- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1480-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11475-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- A. P., R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų R. P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką bendru sutikimu, patvirtinti 2012-04-10 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nesutiko su pareiškėjų prašymu, kadangi sudaryta sutartis pažeidžia jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi sustabdė civilinę bylą ir nustatė 1 mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kad pareiškėjai susitartų su kreditoriumi ir gautų jo sutikimą perleisti pareiškėjo hipoteka įkeistą daiktą, arba pakeistų sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas, susijusias su įkeisto turto padalijimu; išaiškino, kad jei per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliks nenagrinėtą. Nurodė, kad byloje dėl santuokos nutraukimo ginčai su kreditoriais negalimi, todėl nustatė terminą, kad pareiškėjai susitartų su kreditoriumi ir gautų jo sutikimą perleisti pareiškėjo hipoteka įkeistą daiktą arba pareiškėjai ir pareiškėjo kreditorius rastų kitą kompromisą, kuris nepažeistų nei sutuoktinių teisės disponuoti jiems priklausančiu daiktu, nei nepilnamečių vaikų, nei kreditoriaus interesų. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo AB „Swedbank“, nors ir nesutiko su pareiškėjų pateiktos 2012-04-10 sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygomis, tačiau savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškęs.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutartį ir įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismą santuokos nutraukimo bylą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad teismas nenustatė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarautų viešajai tvarkai arba iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ar kurio nors iš pareiškėjų interesus, todėl LR CK 3.53 str. 4 d. pagrindu nebuvo pagrindo stabdyti bylos. Pažymi, kad kreditorius nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų, todėl teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylos, o privalėjo santuokos nutraukimo padarinių klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantės nuomone, teismas nespręsdamas byloje kilusio ginčo, o nurodydamas tai padaryti pareiškėjams, pažeidė pareiškėjų laisvę laisva valia sudaryti sutartį bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatymo nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdyti civilinę bylą, iki pareiškėjai pateiks naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Atskirąjį skundą apeliantė grindė argumentais, kad įstatymas nenustato galimybės sustabdyti bylos nagrinėjimo, kai santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia kreditorių interesus, be to, įpareigojimas pateikti naują sutartį riboja sutarties šalių laisvės principą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad leidžiama sutuoktiniams nutraukti santuoką abiejų jų bendru sutikimu tik tuo atveju, jeigu įvykdomos visos LR CK 3.51 str. sąlygos. Viena iš tokių būtinųjų santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų – tai reikalavimas, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką būtų pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių (LR CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Darytina išvada, kad sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta LR CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai LR CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių.
Pažymėtina, kad teismas tvirtina šalių sudarytą sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; LR CK 3.51 str.1 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasis LR CK 3.53 str. 4 d., teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių tik tais atvejais, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Tais atvejais, kai byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti ir kreditoriaus interesų. Dėl šių priežasčių teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia ir kreditoriaus interesų. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą su savarankiškais reikalavimais, tai pagal LR CPK 540 str. 4 d. byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiamas klausimas ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal LR CPK 443 str. 7 d. teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai susitarė dėl padarinių, atsirasiančių po santuokos nutraukimo, ir pateikė teismui santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (t. 2, b. l. 137). Kreditorė AB „Swedbank“ nesutiko su tokios sutarties tvirtinimu, tačiau savarankiškų reikalavimų nepateikė, todėl teismas neturėjo priežasties bylą stabdyti LR CPK 540 str. 4 d. pagrindu. Ypatingąja teisena nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje teismas turėtų išspręsti susidariusią situaciją ir, atsižvelgęs į sutuoktinių bei kreditorių interesus, nurodyti, kaip dalytinos prievolės bei sutuoktinių turtas, kad nebūtų pažeisti nei kreditorių, nei pareiškėjų interesai. Šiuo atveju teismas ginčijamų sutarties sąlygų netvirtina, bet pats išsprendžia kilusį ginčą. Pažymėtina, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Sutarties laisvės principas šalims suteikia teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, todėl teismas negalėjo įpareigoti apeliantės ir jos sutuoktinio susitarti su kreditoriumi, gauti jo sutikimą ar pakeisti sudarytos sutarties sąlygas ir pan., tačiau turėjo galimybes, dėl kurių kreditorius nurodė nesutinkantis, įvertinti ir išspręsti klausimus dėl sutuoktinių prievolių ir turto padalijimo priimdamas sprendimą nutraukti santuoką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK ir LR CPK nuostatas dėl bylos sustabdymo, todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.