- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-55-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01279-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- R. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo apelianto R. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. J. ir R. J. prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
2. Nurodė, kad vaikų neturi, nuo 2019 m. kovo mėnesio gyvena atskirai, bendro ūkio neveda ir tolesnis jų bendras gyvenimas nebegalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo paliko tas pačias pavardes bei patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta 2016 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, vaikų neturi. Pareiškėja R. J. turi asmeninę kreditorę AB SEB banką. Pareiškėjas R. J. turi asmenines kreditores UAB ,,SB lizingas” ir BIGBANK AS filialą. Kreditorėms apie bylos iškėlimą pranešta. Pareiškėjai bendrų kreditorių neturi. Kadangi pareiškėjų sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia kurio nors vieno iš pareiškėjų ar jų kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, teismas ją patvirtino.
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos santuokos iširimo priežastys yra įtikinamos, todėl laikė, kad jų santuoka faktiškai iširusi, nes pareiškėjai daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o tai yra pagrindas, numatytas CK 3.53 straipsnio 2 dalyje, preziumuoti santuoką esant faktiškai iširusia. Kadangi pareiškėjai neketina susitaikyti ir pradėti kartu gyventi, teismas jų santuoką nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. J. prašo teismo palikti galioti jų santuoką.
7. Nurodo, kad apeliantas nenorėjo nutraukti santuokos, kadangi nuo santuokos pradžios iki dabar jų santykiai buvo geri. Nesutinka su teismo sprendimu, kad nuo 2019 m. šalys nebegyvena kartu, kadangi apeliantas visą laiką gyvena su žmona ir būna kartu, po darbo grįžta namo, o jei kur išvykdavo tik kartu su savo žmona. Nurodo, kad dirbo, mokėjo mokesčius, tvarkėsi namuose, darė remontus. Pažymi, kad neturi žalingų įpročių, negeria, nerūko, todėl nėra dėl ko nutraukti santuoką.
8. Apeliantas santuokos dokumentus pasirašė tik dėl to, kad buvo spaudžiamas advokato ir savo žmonos. Pareiškėja norėjo skyrybų, o apeliantas nori, kad jų santuoka būtų išsaugota, nes ji buvo sudaryta iš meilės.
9. Pažymi, kad teismas net neskyrė šalims susitaikymo, net neklausė šalių apie tai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja R. J. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad santuokos nutraukimas turi būti paliktas galioti. Ji nemato gyvenimo kartu su pareiškėju. Nurodo, kad jų santuoka 2016 m. buvo sudaryta Vilniaus pataisos namuose, o 2018 m. gegužės mėnesį R. J. buvo išleistas į laisvę. Praėjus pusmečiui, prasidėjo įvairūs kivirčai, apeliantas buvo nepatenkintas dėl pareiškėjos sūnaus, todėl jai teko nuolat laviruoti tarp pareiškėjo ir jos sūnaus interesų. Pareiškėjas yra grasinęs jai ir sūnui. 2019 m. spalio mėn. buvo kviesta policija, kad nuramintų vyrą. Dėl santuokos nutraukimo niekas pareiškėjui jokio spaudimo nedarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo R. J. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliantas teigia, jog jis nenorėjo nutraukti santuokos, nesutinka, kad nuo 2019 m. nebegyvena kartu bei nurodo, kad jų santuoka sudaryta iš meilės. Taip pat pažymėjo, kad teismas neskyrė susitaikymo laikotarpio.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nėra pakankami tam, kad būtų panaikintas skundžiamas sprendimas, o tuo pačiu ir pareiškėjų santuokos nutraukimas.
14. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).
15. Lietuvos Respublikos CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
16. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija jo sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų, manytina - su jomis sutinka. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
17. Apeliantas nurodo, kad nesutinka nutraukti santuokos, o dokumentus teismui pasirašė ne laisva valia. Tačiau savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai - iš apeliacinio skundo matyti, kad su apeliantu buvo susisiekęs advokatas K. R., iš kurio, kaip nurodo pats apeliantas, jis ir sužinojo apie pareiškėjos R. J. norą skirtis. Pagrindo išvadai, jog advokatas galėjo daryti įtaką laisvam apelianto apsisprendimui nutraukti santuoką, kaip teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra.
18. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei nurodė, kad nėra galimybių išsaugoti santuoką, nors pareiškėjai ir stengėsi išsaugoti šeimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims neskyrė laiko susitaikymui bei bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
19. Be to iš pareiškėjos atsiliepimo į skundą matyti, jog ji kategoriškai nesutinka toliau gyventi santuokoje su apeliantu, nurodo, kad apelianto kaip sutuoktinio elgesys šeimoje jai nepriimtinas, sutuoktinių santykiai konfliktiški. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjų santuoka nutraukta pagrįstai. Teisės aktuose nenumatyta galimybė tęsti santuokinius santykius prieš vieno iš sutuoktinių valią. Bent vienam sutuoktiniui pageidaujant santuokos nutraukimo, pagal įstatymą ji turi būti nutraukta. Todėl vien apelianto pasikeitusi pozicija dėl santuokos, šiuo metu atsiradęs noras ją išsaugoti, negali būti pagrindas prieš kito sutuoktinio (pareiškėjos) valią tęsti santuokinius santykius, panaikinti santuokos nutraukimą, kaip to prašo apeliantas.
20. Todėl ir apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas netvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, t.y. nenustačius, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės pažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų teises ir teisėtus interesus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas negali būti.
21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovė nepateikė duomenų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.