Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. ir O. A. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kuria pareiškėjų A. A. ir O. A. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pripažintas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai A. A. ir O. A. 2009-01-19 kreipės į Visagino miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kurį patikslinę (b.l. 1-2, 10-11, 18-19) prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 3,12, 20) ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, jog susituokė 1985-12-20 Uzbekijos SSR Taškento srities Čirpiko miesto vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. 1537), santuokoje išgyveno dvidešimt trejus metus, tačiau prieš trejus metus jų santuoka pradėjo irti: išryškėjo nesuderinami charakterių skirtumai, nebeliko bendrų tikslų, kurių galėtų siekti, o nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebetvarko bendro ūkio – jų santuoka galutinai iširo, atnaujinti santuokinius ryšius nėra galimybių. Taip pat nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir yra visiškai veiksnūs. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai pateikė duomenis apie bendrą turtą ir jo pasidalijimo tvarką, nurodė, jog santuokoje įgytus namų apyvokos daiktus yra pasidalinę iki pareiškimo teismui padavimo dienos, bendrų kreditorių neturi, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, po santuokos nutraukimo O. A. pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.

Visagino miesto apylinkės teismas 2009-04-08 nutartimi pareiškėjų A. A. ir O. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pripažino nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai ignoravo Visagino m. apylinkės teismo 2009-01-19 ir 2009-03-05 nutartyse nustatytus ir pareiškėjams nurodytus teismui pateiktos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus (CPK 115 str. 3 d.). Pažymėjo, jog teismas minėtose nutartyse konstatavo, jog pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir iš esmės pažeidžia sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str.). Tačiau prie 2009-01-16, 2009-03-13 ir 2009-04-06 teismui pateiktų prašymų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjai pateikė savo turiniu visiškai analogiškus dokumentus, kuriuose buvo pakeista tik prašymo ir sutarties surašymo data. Tokį pareiškėjų elgesį teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.), kuriuo pažeidžiami esminiai CK įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei CPK įtvirtinti proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principai (b.l. 22-23).

Pareiškėjai atskiruoju skundu (b.l.27-28) prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2009-04-08 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, o skundžiamoje nutartyje yra esminių klaidų. Pažymi, jog teismas, nepagrįsdamas savo teiginių, 2009-01-19 ir 2009-03-05 nutartyse nurodo, jog pareiškėjų pateiktoje sutartyje iš esmės užprogramuotas ginčas dėl turto naudojimo ir disponavimo, tokiu būdu eliminuodamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių išreikštą pareiškėjų valią. Be to pažymi, jog teismas minėtose nutartyse nurodo pareiškėjams niekada nepriklausiusį turtą – 2 kambarių butą, esantį Sedulinos al. 45-31, Visagine. Pareiškėjai nurodo dar kartą pateikę patikslintą prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau teismas skundžiama 2009-04-08 nutartimi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepatvirtino. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2002-03-15 konsultaciją A3-60 dėl dalintino turto nutraukiant santuoką šalių susitarimu.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.), dėl ko pažeidė procesinės teisės normas bei priėmė neteisėtą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjų bendras prašymas dėl santuokos nutraukimo ne ginčo tvarka pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

CK yra įtvirtintas šeimai ir visai visuomenei reikšmingas santuokos išsaugojimo (favor matrimonii) principas (CK 3.41 str.), todėl yra pripažįstamas tiek viešasis, tiek privatus interesas telkti vasas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota. Tačiau tuo atveju, kai savanoriškas dviejų veiksnių asmenų susitarimas, kurio pagrindinis tikslas – sukurti abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu pagrįstus šeimos teisinius santykius (CK 3.7 str.), dėl susiklosčiusių aplinkybių virsta formaliu: sutuoktinių nesieja jausmai ir bendri interesai, jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendo ūkio ir nemato jokių galimybių išsaugoti santuoką ir vėl gyventi kaip šeima, satuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu, t.y. kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių, yra pats neskausmingiausias sutuoktiniams santuokos nutraukimo būdas.

