- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 2A-1245-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02174-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- N. Z.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. A., E. Ž.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui N. Z., tretiesiems asmenims S. A. ir E. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą (rekonstruotą) ūkinį pastatą - sandėliuką, esantį žemės sklype adresu J. K. g., Vilniuje, žemės sklypo kadastrinis Nr. ir sutvarkyti statybvietę.
Nurodė, kad atsakovas nurodytą statinį pastatė neturėdamas su valstybės įgaliotais pareigūnais suderinto supaprastinto projekto. Be to, kadangi statinys pastatytas žemės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise ne tik atsakovui, bet ir kitiems bendraturčiams, turėjo būti gautas kitų bendraturčių sutikimas, kurios atsakovas neturi.
Atsiliepimas
A. N. Z. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nurodyto statinio nestatė, o 2004 metais suremontavo seną medinį sandėliuką, kuris buvo pastatytas ir inventorizuotas dar 1965 m., kurio indeksas plane 2I1/m, nekeisdamas jo išorės matmenų. Kodėl šis sandėliukas nebuvo įtrauktas į pirkimo-pardavimo sutartį privatizacijos metu, nežinantis. Nurodo, jog sandėliukui negali būti taikomi STR. 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimai, kadangi jie taikomi tik statomiems bei rekonstruojamiems (kai didinamas statinių užstatymo plotas ar gabaritai) statiniams, tuo tarpu suremontavus minėtą sandėliuką nebuvo pakeisti užstatymo plotas ar gabaritai. Tuo metu, kai sandėliukas buvo suremontuotas, jis turėjo žodinį visų sklypo bendraturčių – S. A., V. G. ir V. G. sutikimus atliekamam remontui. Jau po atlikto remonto, bendraturčiai Grečinai savo žemės sklypo dalį pardavė E. Ž., kuris pirkdamas sklypą turėjo matyti esantį sandėliuką, o jo egzistavimas ir naudojimas nedarė ir nedaro neigiamo neleistino poveikio žemės sklypui (b.l. 30-38).
Trečiasis asmuo S. A. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nestatė jokio naujo statinio, o tik suremontavo seną, dar 1965 m. pastatytą medinį sandėliuką; visi buvę bendrasavininkai pritarė atliekamam remontui. 2010 04 08 ji pasirašiusi notarinį sutikimą įregistruoti sandėliuką N. Z. vardu VĮ Registrų centre, tuo tarpu naujas bendrasavininkis E. Ž. tokio sutikimo neduodantis.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovą N. Z. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti ūkio pastatą – sandėliuką (užstatymo plotas apie 16 kv. m., aukštis 2,5 m., sienos – plytų mūro, stogas – vienšlaitis, asbestcementinis) žemės sklype, unikalus Nr., kadastrinis Nr., esančiame J. K. g., Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę. Nustatė, kad atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas įgyja teisę nugriauti ūkio pastatą – sandėliuką (užstatymo plotas apie 16 kv. m., aukštis 2,5 m., sienos – plytų mūro, stogas – vienšlaitis, asbestcementinis) žemės sklype, unikalus Nr., kadastrinis Nr., esančiame J. K. g., Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis ir išsiieškoti šias išlaidas iš atsakovo. Priteisė iš atsakovo N. Z. 182,22 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad N. Z., S. A. ir E. Ž. yra žemės sklypo unikalus Nr., kadastrinis Nr., esančio J. K. g., Vilniuje, bendrasavininkiai. 2010 04 20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytas savavališkos statybos aktas Nr.. 2010 04 23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo Nr. RE-33 atsakovas neįvykdė, savavališkai pastatyto sandėliuko nenugriovė. Atsakovas nei savavališkos statybos akto, nei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Teismas nurodė, jog sandėliukas yra priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems sutinkamai su STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punktu, neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, tačiau privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių susitarimus, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Pažymėjo, jog atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokio įstatyme numatyto rašytinio sutikimo iš žemės sklypo bendrasavininko E. Ž. negavo, į teismą su reikalavimu leisti įteisinti pastatytą statinį be bendraturčio E. Ž. sutikimo nesikreipė, todėl teismas konstatavo, jog jo bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais pastatytas statinys – sandėliukas – traktuotinas savavališka statyba ir jos padariniai nustatyta tvarka turi būti pašalinti. Teismas laikė nereikšmingais ir neįrodytais atsakovo teiginius apie tai, jog sandėliuko jis nestatė, o tik suremontavo seną, esantį toje pačioje vietoje, nekeičiant jo išorės parametrų, kadangi lyginant su byloje esančiais Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis padidėjo tiek sandėliuko aukštis (nuo 2,20 m. iki 2,5 m.) tiek jo plotas (nuo15,16 kv.m. iki 16 kv.m.).
