Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Orsta“ ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Kauno dujotiekio statyba“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Orsta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Kauno dujotiekio statyba“, trečiasis asmuo Valentinas Kęstutis Vizbaras, dėl atlygintinų paslaugų teikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės nuomone, byloje esantys įrodymai neįrodo nei ieškovės, nei V. K. Vizbaro neteisėtų veiksmų ir/ar bet kokių kitokių veiksmų, kurių pagrindu atsakovei būtų atsiradusi žala. Visi nurodyti statybos darbų trūkumai yra išimtinė subrangovų pagal subrangos sutartis turtinė atsakomybė. Būtent jų veiksmuose ir galimas nustatytų pareigų pažeidimas. Sutartis po jos sudarymo, pasirašymo buvo vykdoma, o sutarties tekstas yra aiškus, konkretus, tiesiogiai aiškiai ir nedviprasmiškai suprantamas. Atsakovė netinkamai aiškina sutarties turinį. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius skolos buvimo aplinkybes suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus. Šie aktai iš esmės patvirtina šalių faktinį veiksmų vykdymą pagal sutartį. Vienintelis subjektas, kuris pažeidė sutartinius įsipareigojimas yra AB „Kauno dujotiekio statyba“, kadangi iki šiol nuo 2007 metų taip ir neatsiskaitė su ieškove. Nepagrįstas atsakovės aiškinimas dėl kelių V. K. Vizbaro atlyginimo lygių, ypatingai ryšium su UAB „Orsta“ ir kad V. K. Vizbaro prašymu ir jo iniciatyva su UAB „Orsta“ buvo pasirašyta sutartis dėl V. K. Vizbaro atlyginimo. Sutartis buvo vykdoma apie ketverius metus, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl tokio sutarties aiškinimo aplinkybių. Būtent dėl statybų darbų trūkumų atsiradusios žalos pagrindu atsakovė priešieškiniu suformavo įskaitymą. Pagal perduotų paslaugų aktus matyti, kad ieškovė teikė išimtinai konsultavimo paslaugas derinant ir organizuojant statybų technologinius procesus. Pažymi, kad įskaitymui atlikti reikia turėti galiojantį, vykdytiną, apibrėžtą ir konkrečią reikalavimo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1. Apeliantės nuomone, teismo motyvai, kuriais yra sumažintas palūkanų terminas yra nepagrįsti jokia įstatymine nuostata. Ieškinio senatis dėl palūkanų priteisimo yra penkeri metai. Ieškinio senaties terminų negalima keisti jokiais susitarimais ir/ar kitokių teisinių pagrindų juos trumpinti, nes nurodytos ieškinio senatys yra imperatyvios. Todėl teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė šešių mėnesių terminą palūkanoms priteisti.

2. Teismo argumentai dėl ieškovės pareigos pareikalauti palūkanų prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys imperatyviajam teisiniam reguliavimui. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis matyti, kad, palūkanos taikomos ir skaičiuojamos be atskiro pareikalavimo bei taikomos praėjus 30 dienų po sąskaitos gavimo.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad paslaugų teikimo sutartis nėra komercinis sandoris. Priešingai nei teigia teismas sprendime, paslaugų teikimo sutarties tikslas yra pelnas iš vienos pusės, ir paslaugų teikimas – iš kitos. Priešingai nei teigia teismas, paslaugų teikimo sutartis pilnai atitinka komercinio sandorio sąvoką, kadangi sudaryta tarp ūkio subjektų, sutartimi buvo teikiamos paslaugos už atlyginimą.

4. Teismas nepagrįstai sumažino procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos inicijavimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų dydis gali būti kitoks, jei kiti įstatymai numato didesnį ir/ar kitokį metinių palūkanų dydį. Ieškovė byloje akcentavo, kad Mokėjimų įstatymas yra tas pagrindas, kuris numato kitokio dydžio palūkanas, todėl byloje turi būti taikomos pagal ieškovės reikalavimą būtent tokio dydžio palūkanos.

Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į byloje pateiktus įrodymus, teismas iš viso neturėjo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas. Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jeigu jis įvykdė sutartyje ar įstatymuose jam nustatytas prievoles, ir jis laiku negavo jam priklausančios sumos, išskyrus atvejus, kai apmokėti pavėluota ne dėl skolininko kaltės. Šiuo atveju ieškovė netinkamai įvykdė 2004 m. rugsėjo 5 d. sutartyje nustatytas prievoles – užtikrinti tinkamus statybų technologinius procesus, pasirūpinti statybinėmis medžiagomis, parinkti subrangovus objekte daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso statyba Žvalgų g. 9, Vilniuje (dabartinis adresas Trinapolio g. 9A, 9B, 9C, 9D, 9E, 11A, 11B, 11C, 11D, Vilnius), sutarties vykdymas nutrūko netgi nepripažinus trijų iš daugiabučių, t. y. Trinapolio g. 11 A, 11B, 11C, kurie buvo pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m. kovo 16 d. aktu, o pastato Trinapolio g. 11A aktas panaikintas teismine tvarka, šis pastatas nepriduotas iki šiol. Atsakovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kad ieškovė paslaugas teikė aplaidžiai, nekokybiškai, dalies įsipareigojimų pagal sutartį apskritai neįvykdė. Ieškovė savo veikimu ir neveikimu padarė atsakovei 70 672,10 Lt nuostolių, kurių pagrindu atsakovė 2012 m. liepos 3 d. atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir neliko skolinga ieškovei. Apie įskaitymą ieškovė buvo tinkamai informuota. Atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 37 894,38 Lt palūkanas už pradelstą skolos grąžinimo laiką yra nepagrįstas, nes prievolės pagal sutartį baigėsi įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

1. Teismas, nagrinėdamas atsakovės pareikštą priešieškinį, pasisakė tik dėl įskaitymo, tuo tarpu neišsprendė atsakovės reikalavimo, nepasisakė dėl reikalavimo pagrįstumo, kuriuo ji prašė teismo priteisti iš ieškovės UAB „Orsta“ 70 672,10 Lt sumą atsakovei AB „Kauno dujotiekio statyba“ nuostolių atlyginimui. Šis reikalavimas buvo suformuluotas tuo tikslu, kad, jei teismas dėl įskaitymo procedūros reikalavimų formalių neatitikimų laikytų, kad tokio įskaitymo, kaip atliko atsakovės, nepakanka, atsakovės reikalavimas ieškovei būtų šioje byloje išspręstas iš esmės ir teismas spręstų nuostolių atlyginimo klausimą, iš naujo priteisdamas atsakovės prašomą sumą, o tai leistų įskaitymą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atlikti ateityje. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Bylos išskyrimas šiuo atveju sunkiai įsivaizduojamas, nes priešieškinyje pareikšti reikalavimai turi būti nagrinėjami kompleksiškai, vieningai nustatant juridinę reikšmę turinčias aplinkybes šioje byloje, todėl atsakovės nuomone, šiuo atveju byla turi būti grąžinta į pirmąją instanciją pakartotiniam juridinę reikšmę turinčių aplinkybių nustatymui ir priešieškinio tinkamam išnagrinėjimui pagal byloje pateiktus įrodymus.

1. Ieškovės nuomone, atsakovė neįrodė nė vienos civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Byloje nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, kad už generalinio rangovo, rangovo, subrangovo darbų netinkamą vykdymą, broką, garantijas yra atsakinga UAB „Orsta“. Atsakovė neįrodė jokio priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių nuostolių. Atsakovė turėjo įrodyti, kad „Orsta“ turėjo teisinę pareigą, šią pareigą pažeidė bei, kad šiuo pažeidimu padarė žalą. Byloje nėra įrodyti UAB „Orsta“ neteisėti veiksmai. Atsakovė neįrodė byloje ieškovės kaltės. Atsakovės nurodyti kaltės motyvai yra niekuo nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų apie netinkamai suteiktas paslaugas, netinkamai vykdomą sutartį. Vienintelis subjektas, pažeidęs sutartį yra atsakovė, kadangi penkerius metus neapmoka pripažintos skolos.

2. Žalos klausimą teismas paminėjo ne įrodymų pagrindu, bet išsakė savo nuomonę, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina UAB „Orsta“ atsakomybės nebuvimą. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o teismo sprendimo pagrindimas yra byloje esantys įrodymai, kurie buvo ištirti. Ieškovės nuomone, teismas padarė pagrįstas išvadas nepaisant tokios nuomonės išsakymo apie neva UAB „Orsta“ žalingus veiksmus, kurių objektyviai ir būti negalėjo, o byloje apie juos iš viso nėra nė vieno įrodymo.