Sutuoktiniai A. A. ir O. A., kreipdamiesi į teismą bendru prašymu dėl santuokos nutraukimo ne ginčo tvarka (CK 3.52), nurodė, jog santuokoje jie pragyveno dvidešimt trejus metus, tačiau prieš trejus metus jų santuokiniai ryšiai nutrūko, jie negyvena vedybinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, A. A. didesnę laiko dalį praleidžia užsienyje, bei patvirtino, kad abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs ir nemato jokių galimybių atnaujinti santuokinius ryšius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų pasirinktas santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu būdas atitinka CK 3.51 str. numatytas sąlygas, sutuoktiniai sutaria ir dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, ką patvirtina jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjai pirminėje ir patikslintose sutartyse dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 3,12,20) nurodė bendrąjį sutuoktinių turtą bei nusprendė dėl jo padalijimo būdo (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.), taip pat patvirtino neturintys nepilnamečių vaikų ir kreditorių, nereikalaujantys vienas iš kito išlaikymo. Pareiškėjai prie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikė nekilnojamojo tur­to įsi­gi­ji­mo teisėtumą pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus (b.l. 38,42-44), vaikų gimimo liudijimus (b.l. 46,49), jų gaunamas pajamas patvirtinančias pažymas (b.l. 35, 51,52), nors, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas tokių duomenų apie sutuoktinių gaunamas pajamas šiuo konkrečiu atveju reikalavo nesant tam įstatyminio pagrindo. Teismo nutartyje (b.l.4-5) įvardinta teisės norma – CPK 382 str. 1 d. 8 p. reglamentuoja būtent ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinį (kuomet pareiškimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka), o prašymui nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu (CPK 539 str.) ar sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (CK 3.53 str. 3 d.) turiniui tokių reikalavimų įstatymų leidėjo valia nenustatyta.

Pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (tokių apeliantai neturi) ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Įvertinusi sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui ar iš esmės pažeistų, pabrėžtina, vieno kurio iš sutuoktinių teises ar teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.). Kurias konkrečiai teisės normas pažeidžia ar kurio iš sutuoktinių interesų neatitinka jų pačių pasirinktas registruojamo turto – buto bei automobilių – pasidalijimo būdas pirmosios instancijos teismas savo nutartyje net neįvardijo.

Antra vertus, pirmosios instancijos teismo reikalavimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtinai aptarti ir kito sutuoktinių turimo turto – namų apyvokos daiktų - pasidalijimą arba pateikti dėl jo pasidalijimo sudarytą ir notaro patvirtintą sutartį išeina už teismui priskirtos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolės funkcijos ribų. Pareigos teismui tokios kategorijos bylose (kuomet nėra sutuoktinių ginčo, CK 3.51 str. 2 d.) patvirtinti kiekvieno daikto pasidalijimą įstatymas nenustato. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, ben­dro tur­to (jo kie­kio ir ver­tės) nu­ro­dy­mas ir jo pa­si­da­li­ji­mas yra su­tuok­ti­nių, o ne teis­mo pa­rei­ga (CK 3.51str. - 3.53 str.). Sutarties laisvės principas be kita ko reiškia, jog sutarties šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms tesės normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Sutarties laisvės principas lemia ir tai, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią (CK 6.156 str. – 6.158 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, nenurodo jokių svarių argumentų, kodėl pareiškėjų sudarytos sutarties sąlyga dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto pasidalijimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus. Kolegijos vertinimu, teismo išvada dėl ateityje tarp pareiškėjų galimai kilsiančių ginčų dėl turto naudojimo ir disponavimo juo, yra tik subjektyvi nuomonė, iš esmės ignoruojanti pareiškėjų suderintą valią nutraukti santuoką, pažeidžianti sutarties laisvės, draudimo riboti civilines teises kitaip nei įstatymo numatyta tvarka ir pagrindais principus (CK 1.2 str. 2 d.). Priešingai, su­tuok­ti­niams su­tar­ty­je nu­ro­džius ben­drą tur­tą ir atitinka­mai jį pa­si­dalinus teismo sprendimas patvirtinti ši sutartį reikš, jog yra konstatuota, kad dau­giau ben­dro tur­to sutuokti­niai ne­tu­ri, to­dėl jie ne­ga­lės pa­reikš­ti nau­jo ieš­ki­nio dėl tur­to, nenuro­dy­to su­tar­ty­je, padaliji­mo. Prieš pri­im­da­mas spren­di­mą dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo ir sutarties dėl san­tuo­kos nutrau­ki­mo pa­sek­mių pa­tvir­ti­ni­mo, teismas turėtų ša­lims iš­aiš­kin­ti, kad toks įsiteisė­jęs teis­mo spren­di­mas už­kirs ke­lią su­tuok­ti­niams reikš­ti ta­pa­tų rei­ka­la­vi­mą ateityje (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu klausimą, netinkamai įvertino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį ir tuo pagrindu padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir iš esmės pažeidžia sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija nemato kliūčių spręsti tokios sutarties patvirtinimo klausimą, jeigu teismas įsitikintų, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra galimas sutuoktinių susitaikymas (CK 3.53 str. 1 d., 3.54 str. 1 d., CPK 540 str. 3 d.). Pastebėtina ir tai, kad ištuokos bylą nagrinėjančio teismo nesaisto sutuoktinių prašymas nagrinėti bylą sutuoktiniams nedalyvaujant (CPK 540 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama tik teismui pripažinus, kad tokia proceso forma nepakenks sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų bei kreditorių (jei tokių esama) interesams, kai dėl sutarties turinio nekyla jokių klausimų, kai akivaizdu, kai šeima tikrai iširo ir nebus įmanoma sutuoktinių sutaikyti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Visagino m. apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų A. A. ir O. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.