiai su mama buvo blogi. Mama buvo abejinga jai, neskyrė laiko, dėmesio, visiškai nebendravo. Su mama nebuvo ir nėra jokio ryšio, pasitikėjimo. Jei ji pasipasakodavo mamai, ši viską išpasakodavo kitiems. Todėl mergaitė jautėsi šmeižiama, jautė gėdą. Jokių ypatingų taisyklių namie nebuvo. Nepritekliaus buityje nejuto, visko užteko. Vieną kartą buvo konfliktas, mama jai trenkė, ir ji tą vakarą išėjo iš namų. Tai nebuvo vienintelis kartas kai mama trenkė. Patvirtino, kad buvo pavogusi. Nurodė, kad pasipasakojo apie savo problemas seserims ir vaikų teisių apsaugos tarnybai. Su seserimi O. santykiai yra geri, ji pasiūlė kartu gyventi. Nori gyventi pas seserį Anglijoje, kur bus mylima. Sutinka, kad sesuo Ona būtų paskirta jos globėja. Paaiškino, kad yra buvusi pas seserį, ji gyvena kartu su vyru ir dviem berniukais, dabar nuomojasi dviejų aukštų namą, žada keisti jį į didesnį. Jai bus skirtas atskiras kambarys. Su sesers šeima sutaria gerai. Nenori grįžti pas mamą, nes žino, kad viskas bus taip pat. Mano, kad su mama ir toliau bendraus, susirašinės. Pas kitą globėja nenorėtų gyventi, jeigu globėja nebūtų paskirta sesuo, tada norėtų geriau grįžti pas mamą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė O. K. yra T. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mama. Mergaitei šiuo metu yra 13 metų. T. K. tėvas T. K. yra miręs 2008 m. liepos 23 d. Ieškovė O. K. yra T. K. sesuo.

T. K. nuo 2020 m. kovo 6 d. nustačius apsaugos poreikį buvo taikyta laikinosios priežiūros priemonė ir mergaitė buvo apgyvendinta pas tetą. 2020 m. balandžio 1 d. nustačius, kad laikinoji prižiūrėtoja yra neblaivi, mergaitė, atsižvelgiant į tai, kad nėra galinčių ją globoti giminaičių, nes abi seserys gyvena Anglijoje, laikinai apgyvendinta budinčios globėjos šeimoje. 2020 m. balandžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi T. K. leista paimti iš jos motinos O. K., 2020 m. balandžio 10 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu T. K. laikinuoju globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras. Vaiko globos vieta nustatyta globos centro budinčios globotojos I. Š. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini) Dėl T. K. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį.

Vaiko nuomonės išklausymo akto 2020 m. balandžio 22 d. Nr. 5TSD-889 duomenimis mergaitė džiaugiasi gyvenimu globėjos šeimoje ir tvirtai teigia nenorinti grįžti pas mamą, T.s teigimu, su mama kartais susirašo trumposiomis žinutėmis, buvo susitikusios Kretingos socialinių paslaugų centre (Tarnybinis pranešimas 2020-04-27 Nr. 5TSD-907). O. K. šeimai yra paskirtas atvejo vadybininkas ir su šeima dirbantis socialinis darbuotojas, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2020 m. vasario 3 d. sudarytas pagalbos planas, numatytos pagalbos šeimai priemonės ir būdai: psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės ugdymo kursai, dalyvavimas bendruomenės rengiamose šventėse. T. K. nustatyti įpareigojimai dalyvauti ankstyvos intervencijos programoje, neformaliame ugdyme, mamai ieškoti papildomų pajamų. Pagalbos plano peržiūros metu konstatuota, kad motina lanko psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus. Socialiniai darbuotojai nurodė, kad motinos ir dukters susitikimai iš pradžių nebuvo pozityvūs, motina nesirūpina dukters emocine savijauta, ji labiau rūpinosi dėl smurtautojo sulaikymo. Vėliau santykiai tarp motinos ir dukters tapo šiltesni, bet mergaitė vis tiek nenorėtų grįžti pas motiną. T. nori gyventi pas seserį Anglijoje, bet su motina bendrauti neatsisako. Nuo to laiko, kai vaikas buvo paimtas iš motinos, buvo suorganizuoti sesijų susitikimai. T. lanko psichologo konsultacijas. T. K. buvo siųsta į globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą, kur buvo atliktas psichologinis vertinimas ir suteikta psichologinė pagalba dėl galimai patirto seksualinio smurto.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad O. K. šeimoje ir anksčiau buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai: 2020 m. sausio 14 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius iš Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato gavo pranešimą, kad T. K., buvo pristatyta į Kretingos ligoninės priėmimo skyrių, nes buvo apsinuodijusi alkoholiu, mergaitei nustatytas 0,99 promilių neblaivumas. Tarnybos specialistai 2020 m. sausio 16 d. atliko T. K. situacijos vertinimą ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Socialinės paramos informacinės sistemos šeimai 2020 m. balandžio 3 d. duomenimis 2016 m. balandžio 17 d. nustatytas psichologinis smurtas prieš vaiką T. K., gimusią (duomenys neskelbtini)