3. Ieškovė pažymi, kad sutartis buvo vykdoma kelerius metus ir iš sutarties nėra jokių atsakomybės pagrindų, panašių ir/ar analogiškų rangos, subrangos pagrindams, kadangi tarp šalių buvę santykiai buvo visai kitokios teisinės prigimties ir atsakomybės už rangovus, subrangovus tokiais teisiniais santykiais UAB „Orsta“ neprisiėmė. Priešingu atveju, UAB „Orsta“ turėjo būti generaliniu rangovu ir/ar rangovu objekte. Sėkmės mokestis – iš viso neįrodyta aplinkybė ir labiau yra atsakovės AB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovų fantazijos kūrinys, kuriuo buvo siekiama byloje klaidinti teismą ir paprastus klausimus apsunkinti aiškinant aiškias faktines aplinkybes miglotais spekuliatyviais paaiškinimais.

4. Pagal perduotų paslaugų aktus matyti, kad UAB „Orsta“ teikė išimtinai konsultavimo paslaugas derinant ir organizuojant statybų technologinius procesus. UAB „Orsta“ nėra statybos darbų defektų atsakomybės subjektas, dėl ko jis nei pagal teisę, nei pagal faktą negali būti atsakingu asmeniu. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus teisinio pagrindo įskaitymui atlikti nebuvimas, t. y. UAB „Orsta“ atžvilgiu buvo siekiama primesti atsakomybę už kitus subjektus, už kuriuos UAB „Orsta“ neneša jokios teisinės pareigos ir atsakomybės. Dėl to neegzistuoja joks pagrindas įskaitymui atsirasti.

5. Ieškovės nuomone, atsakovė tyčia visą bylos eigą klaidino teismą įvairaus pobūdžio aplinkybėmis. Kelia naujas versijas apie UAB „Orsta“ reikalaujamos pinigų sumos sulaikymą, kai jokio susitarimo dėl sulaikymo nėra, taip pat nėra remiamasi jokia įstatymine nuostata dėl pinigų sulaikymo pagrindimo. Sutarties turinys ir paslaugų esmė yra visai ne ta, kokią nurodo atsakovė. UAB „Orsta“ įsitikinimu, atsakovė akivaizdžiai yra pareiškusi nepagrįstą apeliacinį skundą, kurio pagrindu net nėra įrodinėjama jokia UAB „Orsta“ atsakomybė, byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei pareigų buvimo, nei atsakomybės pagrindų egzistavimo, tuo tarpu pateiktas apeliacinis skundas yra deklaratyvus, spekuliatyvus ir nekonkretus. Atsakovė bet kokiomis priemonėmis siekia vilkinti ir vengti akivaizdžios skolos padengimo, todėl atsakovei turi būti paskirta 20 000 Lt bauda už aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Kaip nustatyta byloje šalys 2004 m. rugsėjo 5 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė, atsakovės užsakymu, įsipareigojo teikti konsultacijas organizuojant statybų technologinius pasiūlymus; aprūpinant objektus statybinėmis medžiagomis, mechanizmais; parenkant subrangovines organizacijas atskirų darbų vykdymui, o atsakovė atlyginti už atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 8). Ginčas kilo dėl atsiskaitymo už ieškovės suteiktas paslaugas, dėl atliktų darbų kokybės.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Priešieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš ieškovės UAB „Orsta“ 70 672,10 Lt sumą atsakovės AB „Kauno dujotiekio statyba“ nuostolių atlyginimui, pripažinti, kad atsakovė 70 672,10 Lt sumą įskaitė teisėtai ir nėra skolinga ieškovei pagal 2004 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 04/124 bei priteisti iš ieškovės UAB „Orsta“ bylinėjimosi išlaidas, teismas atmetė.

