Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai S. P., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcijos įgaliotas pareigūnas surašė 2010-03-05 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 189689 (b. l. 6) dėl S. P. padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 163⁶ str. 3 d., nes 2010-01-08 12.00 val. atlikus operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinus įmonės naudojamą kompiuterinį kasos aparatą su fiskaliniu bloku, taikomosios naudotojo programos „R-Keeper“ duomenis ir juos palyginus su kasos aparato kontroline juosta, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2009-12-03 padavėja dirbusi S. P. 248 kartus iš klientų priėmė įvairias grynųjų pinigų sumas už parduotus patiekalus, tačiau įmonės administratorių B. B. ir J. B. nurodymu gautų pinigų įmonėje naudojamu kasos aparatu neapskaitė ir privalomo kvito neišdavė. Tokiais veiksmais S. P. pažeidė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 5 p.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, atstovas Jonas Osteris per teismo posėdį paaiškino, kad kiekvienas ūkio subjektas atsiskaičiusiam asmeniui privalo išduoti kasos aparato kvitą. Šiuo atveju naudojama „R-Keeper“ programa leidžia nustatyti, kiek užsakymų buvo priimta, kiek žmonių aptarnauta, ar pinigai priimti, ar buvo atsiskaityta, ar išduoti fiskaliniai čekiai. Prieš galutinį atsiskaitymą klientui pateikiamas išankstinis čekis, jame nurodoma mokėtina suma. Klientui atsiskaičius, pateikiamas fiskalinis čekis, t. y. iš kliento gauti pinigai apskaitomi kasos aparatu. Klientai atsiskaito už patiekalus pagal išankstines sąskaitas ir dažniausiai nelaukdami fiskalinių čekių išeina, taip atsiranda galimybė padavėjams piktnaudžiauti, nes išankstinių sąskaitų duomenis galima keisti. Visos operacijos (užsakymų perkėlimai, atsisakymai ir kt.) turi atsispindėti kasos aparato kontrolinėje juostoje. Programos „R-Keeper“ duomenys nesutampa su kasos aparato kontrolinės juostos duomenimis, tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams ne visada būdavo išduodami fiskaliniai kvitai. Institucijos atstovas taip pat nurodė, kad prečekis (išankstinis čekis) - tai sąskaita, kuri paduodamas prieš galutinį atsiskaitymą, joje nurodyta suma, kurią turi sumokėti klientas ir patiekalai, kuriuos jis buvo užsisakęs. Po to padavėjai paduodami pinigai, ji nueina prie kasos aparato ir išmuša fiskalinį čekį, t. y. iš kliento gautus pinigus apskaito kasos aparate - tų duomenų nepanaikinsi. Šiuo atveju klientas atsiskaito už patiekalą pagal sąskaitą, nelaukdamas fiskalinio čekio išeina, o padavėja tą užsakymą įformina kaip čekio atsisakymą arba patiekalus perkelia prie kito stalo - taip jį galima perparduoti antrą kartą. Pateikus tą prečekį (išankstinį čekį ) ir klientui atsiskaičius, padavėja turėtų grįžti ir apskaityti pinigus kasos aparatu ir išduoti fiskalinį kvitą, tačiau ji to nedaro ir atsisako prečekio, visus patiekalus nuo stalo nukelia, kadangi sistemoje lieka tuščias stalas, ji tą stalą uždaro. Pačių operacijų laikas skiriasi, yra net kelių valandų skirtumas. Nutarime nurodytus pažeidimus padarė padavėja, o teisę atlikti nurodytas operacijas turi administratorė, todėl laikytina, kad S. P. operacijas atliko žinant administratorei, t. y. vadovės nurodymu. Informacijos patikrinimą atliko kompetentingas Inspekcijos darbuotojas. S. P. pažeidimą padarė tyčia, tai lemia pats pažeidimo pobūdis, nes neišduoti fiskalinio čekio galima tik sąmoningai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal LR ATPK 163⁶ str. 1 d. kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Pagal LR ATPK 163⁶ str. 1 d. šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti pareigūno nurodymu, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų ir baudą pareigūnams, davusiems tokį nurodymą, nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Pagal Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 5 punktą kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus.

S. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2009-12-03 už parduotus patiekalus iš 248 klientų priėmė grynus pinigus ir įmonės administratorių B. B. ir J. B. nurodymu iš klientų gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė ir neišdavė klientams kasos kvitų.