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (atsakovas) N. Z. atsiliepimu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą; pritaikyti LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą. Nurodė, jog teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį, t.y. ieškinys priimtas praleidus vieno mėnesio terminą, pagal 2010-04-23 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovas buvo įpareigotas iki 2010-06-22 nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką ir sutvarkyti statybvietę, ieškinys priimtas 2010-09-27 t.y. praleidus daugiau kaip du mėnesius. Taip pat sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatomas 6 mėnesių` terminas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, jog ieškovas savavališkos statybos aktą, surašė tik 2010-04-20, pažeidžiant LR Statybos įstatymo 28 str. 1 dalies 1 punktą, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į LR Statybos įstaytmo 28 str. 1 dalies 1punkto nuostatas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas tuo pagrindu, kad teismas priimdamas sprendimą neįvertino ir aprašomoje dalyje neakcentavo liudytojos T. Š. paaiškinimų ir parodymų. Atsakovo teigimu teismas turėjo paskirti sandėliuko ekspertizę dėl jo techninės būklės įvertinimo, kad įsitikintų, jog sandėliukas buvo suremontuotas 2004 metais, kai E. Ž. dar nebuvo minėto žemės sklypo bendraturčiu. Taip pat nurodė, jog teismas priimdamas sprendimą vadovavosi neteisingais ir netiksliais duomenimis, kurie nebuvo nagrinėti ir ištirti teismo posėdyje. Pažymėjo, jog teismas neteisėtai ir nesąžiningai nepaskyrė termino įteisinti ginčo sandėliuką pagal Įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas. Teismas neatsižvelgė į LR STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ II dalies pagalbinio ūkio paskirties 7.3 punktą, pagal kurį 2004 m. minėtam sandėliukui buvo būtinas ir neatideliotinas kapitalinis remontas.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog Įstatymo 28 str. 6 d. numatyti terminai nustatyti siekiant užtikrinti operatyvų ir savalaikį regavimą nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl šių terminų nesilaikymas nešalina atitinkamų subjektų pareigos atlikti atitinkamus veiksmus ir jokiu būdu neatima tokios teisės bei nedaro jų veiksmų neteisėtais. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nei po reikalavime nurodyto termino pabaigos, nei po ieškinio pateikimo teismui, nei iki bylos nagrinėjimo pabaigos, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė ir net nepradėjo griovimo darbų. Todėl atsakovas turėjo gerokai didesnį nei 6 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Pagal nuo 2011-01-01 įsigaliojusią LR CK 4.103 straipsnio redakciją ir nuo 2010-10-01 įsigaliojusias Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas bei atsižvelgiant į atsakovo elgesį (nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas statyti ginčo statinį) nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ya nepagrįstas ir netenkintinas. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo statinys pastatytas teisėtai t.y. statinys nėra registruotas viešame registre, atsakovas nepateikė rašytinio žemės sklypo bendraturčio sutikimo statyti ginčo statinį, todėl ginčo statinys sukurtas pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktus.
Tretysis asmuo S. A. prašė atsakovo apeliacinį skundą tenkinti; panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą: pritaikyti atsakovui LR Statybos įstatymo 28 str. 7 dalies 1 punkto nuostatą. Nurodė, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas priėmė sprendimą neteisėtai ir nepagrįstai, nes netinkamai aiškino ir taikė CPK 212 263, 270 straipsnių CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat nesivadovavo LR Statybos įstatymo 2, 28 straipsniais ir STR 1.12.05:2012.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Byloje kilęs ginčas dėl pagalbinio pastato esančio trims bendrasavininkiams statybos darbų teistumo
Pagrindinis argumentas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį buvo tas, kad atsakovas nėra gavęs sklypo bendrasavininkio trečiojo asmens E. Ž. sutikimo ginčo ūkinio pastato statybai, kuris anot teismo turėjo būti gautas tenkinant STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33., 33.1. punktais numatančiais, kad Tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams rašytinius susitarimus. Reikia pažymėti jog ši nuostata, kuria rėmėsi teismas buvo pakeista 2011 07 01 ir pagal naują redakciją bendraturčių sutikimai reikalingi ne bet kokiai statybai bet tik naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju. Todėl šiuo atveju siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą buvo būtina aiškintis ar atsakovas pastatė naują statinį ar atliko seno statinio rekonstrukciją, kapitalinį ar einamąjį remontą. Priklausomai nuo šių nustatytų faktinių aplinkybių turėtų būti sprendžiama ar ginčo ūkinis pastatas buvo rekonstruotas ar tik atliktas jo remontas (einamasis ar kapitalinis).
Statybos įstatymo (toliau SĮ) 2 straipsnio 2 dalyje suformuluota statinio sąvoka: statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Minėto SĮ straipsnio 6 dalis nurodo nesudėtingo statinio sąvoką, nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Minėtame SĮ straipsnyje taip pat apibrėžtos statinio rekonstravimo, remonto (paprasto ir kapitalinio) sąvokos. Pagal minėto straipsnio 18,19,20,21 dalis statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.
Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio neaišku kuo remiantis teismas priėjo išvados, kad priešingai nei teigė atsakovas buvo pakeisti ginčo ūkinio pastato parametrai., nes pagal namų valdos techninės apskaitos duomenis, kuriais rėmėsi teismas (t.1, b.l. 126) ginčo ūkinio pastato parametrai užfiksuoti 1997 04 30 buvo: ilgis 6,45 m., plotis 2,35m., plotas 15,17 kv.m., aukštis 2,20 m. Tuo tarpu savavališkos statybos akte pastatas užfiksuotas kaip nauja statyba, statinio paskirtį nurodant – ūkio pastatas sandėliukas, statinio parametrus nurodant tik apytikriai, kad tai apie 16 kv.m. pločio, 2,5 m. aukščio statinys. Teismas nesiaiškino kuo remiantis aktą surašęs statybos priežiūros vyr. specialistas G. Č. į savavališkos statybos aktą įrašė tokius apytikrius duomenis apie statinio parametrus ir kodėl jį traktavo kaip naują statybą ir nevertino ar tokiais apytikriai savavališkos statybos akte nurodytais ginčo statinio parametrais galima vadovautis sprendžiant ar buvo atlikta statinio rekonstrukcija.
Kad ginčo statinio vietoje egzistavo medinis ūkinis pastatas dar 1964 metais, patvirtina į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo raštas (t.1,b.l. 121), kuriame nurodoma jog atlikus nekilnojamųjų daiktų adresu J. K. g., Vilniuje kadastro ir registro duomenų analizę nustatyta jog 1964 08 01 buvo atlikti ūkio pastato plane pažymėto 2I1m (unikalus Nr. 1094-0122-7021)kadastriniai matavimai ir užfiksuotas minimas nekilnojamasis daiktas. Šio ūkio pastato kadastriniai duomenys matavimai taip pat buvo tikslinami 1992 09 04 bei 1997 04 30, tačiau minėtas nekilnojamasis daiktas bei daiktinės teisės į jį nebuvo įregistruotos. Taigi byloje yra duomenys, kad ginčo pastatas pastatytas dar 1964 metais ir nėra duomenų, kad iki 2010 04 20 savavališkos statybos akto surašymo jis būtų fiksuotas kaip savavališka statyba. Byloje liko neatskleistos aplinkybės ar pastato statybos metu (1964m.), kai visa namų valda priklausė valstybei tokio pobūdžio pastatams buvo reikalingas ir koks įforminimas, siekiant įregistruoti tokį pastatą registre. Trečiasis asmuo S. A. byloje paaiškino, kad ginčo namų valdoje gyvena 50 metų, kad medinius sandėliukus pastatė Namų ūkio vadyba gyventojų reikmėms dar 1964 metais. Analogiškas jai priklausantis sandėliukas 3Im, esantis toje pačioje namų vadoje buvo įregistruotas ir yra jos privatizuotas. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovo atstovė taip pat neneigė sandėliuką egzistavus ir anksčiau. Ieškinys ir sprendimas grindžiamas teiginiu, kad atsakovas apie atlikdamas statybos darbus neturėjo vieno iš bendrasavininkio leidimo, tačiau byloje liko nenustatytos esminės faktinės aplinkybės, kada minėti statybos darbai buvo atlikti ir kas jų atlikimo metu buvo ginčo sklypo bendrasavininkiai, kurių leidimus ieškovo teigimu atsakovas turėjo gauti, atsakovas teigė, kad statybos darbus atliko dar iki trečiajam asmeniui E. Ž. įsigyjant sklypo dalį, todėl jo leidimas tuo metu nebuvo reikalingas, leidimus turėjo duoti ankstesnieji bendrasavininkiai Grečinai, kurie statybos darbams neprieštaravo, yra mirę ir jų leidimo jis nebegalėtų gauti.
Kolegija taip pat pažymi jog iš E. Ž. paaiškinimų teisme neaišku kuo jis motyvuoja savo atsisakymą duoti sutikimą ginčo statybos darbams. Kolegija pažymi, jog šios bylos ypatybė yra ta, kad atsakovas negali pasinaudoti, o teismas negali suteikti jam galimybės įteisinti statybos darbus, kaip numato SĮ 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas, nes toks įteisinimas nepriklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų, o nuo trečiojo asmens E. Ž., kuris kategoriškai nepaaiškindamas motyvų atsisako duoti sutikimą, valios, todėl papildomai ištyrus faktines aplinkybes ir nustačius jog toks jo sutikimas buvo būtinas turėtų būti suteikiama galimybė atsakovui byloje reikšti priešieškinios reikalavimus dėl leidimo statinį įteisinti be trečiojo asmens sutikimo, siekiant išsiaiškinti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas daugelio faktinių aplinkybių, kurias būtina nustatyti byloje neištyrė, o apeliacinės instancijos teisme tų sąlygų nustatinėjimas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Bylą gražinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalies punktu,
NUTARIA:
Apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.