Apeliantės (atsakovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinį, pasisakė tik dėl įskaitymo, tuo tarpu neišsprendė atsakovės reikalavimo, nepasisakė dėl reikalavimo pagrįstumo, kuriuo ji prašė teismo priteisti iš ieškovės UAB „Orsta“ 70 672,10 Lt sumą atsakovei AB „Kauno dujotiekio statyba“ nuostolių atlyginimui. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį, taigi visus atsakovės reikalavimus, todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, jog vienas reikalavimas liko neišspręstas. Tačiau kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl 70 672,10 Lt priteisimo šios sprendimo dalies pakankamai nemotyvavo. Tačiau teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to, reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno šalių išsakyto argumento. Kaip matyti iš bylos medžiagos, posėdžio metu teismas aiškinosi bylos aplinkybes, susijusias su atliktų darbų kokybe, atsiskaitymu už atliktus darbus, o sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nurodydamas, jog priešieškinį atmeta tais motyvais, kuriais tenkino ieškinį. Tenkindamas ieškinį teismas pažymėjo, jog atsakovės pasirašyti darbų atlikimo aktai (5 t., b. l. 121-136), tarpusavio skolų suderinimo aktas (1 t., b. l. 9-10), pradėjus aiškėti atsirandantiems trūkumams (5 t., b. l. 3), patvirtina, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus pripažino ne tik tinkamais, bet tuo pripažino ir skolą. Teisėjų kolegija pritaria šiems apylinkės teismo motyvams bei sutinka, kad statybos darbai yra su trūkumais, tačiau nesutinka, jog atsakovei žalą padarė ieškovė dėl netinkamo sutarties vykdymo. Pritartina ieškovei, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigiančiai, kad atsakovė, prašydama priteisti nuostolius, neįrodė nė vienos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, to nepagrindžia byloje pateikti įrodymai (sprendimai, sutartys, sąskaitos, pretenzijos, atliktų darbų aktai, termovizinio tyrimo aktai, defektinis aktas, ataskaitos – (1 t., b. l. 112-134, 167-194; 2 t., b. l. 3-200; 3 t., b. l. 3-199; 4 t., b. l. 3-200; 5 t., b. l. 3-30). Pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad statybos darbai atlikti su trūkumais, tačiau nepatvirtina, jog trūkumai yra ieškovės neteisėtų veiksmų pasekmė, nepatvirtina nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių nuostolių. Byloje nėra įrodymų apie netinkamai suteiktas paslaugas, t. y. netinkamai vykdomą sutartį. Priešingai, pasirašydama atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, atsakovė, kaip užsakovė, nurodydavo, kad vykdytojui, t. y. UAB „Orsa“ pretenzijų dėl atliktų darbų, suteiktų paslaugų neturi, apmokėdavo už tai pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (5 t., b. l. 120-136), kaip ir buvo numatyta šalių sudarioje sutartyje (1 t., b. l. 8), o V. K. Vizbarui, kaip savo darbuotojui, mokėdavo ir premijas (1 t., b. l. 68-105). Kaip matyti iš sutarties UAB „Orsa“ neprisiėmė atsakomybės už rangovus ar subrangovus, o iš perduotų paslaugų aktų matyti, kad UAB „Orsta“ teikė konsultavimo paslaugas derinant ir organizuojant statybų technologinius procesus, kas ir numatyta sutartyje. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pripažinimo tinkamu naudoti aktų, UAB „Orsta“ atstovai nedalyvavo šios komisijos darbe (V. K. Vizbaras dalyvavo kaip statybos vadovas, UAB „Kauno dujotiekio statyba“ darbuotojas) (6 t., b. l. 14-21).

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), teismas, įvertinęs įrodymus, pagrįstai priešieškinį atmetė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl įskaitymo ir jų nekartoja. Be to, pripažinus, jog pagrįstai netenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti 70 672,10 Lt nuostoliams atlyginti, įskaitymas iš viso negalimas.

Byloje ginčo dėl to, kad šalių sudaryta sutartis galiojo ir sutarties šalys ją vykdė iki 2007 m. liepos 23 d., kada buvo pasirašytas paskutinis atliktų darbų aktas, nėra, todėl, kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, jog teismas nepasisakė dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių dėl 2008-2009 metų ekonominės krizės įtakos, ginčo sprendimui įtakos neturi.

Iš visų nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų, kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria jai palūkanos priteistos iš dalies, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių sudarytos sutarties nelaikė komerciniu sandoriu, nepagrįstai taikė sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą.

Teisėjų kolegija sutinka su minėtais apeliantės argumentais.

Civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Konkrečiu atveju, ką pripažino ir apylinkės teismas, pagrįstas ieškovės reikalavimas ne tik sumokėti įsiskolinimą, bet ji įgijo teisę į papildomus reikalavimus, tame tarpe ir reikalauti sumokėti palūkanas. Reikalavimo priteisti palūkanas pagal prievoles teisinis pagrindas yra ir CK 6.210 straipsnis bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau Mokėjimų įstatymo) 3 straipsnio 1 dalis. Apylinkės teismas rėmėsi CK 6.210 straipsniu, motyvuodamas tuo, jog šalių sudaryta sutartis yra paslaugų teikimo sutartis, sandoris nėra priskirtinas komerciniams sandoriams.

Mokėjimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Ūkio subjektas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Kaip nustatyta byloje, 2004 m. rugsėjo 5 d. šalys, kurios laikytinos ūkio subjektais, nes abi, kaip matyti iš jų veiklos, verčiasi ūkine komercine veikla, sudarė sutartį, kuria ieškovė (apeliantė) įsipareigojo teikti konsultacijas organizuojant statybų technologinius procesus, teikti pasiūlymus aprūpinant statybinėmis medžiagomis, mechanizmais, parenkant subrangovus, taigi, teikti paslaugas. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas ir nustatytas byloje aplinkybes, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino šalių sudarytą sandorį nekomerciniu, todėl netinkamai pritaikė įstatymą. Kadangi šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatytas palūkanų mokėjimas, todėl atsakovei pažeidus sutartį ir laiku neapmokėjus už suteiktas paslaugas, ieškovė pagrįstai prašė priteisti Mokėjimų įstatyme numatytas palūkanas, kurias skolininkė privalo sumokėti už pavėlavimą, palūkanų dydį apskaičiuojant pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Būtent tokiu principu ir apskaičiuota prašoma priteisti suma. Suma paskaičiuota nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato penkerių metų ieškinio senaties terminą palūkanoms išieškoti. Todėl sutiktina su apeliante, kad teismo motyvai, kuriais yra sumažintas palūkanų terminas iki šešių mėnesių yra nepagrįsti, kaip ir nepagrįsti motyvai dėl ieškovės pareigos pareikalauti palūkanų iš atsakovės prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis matyti, kad palūkanos taikomos ir skaičiuojamos be atskiro pareikalavimo bei taikomos praėjus 30 dienų po sąskaitos gavimo.

CK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi palūkanų dydį nustato įstatymai, tai sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, vadovaujantis Mokėjimų įstatymu priteistina 7,41 procento palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas, priimtas sprendimas skundžiamoje dalyje keistinas. Pakeitus sprendimą, perskaičiuotinos iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (1 t., b. l. 11-12; 6 t., b. l. 95-98). Išlaidos neviršija Rekomendacijų 5, 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio.

Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos, patirtos apeliaciniame procese – 1137 Lt žyminis mokestis (6 t., b. l. 131) bei 2250 Lt už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą (6 t., b. l. 181-182) (CPK 96 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9, 8.15 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė, manydama, kad atsakovė bet kokiomis priemonėmis siekia vilkinti ir vengti akivaizdžios skolos padengimą, prašo atsakovei paskirti 20 000 Lt baudą už aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų išmokėti ieškovei.

CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą bei visas reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. būtina nustatyti dvi sąlygas: atsakovės nesąžiningumą ir pareikšto skundo nepagrįstumą. Vien pareikšto skundo nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų siekusi piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovei nesutinkant su priimtu teismo sprendimu, ji turi teisę sprendimą apskųsti (CPK 305-307 straipsniai) ir šia teise pasinaudojo, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ 2140,17 Lt palūkanų ir 6106,23 Lt bylinėjimosi išlaidų bei šeši procentai metinių palūkanų už priteistus 70 672,10 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo panaikinti ir išdėstyti taip:

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Orsta“, įmonės kodas 300047017, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“, įmonės kodas 133276384, 37 894,38 Lt palūkanų; 7,41 procento metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 9096 Lt (3171 Lt žyminį mokestį bei 5925 Lt atstovavimo išlaidų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Orsta“, įmonės kodas 300047017, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“, įmonės kodas 133276384, išlaidas, patirtas apeliaciniame procese – 1137 Lt žyminį mokestį ir 2250 Lt už advokato pagalbą, iš viso 3387 Lt.