Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-01-10 · Civilinė byla Nr. 2S-73-123/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-10
Bylos Nr.
2S-73-123/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Jonas Pesliakas, Bronius Valius
Pareiškėjas
I. M.
Kategorijos
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-73-123/2008

Teisėja G. Gudžiūnienė Procesinio sprendimo kategorijos 75.7.; 129.1.; 129.20.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. sausio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Jono Pesliako ir Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Romualdo Aleksandro Genučio atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1723-377/2007 pagal pareiškėjos I. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Romualdui Aleksandrui Genučiui, S. G., A. M. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti antstolio R. A. Genučio veiksmus neteisėtais, vykdant iš jos 8512,88 Lt išieškojimą, pagal Tauragės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-75-607/2005 ir panaikinti antstolio 2007-08-27 patvarkymą Nr. 0039/05/00197/1 dėl skolos išieškojimo iš jos darbo užmokesčio vykdomoje byloje Nr.0039/5/001971/1. Nurodė, kad skola S. G. yra priteista iš jos sutuoktinio A. M.. Teismo 2005-02-01 sprendimu nenustatyta solidari ar kitokia atsakomybė, todėl antstolio vykdomas išieškojimas iš jos darbo užmokesčio yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad išieškojimas iš jos darbo užmokesčio gali būti vykdomas tik teismo sprendimu, o ne antstolio nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-10-25 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, pripažino antstolio R. A. Genučio 2007-08-27 patvarkymą Nr.0039/05/00197/1 dėl skolos išieškojimo iš I. M. darbo užmokesčio neteisėtu ir vykdymo procesą prieš ją nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-02-01 sprendimą neatsiranda prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto pagal LR CK 3.109 str. Pagal prievolę atsako tik pareiškėjos sutuoktinis, nes jis paskolą gavo be savo sutuoktinės sutikimo, paskola nebuvo panaudota šeimai, namų ūkiui išlaikyti ar vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti.

Šalies argumentai

Antstolis atskiruoju skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-10-25 nutartį panaikinti. Paaiškino, kad vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartimi Nr.3K-3-35/2006 nukreipė išieškojimą į skolininko A. M. sutuoktinės turtą ir darbo užmokestį. Pažymėjo, kad bendros sutuoktinių prievolės gali atsirasti ir vieno sutuoktinio iniciatyva. Pareiškėjos darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mano, kad teismas formaliai vertino patį skolos faktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko A. M. išieškotojo S. G. naudai pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-02-01 sprendimą (b.l. 8-9). Vykdomosios bylos duomenimis antstolis 2007-08-27 priėmė du patvarkymus: Nr. 0039/05/00197/1 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. darbo užmokesčio ir patvarkymą Nr.0039/05/00197/1 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės I. M. darbo užmokesčio.

Antstolis nurodo, kad išieškojimą nukreipė į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartimi Nr. 3K-3-35/2006. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstoliai atlikdami savo funkcijas pirmiausia savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei atsižvelgti į Aukščiausiojo Teismo senato sprendimuose ir Senato aprobuotuose teismų sprendimuose, esančius įstatymo taikymo išaiškinimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktika privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005). Tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš bendro sutuoktinių turto pagal sutuoktinių solidariają prievolę (pvz., CK 3. 109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d., 3.112 str. 1 d.), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 str.) atlikti nereikia. Jeigu išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, atsiradimo laiką ir kitus veiksnius, atsakomybė pagal prievoles gali tekti tiek abiem sutuoktiniams, tiek vienam iš jų. Todėl tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Kadangi prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, o turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 str.). Tokį pareiškimą teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 str.). Nagrinėjamu atveju, A. M. skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo tik vienas iš sutuoktinių A. M., o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas (b.l. 8-9), todėl antstolis R. A. Genutis pažeisdamas CPK 589, 593 straipsnių reikalavimus ir nesikreipdamas į teismą dėl prievolės pobūdžio išaiškinimo ir jos atsiradimo pagrindo, t.y. kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę, viršijo savo kompentenciją ir neturėdamas teisės nusprendė, kad skolininko prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, todėl išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad visų pirma antstolis turėjo išsiaiškinti pačios prievolės pobūdį kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo ir tik tada pradėti vykdyti išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas remdamasis aplinkybėmis, jog pinigų suma yra priteista tik iš vieno A. M., paskola gauta be sutuoktinės sutikimo, gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimai, namų ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, nusprendė, kad teismo priteista iš skolininko A. M. skola yra asmeninė jo prievolė, todėl išieškojimas negali būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, o pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą turėtų būti vykdomas tik iš skolininko asmeninio turto.

Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Nagrinėjamu atveju teismo išduotame vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas sutuoktinis A. M. (b.l. 6-7). Tačiau vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Teismas padarydamas išvadą, kad paskolos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, vadovavosi tik sutuoktinių teiginiais. Byloje nėra duomenų, kam buvo panaudotos lėšos, gautos pagal paskolos sutartis, nėra ir pačių paskolos sutarčių. Sutuoktiniai nepateikė įrodymų, kad jie būtų išsiskyrę, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ne santuokos metu, priešingai, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad santuoka įregistruota 1993-07-24, paskolos sutartys buvo sudarytos 2000-03-25, 2000-10-31, 2000-12-31, abiejų sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta ta pati (b.l. 13-14), teismo šaukimai ir pranešimai buvo siunčiami sutuoktiniams tuo pačiu adresu, skolininkui skirtą teismo šaukimą pasirašė sutuoktinė I. M. (b.l. 58, 59). Pirmosios instancijos teismas šiuos byloje esančius duomenis turėjo įvertinti įrodymų visete, tuo tarpu vadovavosi tik šalių paaiškinimais. Pabrėžtina, kad šalių paaiškinimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiškai ir itin atsargiai vertinti šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, bei į tai, kad sutuoktiniai labiausiai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismui kilus pagrįstų abejonių dėl suinteresuotų šalių paaiškinimų privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų asmeninės prievolės pobūdį. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Prezumpcijos paneigimas tenka skolininkui ir jo sutuoktinei. Kreditorius teismo posėdyje nedalyvavo ir šiuo svarbiu klausimu taip pat nepasisakė, taigi teismas neįsigilinęs į bylos esmę, remdamasis tik sutuoktinių paaiškinimais nusprendė, kad prievolė yra asmeninio pobūdžio. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, šiuo atveju pareiškėja turėjo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti CK 3.92 str. 3 d. nustatytą prezumpciją. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų pateikę papildomų įrodymų, kuriuos vertindamas teismas galėtų padaryti išvadą, kad pagal paskolos sutartis gautos paskolos buvo panaudotos ne šeimos interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas prieš spręsdamas antstolio priimto patvarkymo teisėtumo klausimą, pirmiausia turėjo nustatyti prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, nes nuo šios prievolės pobūdžio priklauso ir patvarkymo teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus byloje duomenis negali nustatyti prievolės pobūdžio, todėl negali ir spręsti dėl antstolio patvarkymo teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Jonas PesliakasBronius Valius