2020 m. liepos 27 d. T. K. paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad ji sutinka, kad motinai O. K. būtų apribotos motinos teisės, nes ši ja nesirūpino, nemylėjo ir nesuteikė jokios pagalbos, sužinojus, kad ši buvo tvirkinama. T. nori gyventi su seserimi O. K. ir, kad ši būtų paskirta jos globėja, nori gyventi su ja Anglijoje, kur gyvena ir kita jos sesuo. Mergaitė nurodė, kad nori gyventi tarp artimų ir ją mylinčių žmonių.

2020 m. liepos 31 d. VTA skyriaus išvados Nr.5SD-(8.1.27.)-3881, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo O. K. duomenimis nustatyta, kad vertinant tai, kad atsakovė O. K. savo dukra T. K. tinkamai nesirūpino, nesiėmė priemonių apsaugoti vaiką nuo žalingo aplinkinių poveikio, taip pat atsižvelgiant į pačios atsakovės norą, kad jai būtų ribota tėvų valdžia bei į nepilnametės T. K. norą gyventi skyrium nuo motinos, neterminuotai apriboti motinos valdžią O. K. jos dukters T. K. atžvilgiu atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, kuri prašo paskirti ją T. K. globėja ir nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su ja gyvena Jungtinėje Karalystėje. Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje dirba, gyvena nuomojamame bute. Ieškovė ieškinį pareiškė, nes atsakovė tinkamai nesirūpino ir nesiekia rūpintis dukra, ja nesidomi ir sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia dukros T. atžvilgiu ir ji gyventų pas seserį Jungtinėje Karalystėje.

Atsakovės O. K. paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu gauna invalidumo pašalpą ir jos visos pajamos sudaro 244 Eur. Ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, sudarė trišalę sutartį, lankys kursus ir jai bus mokama 270 Eur stipendija ir 80 Eur kelionpinigių. Turi nekilnojamojo turto – sodybos dalį ir automobilį. Moka už T. mobilųjį telefoną, kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių neturi.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė O. K. dėl vyresnio amžiaus, didelio jos ir dukters amžiaus skirtumo (57 metai), socialinių įgūdžių stokos, abejingumo, nemoka ir nesupranta kaip prižiūrėti ir auklėti savo nepilnametę dukrą, neturi tarpusavio ryšio ir nesutaria su dukra. Atsakovė nesiėmė priemonių apsaugoti vaiką nuo žalingo aplinkinių poveikio, nesugebėjo ir šiuo metu nesugeba užtikrinti dukters interesų apsaugos, užtikrinti mergaitei saugios ir psichologiškai stabilios aplinkos. Dėl atsakovės negebėjimo pasirūpinti dukra, mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras. Vaiko globos vieta nustatyta globos centro budinčios globotojos I. Š. gyvenamojoje vietoje. Atsakovei buvo teikiamos įvairios socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės ugdymo kursai, dalyvavimas bendruomenės rengiamose šventėse. T. K. buvo siųsta į globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą, kur buvo atliktas psichologinis vertinimas ir suteikta psichologinė pagalba dėl galimai patirto seksualinio smurto. Santykiai tarp motinos ir dukters tapo šiltesni, bet mergaitė vis tiek nenorėtų grįžti pas motiną, nes pyksta ant mamos dėl jai nesuteiktos pagalbos, dėmesio stokos, visiškai ja nepasitiki. T. nori gyventi pas seserį Anglijoje, bet su motina bendrauti neatsisako. Atsakovė, nors ir sugeba dukrai užtikrinti tinkamas buitines sąlygas, pati pripažįsta, kad savo dukters nesupranta, nesugebėjo su ja užmegzti reikiamo ryšio, nesugebėjo ir nesugeba tinkamai įvertinti dukters emocinės savijautos, užtikrinti jai saugią ir sveiką aplinką, ir duomenų, kad artimiausioje ateityje ši situacija gali pasikeisti byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovės O. K. ir nepilnametės T. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad atsakovė dėl abejingumo, t. y. kaltais veiksmais neįgyvendina motinos pareigų ir jos elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažįsta, jog negeba užtikrinti dukters interesų ir sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia ir dukra gyventų su seserimi, duomenų, leidžiančių manyti, kad padėtis artimiausioje ateityje gali pasikeisti, nėra, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukros T. K. atžvilgiu.

