Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas, paskutinį kartą 2023 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėn. viešųjų darbų ir 34 MGL (1700 eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 6 mėn., 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi V. Š. atleistas nuo viešųjų darbų bausmės, 2024 m. birželio 13 d. nutartimi V. Š. atleistas nuo baudos bausmės (2024 m. kovo 29 d. nutartimi paskirta bauda buvo pakeista viešųjų darbų bausme, nuo šios bausmės jis buvo atleistas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2024 m. birželio 19 d., apie 10:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, konflikto dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, panaudojęs fizinį smurtą sugyventinės J. M. atžvilgiu – tyčia pagriebęs, stipriai suspaudė jos kairę ranką, padarė nedidelę poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 20 d., apie 3:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė gulinčiai J. M. fizinį skausmą sukėlusį smūgį į dubens kairįjį šoną, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 20 d., apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, tyčia ranka sudavė vieną fizinį skausmą sukėlusį smūgį J. M. į galvą.

Kaltinamasis V. Š. paaiškino, kad su savo sugyventine J. M. jis gyvena apie penkerius metus, gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. G. J. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 19 d. jie susipyko, kadangi buvo neblaivūs. Dėl ko tiksliai kilo jų konfliktas, jis nežino. Konfliktai tarp jų kyla dažnai, ypač tada, kai jie abu būna neblaivūs. Kai jis grįžo į namus, J. ruošėsi virti cepelinus. Galbūt dėl to, kad ji nebuvo pagaminusi maisto, jis labai supyko. Prie jos priėjęs, tyčia sugriebė jos ranką ir stipriai suspaudė. Ar jis dar ką nors jai darė, dėl girtumo neprisimena. J. supyko, nuėjo į vieną iš kambarių, kur ėmė krauti jo daiktus ir varyti jį iš namų. Jis dėl to dar labiau supyko, sugriebė maišus su savo daiktais, pats išmetė juos į kiemą bei išėjo iš namų. Išėjo pas draugą. Į namus grįžo paryčiais, galbūt apie 3:00 val. nakties, būdamas stiprokai girtas. Grįžęs miegamajame esančioje lovoje rado miegančią J., kurią kalbino, bet ji miegojo, nes taip pat buvo girta. Supykęs dėl to, kad J. su juo nesikalbėjo, priėjęs jai vieną kartą kumščiu sudavė kažkur į šoną. Į kokią tiksliai vietą sudavė nežino, nes buvo stipriai girtas. J. po suduoto smūgio sušuko: „ką tu čia darai, man skauda“. Ji nuėjo miegoti į kitą kambarį, o jis liko miegamajame. Kitą rytą jie su J. gėrė alkoholį, po to abu nuėjo miegoti. Vakare jie vėl susipyko, iškeikė vienas kitą. Supykęs, kad barnio metu jį pavadino „pyderastu“, jis priėjo prie J. ir kumščiu vieną kartą sudavė jai į galvą. J. išėjo iš kambario. Kaltu dėl J. sukelto fizinio skausmo ir jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jis prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Jis su J. susitaikė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Jie nori ir toliau kartu gyventi. Jo apklausoje gali būti šiokių tokių netikslumų, nes tomis dienomis jis gėrė daug alkoholio, todėl gali painioti kai kurias aplinkybes (e. b. l. 87-90).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad su sugyventiniu V. Š. ji gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5 metus jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad 2024 m. birželio 19 d., apie 10:00 val., jis parėjo namo. Tuo metu ji sėdėjo svetainėje ant sofos ir lupo bulves, nes ruošėsi daryti cepelinus. V. Š. ėmė priekaištauti, kad ji per ilgai gamina maistą. Kilusio konflikto metu jis ją iškoneveikė bei išmėtė po visą svetainės kambarį maisto produktus. Dešine ranka sugriebė jai už kairės rankos ir smarkiai ją suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą, kurį ji vertina 4-5 balais iš 10-ies. Po šių V. Š. veiksmų ant jos kairės rankos liko kraujosruvos. J. M. nuėjo į miegamąjį ir ėmė dėti jo daiktus į maišus, tačiau atėjęs V. Š. paėmė savo daiktus ir juos išmetė į kiemą, o pats išėjo iš namų. 2024 m. birželio 20 d., apie 3:00 val., V. Š. grįžo į namus. Ji tuo metu miegojo lovoje, kai pajuto vieną stiprų smūgį į kairę dubens pusę. Atmerkusi akis pamatė, kad V. Š. atitraukė nuo jos savo kairę ranką, kuri buvo sugniaužta į kumštį. Dėl tokių jo veiksmų ji juto fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais. 2024 m. birželio 20 d., apie 19:55 val., jai pagaminus vakarienę, V. Š. jos maistą išmetė į virtuvėje esantį kibirą. Ji ėmė priekaištauti dėl išmesto maisto. V. Š. pasakė, kad taip pasielgė dėl to, kad praėjusią dieną nebuvo pagaminti cepelinai. Kilus barniui jie vienas kitą iškeikė. Konflikto metu V. Š. ranka sudavė jai vieną kartą į galvos plaukuotąją dalį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, kurį ji vertina 5 balais. Ji ilgiau kentėti nebegalėjo, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Dėl V. Š. veiksmų ji patyrė tik fizinę žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Papildomai nurodė, kad sugyventinis V. Š. jos atsiprašė, ji jam atleido, nori su juo taikyti ir kartu gyventi (e. b. l. 51-54, 55-58, 59-61).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS tyrėjos E. N. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d., apie 19:55 val., gavo budėtojo pranešimą, kad neblaivus pranešėjos sugyventinis agresyviai elgiasi, smurtauja. 2024 m. birželio 20 d., 20:25 val., nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja J. M., kuri girtumą nustatyti atsisakė teigdama, kad yra savo namuose ir neprivalo to daryti. J. M. papasakojo, kad jos sugyventinis V. Š. nuo 2024 m. birželio 19 d. jos atžvilgiu smurtauja, o kai 2024 m. birželio 20 d., apie 20:00 val., jis ranka vėl sudavė jai vieną kartą į galvą, J. M. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo. V. Š. sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinę (e. b. l. 10-14).

???Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-17, 18-24).

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti J. M. kūno sužalojimai – ant kairės rankos, tarp riešo ir alkūnės, yra melsvos spalvos dėmės, panašios į sumušimus (e. b. l. 25-26, 27-34).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad J. M. apžiūros metu teigė, jog pykosi su sugyventiniu, kivirčo metu sugyventinis pacientei griebė už kairės rankos dilbio. Matosi nedidelės kraujosrūvos. Teigia, kad griebė už kaklo, trenkė į kairį sėdmenį. Apžiūrint kaklą ir sėdmenis, sumušimo žymių nestebima. Pacientė teigia, kad naktį labai skaudėjo. Šiuo metu jaučia nežymų skausmą. Pati teigia, kad vartojo alkoholio. Į ligoninę vykti atsisako (e. b. l. 40-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nedidelė kraujosruva kairiame J. M. dilbyje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir rankos pirštai, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 19 d. ar 20 dienomis. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 47-48).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia pagriebęs, stipriai suspaudė J. M. kairę ranką, padarė nedidelę poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė gulinčiai J. M. fizinį skausmą sukėlusį smūgį į dubens kairįjį šoną, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia ranka sudavė vieną fizinį skausmą sukėlusį smūgį J. M. į galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 9 mėn., paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 126).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, teistas, (e. b. l. 110-115), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 118-119), nedirbantis (e. b. l. 116-117), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 20 d. 21 val. 00 min. iki 2024 m. birželio 21 d. 15 val. 40 min. (e. b. l. 73-74, 91-92) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas antrą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, nebaustas administracinių nusižengimų teisena, arešto bausme nebaustas. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, pratęsta iki 2024 m. lapkričio 21 d. (e. b. l. 103, 109) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 96-97) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 20 d. 21 val. 00 min. iki 2024 m. birželio 21 d. 15 val. 40 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai, laikyti, kad kaltinamasis atliko vieną arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių terminui, ir paskirti kaltinamajam bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.