- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- II-32-1046/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00035-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Pareiškėjas
- G. K.
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovui E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1998 m. rugsėjo 27 d., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9721-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį nubausta 75 Eur bauda už tai, kad 2018 m. liepos 20 d., apie 20.47 val., Panevėžyje, Pajuostės-J. Biliūno-Velžio k.-Vilniaus g. sankryžoje, vairuodama automobilį Honda CR-Z, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę pusę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui bei tai pastebint, nesustabdė vairuoto automobilio ir toliau sukdama nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio krovininio automobilio DAF XF 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. F., bei su juo susidūrė, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128, 157 punktų reikalavimus.
2019 m. sausio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas G. K. skundas, kuriuo ji prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad V. F. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. liepos 20 d., Panevėžyje, Pajuostės-J. Biliūno-Velžio k. - Vilniaus g. sankryžoje, apie 20.47 val., vairuodamas krovininį automobilį DAF XF 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną važiavimo greitį apie 10 km/h ir įvažiavęs į sankryžą, šviečiant draudžiamam – geltonam – šviesoforo signalui, susidūrė su iš priekio važiavusiu, sankryžoje sukusiu į kairę pusę ir bebaigiančiu daryti posūkio manevrą automobiliu Honda CR-Z, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. K., eismo įvykio metu nežymiai sužalojo G. K., apgadino abu automobilius. Pareiškėja teigia, jog įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui iš J. Biliūno gatvės, darė posūkį į Pajuostės gatvę. Baigiantis posūkiui, t. y. faktiškai automobiliui jau pasisukus į Pajuostės kelią, nuo Velžio kelio, degant geltonam šviesoforo signalui, viršydamas leistiną greitį, įvažiavo krovininis automobilis, vairuojamas V. F., kuris atsitrenkė į jos automobilio dešinį šoną. G. K. pabrėžia, kad V. F. pripažino įvažiavimo į sankryžą aplinkybes. Anot pareiškėjos, autoįvykis buvo vasaros metu, kelio danga – sausa, buvo pakankamai šviesus paros metas, matomumas sankryžoje – labai geras. Prieš atvažiuojantį V. F. į sankryžą įvažiuojančių jokių kitų transporto priemonių nebuvo. Važiuojant nuo Velžio kelio sankryža matoma ne mažiau kaip iš 250 ir daugiau metrų. Matė atvažiuojantį krovininį automobilį, tačiau baigiant posūkį, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, buvo įsitikinusi, kad šis krovininis automobilis privalo leisti užbaigti posūkį, t. y. sankryžoje esant akivaizdžiai kliūčiai – automobiliui, bebaigiančiam posūkį į kairę, sustos. Tai padaryti V. F. įpareigojo KET XVIII dalies „Važiavimo per sankryžas“ nuostatos. Buvo įsitikinusi, jog krovininis automobilis sustos prie STOP linijos, leisdamas užbaigti judėjimą sankryžoje likusiam automobiliui, kadangi V. F. dar prieš įvažiuodamas į sankryžą pristabdė automobilį jai (G. K.) jau pasisukus į Pajuostės kelio pusę. Pareiškėja cituoja KET 160-162, 165 punktus ir teigia, jog V. F. šias KET nuostatas pažeidė, atimdamas galimybę jai išvengti susidūrimo su jo vairuojama transporto priemone. V. F. viršijo leistiną miesto gatvėse greitį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, nors matė degantį geltoną šviesoforo signalą, įpareigojantį leisti užbaigti sankryžoje esančioms transporto priemonėms posūkio manevrą, kas buvo pirminė priežastis autoįvykiui kilti. Skunde nurodoma, kad pareiškėja iki įvykstant susidūrimui jokių KET nuostatų nepažeidė bei atkreipia dėmesį, jog skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 615 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurie numato, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių, kas kelia abejonių tyrimo objektyvumu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija su G. K. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
G. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėja apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai – teismo šaukimu, tačiau teismui nepateikė jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, jos nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo pradėtas pačios pareiškėjos iniciatyva, pareiškėjos G. K. skundas nagrinėtinas jai nedalyvaujant.
Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors skunde teigiama, jog skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 615 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurie numato, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tačiau jis (E. K.) šioje byloje tyrimo neatliko. Tyrimą atliko prokuratūra, nes iš pat pradžių dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausti visi liudytojai ir eismo įvykyje dalyvavę asmenys, o nustačius nežymų sveikatos sužalojimą, buvo perduota spręsti dėl administracinio nusižengimo protokolų surašymo kartu su visa medžiaga. taigi jis (E. K.) tik priėmė procesinius sprendimus. Abiem eismo dalyviams surašė administracinio nusižengimo protokolus ir abu apkaltino dėl eismo įvykio. Situacija buvo paprasta ir abu vairuotojai ją nurodė vienodai, jų parodymai iš esmės buvo analogiški. G. K. parodė, kad įvažiavo į sankryžą, suko į kairę pusę, įvažiavo nesustojusi, matė, kad iš priekio važiuoja krovininis automobilis, galvojo, kad jis sustos, važiavo toliau, dar kartą matė, kad automobilis artėja ir įvažinėja į sankryžą , vėl galvojo, kad jis sustos ir įvažiavo į sankryžą šviečiant geltonam šviesoforo signalui, bet nesustojo ir abu susidūrė. Lygiai taip pat ir krovininio automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiavo, padidino greitį iki 60 km/h (tą patvirtino ir G. K., ir tachografo parodymai, esantys byloje), įvažiavo į sankryžą šviečiant geltonam šviesoforo signalui, nes tikėjosi įvažiuoti per žalią, bet padidino greitį iki 60 km/h, kad spėtų, nes žalias signalas jau pradėjo mirksėti. G. K. irgi mirksint žaliam pradėjo po truputį įvažinėti į sankryžą, darė kairį posūkį ir tikėjosi, kad krovininio automobilio vairuotojas sustos sankryžoje ir ją praleis. G. K. sankryžoje sukdama į kairę turėjo praleisti iš priekio tiesiai važiavusį krovininį automobilį, nepaisant to, kad jis šiek tiek viršijo leistiną važiavimo greitį. G. K. pati patvirtino, kad net kelis kartus matė, kad buvo iškilusi grėsmė eismo saugumui, bet vis tiek pati sankryžoje nesustojo praleisti sunkiasvorio automobilio. Sunkiasvorio automobilio vairuotojo padarytas KET pažeidimas, t. y. greičio viršijimas, atsirado tik paskutinę sekundę. Jeigu vairuotojas įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, jis turi teisę tą manevrą pabaigti. Be to, geltono šviesoforo signalo užsidegimas nereiškia, kad G. K. galėjo sukti sankryžoje į kairę. Krovininio automobilio vairuotojas net neturėjo galimybės sustoti užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nes jis buvo pakrautas ir jo stabdymo kelias yra daug ilgesnis nei lengvojo automobilio, todėl šioje situacijoje įvažiavusi į sankryžą G. K. vienareikšmiškai turėjo sustoti ir praleisti į sankryžą įvažiavusį krovininį automobilį. Jeigu ji būtų sustojusi, tas sustojimas jokių pasekmių jai nebūtų sukėlęs, nes jeigu vairuotojas įvažiuoja į sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui, jis iš sankryžos gali išvažiuoti koks šviesoforo signalas bešviestų.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. ginčija nubaudimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė be kita ko už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.
Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad G. K. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubausta už tai, kad sankryžoje, vairuodama automobilį Honda CR-Z, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę pusę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui bei tai pastebint, nesustabdė vairuoto automobilio ir toliau sukdama nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio krovininio automobilio DAF XF 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. F., bei su juo susidūrė. Administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Tiek G. K., tiek ir V. F. patvirtino, kad artėdami prie sankryžos matė leidžiamą (žalią) šviesoforo signalą, kuris pradėjo mirksėti, o į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. G. K. atliekant tyrimą paaiškino, kad artėdama prie sankryžos matė, jog jai šviečia žalias šviesoforo signalas. Tada įjungusi kairio posūkio signalą sulėtino automobilio greitį ir iš lėto įvažiavo į sankryžą. Kai pravažiavo STOP liniją, žalias šviesoforo signalas jai pradėjo mirksėti. Po truputį automobiliui riedant judėjo link sankryžos vidurio. Matė, kad pirma eismo juosta link sankryžos atvažiuoja krovininis automobilis. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui pasižiūrėjo į iš priekio važiuojantį krovininį automobilį ir matė, kad jis tuo metu dar nebuvo įvažiavęs į sankryžą ir buvo kelių metrų atstumu iki STOP linijos. Galvojo, kad šis automobilis sustos. Savo automobilio visiškai sustabdžiusi nebuvo ir automobilis visą laiką riedėjo nedideliu greičiu. Paskui įvažiavo į sankryžą ir tuo metu įvyko susidūrimas (adm. bylos medžiagos 49 lapas). Tyrimo metu apklausiamas V. F. parodė, kad iš toli važiuodamas į sankryžą matė, kad dega žalios spalvos šviesoforo signalas, todėl važiavo tiesiai. Matė, kad sankryžoje nieko nėra. Likus maždaug 10 metrų iki sankryžos pamatė, kad pradėjo mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalas. Norėjo pabaigti manevrą kuo greičiau, todėl padidino greitį iki 60 km/h. Įvažiavęs į sankryžą, prie pat sankryžos susikirtimo pastebėjo kaip šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną spalvą ir tuo metu pajuto smūgį (adm. bylos medžiagos 74 lapas). Taigi iš šių parodymų akivaizdu, kad G. K. sankryžoje suko į kairę, o V. F. važiavo tiesiai. KET 157 punkte imperatyviai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms. KET 128 punkte numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Įvertinus minėtą reglamentavimą akivaizdu, kad G. K. sankryžoje sukdama į kairę ir, kaip pati net kelis kartus nurodė apklausos metu, pastebėjusi kliūtį, t. y. iš priekio tiesiai atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį, privalėjo sustoti ir praleisti tiesiai važiuojantį V. F. automobilį, nepaisant to, kad šis automobilis ir viršijo leistiną greitį. Be to, iš abiejų asmenų parodymų matyti, kad V. F. automobilis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, todėl G. K. privalėjo leisti šiam automobiliui pabaigti manevrą, o tik tada pati, įsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, pasukti į kairę. Esant aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad tiriamas eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės – V. F. neturėjo viršyti leistino greičio, o G. K. privalėjo sustoti ir praleisti V. F. automobilį.
Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad šiuo atveju buvo pažeistos ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Institucijos atstovas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis šioje byloje tyrimo neatliko. Tyrimą atliko prokuratūra, nes iš pat pradžių dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausti visi liudytojai ir eismo įvykyje dalyvavę asmenys, o nustačius nežymų sveikatos sužalojimą, buvo perduota spręsti dėl administracinio nusižengimo protokolų surašymo kartu su visa medžiaga. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais Institucijos atstovo argumentais, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad visą eismo įvykio tyrimą atliko Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK, o tyrimui vadovavo prokurorė G. P.. Tuo tarpu E. K. priėmė tik sprendimus pagal dar ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir pateiktą medžiagą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9721-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. K. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9721-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.