Liudytojas M. K. per teismo posėdį parodė, kad 2010 m. sausio mėn. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu iš kompiuterinio kasos aparato buvo išimtos naudotos taikomosios programos „R-Keeper“ duomenys apie įvykusias operacijas. Tos operacijos buvo sulygintos su kasos aparato užfiksuotomis fiskalinėmis operacijomis ir rastas neatitikimas. Lyginant tą neatitikimą paaiškėjo, kad atliktos operacijos, kurios neatsispindėjo kontrolinėje juostoje - buvo įvykdytas užsakymas ir neišduotas kvitas. Tai buvo traktuota, kad padavėjai neišdavė kvito. Tos operacijos buvo atliktos kartu su administratore, todėl buvo traktuota, kad tai buvo įvykdyta administratorės nurodymu, nes padavėja su savo kortele tokių operacijų atlikti negalėjo. Nuo rugsėjo mėn. pradžios iki sausio mėn. paaiškėjo, kad S. P. 248 kartus atliko operacijas, kurios nepateko į kontrolinę juostą, klientams nebuvo išduoti privalomi fiskaliniai čekiai. Klientui panorėjus atsiskaityti, jam yra pateikiamas išankstinis kvitas – sąskaita. Klientui atsiskaičius, padavėja turėtų grįžti ir apskaityti pinigus kasos aparatu, ir išduoti fiskalinį kvitą, tačiau ji to nedaro ir atsisako prečekio, kadangi sistemoje lieka tuščias stalas, ji tą stalą uždaro. Sistemoje patiekalas atsirado, todėl jis turi būti perparduodamas kitam klientui, arba perkeliamas į vieną stalą ir daroma didelė nuolaida (pvz. 50 %), o kasos aparatu apskaitoma tik 50% visos vertės, kiek sumokėjo klientas. Iš dalies tai yra nuslėpti pinigai, kavinėje 6 pardavėjos neišdavė 1478 kvitų, tikrintojų vertinumu - nuo 35 000 Lt iki 72 000 Lt. Iš klientų paimama visa suma, kuri buvo nurodyta prečekyje, vėliau to užsakymo atsisakoma, perkeliama į vieną staliuką ir pritaikoma nuolaida, taip dalis pinigų lieka neapskaityta. Kvitai nebuvo apskaityti, dėl to nebuvo sumokėta nuo 8 000 Lt iki 15 000 Lt PVM.

Jo parodymus patvirtino ir liudytojas M. Š.

Liudytoja B. B. parodė, kad kai klientas paprašo sąskaitos, padavėja jam nuneša išankstinį čekį. Verslo centro darbuotojai vienu metu visi ateina pietauti, jie atsisėda prie skirtingų staliukų. Vienas iš tų asmenų turi nuolaidos kortelę ir paprašo, kad jam suvestų kitus du staliukus, taip jis pritaikytų jiems savo nuolaidą. Tada S. P. daro išankstinio čekio atsisakymą ir klientui paprašius į vieną staliuką suveda perkėlimus, pritaiko nuolaidą, išspausdina vėl išankstinį čekį ir nuneša jį prie stalo. Kai klientas paduoda pinigus, padavėja grįžta prie programos, išmuša fiskalinį čekį, kurį su grąža nuneša klientui. Būna, kad klientai atsisako užsakymo.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad sulyginus programos duomenis su kontroline juosta nustatyta, kad klientui sumokėjus „prečekyje“ nurodytą sumą grynais pinigais, prekių (paslaugų) operacija nefiksuojama kasos aparatu, kartu su grąža fiskalinis kvitas klientui neišduodamas ir t. t. Minėti veiksmai buvo atlikti padavėjų-barmenių (tarp jų ir S. P.) įmonės administratorių nurodymu (b. l. 17-18).

S. P. kaltė įrodyta remiantis 2010-03-05 ATP protokolu Nr. 189689 (b. l. 15-16), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 17-18), taikomosios programos „R-Keeper“ operacijų išklotine (b. l. 19-28), liudytojų M. K., B. B. ir M. Š. parodymais bei pačios S. P. paaiškinimais per teismo posėdį. Ji patvirtino, kad kai klientas paprašo, kelių staliukų užsakymų pinigus S. P. deda į krūvą, o vėliau apskaičiuoja kaip vieną, bendrą sąskaitą, nors užsakymai būna keli. Kelių staliukų klientų užsakymų neformino atskirai, tų užsakymų sumą formina kaip bendrą, išrašydama vieną bendrą sąskaitą, vieną kvitą, bet pinigai paimami iš atskirų klientų. Tokiais savo veiksmais S. P. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punktą, kuriame nustatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui privaloma išduoti kasos aparato kvitą.

Teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009-09-01 iki 2009-12-03 S. P. už parduotus patiekalus iš 248 klientų gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė ir klientams kasos kvitų neišdavė, tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punktą.

S. P. skundo motyvus teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

LR ATPK 30 str. nustatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bylos dokumentai patvirtina, kad S. P. administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant LR ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimų. Remiantis išdėstytais motyvais laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas S. P. veiksmus kvalifikavo teisingai ir administracinę nuobaudą skyrė nepažeisdamas LR ATPK normų reikalavimų, t. y. pagrįstai ir teisėtai.

Esant šioms aplinkybėms, S. P. skundas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-18 nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

palikti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 186/2010/I/VIL-177 nepakeistą ir S. P. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.