Atsakovei O. K. neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti vaikui išlaikymą.

Atsakovės dukrai T. K. 2020 m. balandžio 10 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa ir T. K. laikinuoju globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras. Vaiko globos vieta nustatyta globos centro budinčios globotojos I. Š. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. K. yra T. K. sesuo ir prašo paskirti ją sesers globėja. O. K. gyvena su šeima Jungtinėje Karalystėje, nuomojasi dviejų aukštų namą, dirba, gauna stabilias pajamas, su vyru augina du vaikus. O. K. nori, kad sesuo gyventu pas ją, žada suteikti mergaitei atskirą kambarį, užtikrinti jos poreikius augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Tarp seserų yra geri santykiai, T. K. vasaromis ne kartą lankėsi pas seserį svečiuose. T. K. patvirtino, kad nori gyventi pas seserį Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti T. laikiną gyvenamąją vietą su seserimi O. K., tačiau teismui nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės, kuri gyvena užsienio valstybėje, gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi. Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu mergaitės laikinoji globa nustatyta Kretingos socialinių paslaugų centre ir nėra duomenų, kad ši globos institucija netinkamai užtikrina nepilnametės interesus ar, kad jos interesams ar teisėms kyla grėsmė. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu T. K. yra nustatyta laikinoji globa institucijoje, kur jai užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ir grėsmės jos interesams teismo vertinimu nėra, nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina laikino globėjo Kretingos socialinių paslaugų centro budinčios globotojos I. Š. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini)

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė O. K. niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Turi nekilnojamojo turto, automobilį. VSDFV duomenimis gauna 244,51 Eur invalidumo išmoką. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė ir turi galimybę dirbti ir gauti stabilias pajamas. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (amžius, sveikatos būklė ir pan.), o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovės po 250,00 Eur kas mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai T. K., mokamą periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nors nepilnametės būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų skaičiuoklė nepateikta, tačiau atsižvelgiant atsakovės pajamas, į vaiko amžių (mergaitei 13 metų), į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, teismas sprendžia, jog būtinoms T. K. vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jos poreikius maistui, aprangai, būstui, poreikius sveikatai, auklėjimui ir poilsiui, per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 200 Eur suma, todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju tokia suma būtų protinga, atitinkanti vaiko poreikius ir pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš atsakovės O. K. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai T. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymas išieškomas globėjui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą neskaičiuotinas ir nepriteistinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atstovavimą teisme patyrė 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2020-03-05 „Western Union“ pinigų pervedimo kvitas). Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bei atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovę teisme, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 – 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros T. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) išlaikymą nepilnametei dukrai T. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti Kretingos socialinių paslaugų centrą, į. k. 190278389, adresu Klaipėdos g. 133C, Kretinga, vykdantį globos centro funkcijas, nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nepilnamečio vaiko T. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinojo globėjo Kretingos socialinių paslaugų centro, į. k. 190278389, adresu Klaipėdos g. 133C, Kretinga, globos centro budinčios globotojos I. Š. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.