Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Ukrainos pilietei T. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Užsienietės atstovė adv. A. Astrauskienė nurodė, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko siekdama išvengti karo, grįžimas į savo valstybę kelia pavojų jos gyvybei ir sveikatai. (duomenys neskelbtini) pabėgėlių buvimas Europos Sąjungoje pripažįstamas teisėtu iki 2026 m. Migracijos departamentas tik formaliai neišdavė užsienietei dokumento, užsienietė neprarado pabėgėlio statuso. Pagal ETT suformuotą praktiką, asmuo, prašantis apsaugos, pripažįstamas prieglobsčio prašytoju.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2024-09-04 sprendimu Ukrainos pilietė T. V., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyta VSAT ne ilgiau kaip iki 48 val. Nustatyta, kad Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-04-23 priėmė sprendimą grąžinti užsienietę į užsienio valstybę, sprendimu įpareigojo užsienietę savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2024-05-07. Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje yra neteisėtai nuo 2023-11-10, pasibaigus bevizio buvimo laikotarpiui. Užsienietė sprendimo dėl grąžinimo neįvykdė – 2024-09-04 atvyko į migracijos skyrių ir buvo sulaikyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021-07-04, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl, sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos.

Užsienietė šiuo metu neturi jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, savanoriškai neišvyko į savo kilmės valstybę, todėl turi būti sprendžiama dėl užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 2 d. numatyta, kad kai sprendžiama, be kita ko, dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Nustatyta, kad užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus – pasibaigus bevizio buvimo laikotarpiui, nuo 2023-11-10 Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, neįvykdė sprendimo dėl jos grąžinimo, įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-08-14 nutarčiai, kuria paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas dėl užsienietės grąžinimo, į kompetentingas institucijas kreipėsi ne iš karto, galima manyti, kad, neapribojus užsienietei judėjimo laisvės, užsienietė gali sutrukdyti priimti sprendimą dėl jos teisinės padėties, todėl vertinama, kad yra užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 1 d. 2 p., 2 d.

Pareiškėja VSAT prie LR VRM prašo paskirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Minėta alternatyvi sulaikymui priemonė teismų praktikoje prilyginama faktiniam sulaikymui, Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl užsieniečių sulaikymo, sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta įstatyme, asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1363-602/2024).

Įstatymo 115 str. 1 d. nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo – teismas gali paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, užsienietės tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis – užsienietė 2024-09-04 pati atvyko į Migracijos departamento prie LR VRM skyrių, Lietuvos Respublikos pilietis pateikė įsipareigojimą suteikti užsienietei gyvenamąją vietą ir lėšų pragyvenimui, užsienietė iki šiol gyveno šioje gyvenamojoje vietoje, užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su šeima, dirbo ir turi lėšų pragyvenimui. Minėtų aplinkybių pagrindu galima manyti, kad siekiami tikslai – sprendimo dėl užsienietės teisinės padėties priėmimas ir jo įvykdymas gali būti pasiekti paskyrus užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti institucijai apie savo buvimo vietą, trims mėnesiams nuo užsienietės sulaikymo – iki 2024-12-04.

Užsienietės atstovė prašė pripažinti užsienietę prieglobsčio prašytoja, tačiau pati užsienietė teismo posėdyje aiškiai nenurodė ketinimo prašyti prieglobsčio, paaiškino, kad ieškos teisėtų būdų, kaip likti gyventi Lietuvoje, be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-08-14 nutartyje, kuria paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas dėl užsienietės grąžinimo į savo valstybę, konstatuota, kad užsienietė 2024-04-23 apklausos metu sutiko grįžti į savo kilmės valstybę, užsienietė (duomenys neskelbtini) gyveno toje dalyje, kurioje šiuo metu kariniai veiksmai nevyksta, užsienietė savo valstybėje gali kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo, jeigu jos gyvenamojoje vietoje taptų nesaugu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo teismui vertinti, kad užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 115, 140¹⁹ str., teismas

nusprendžia:

Teikimą patenkinti iš dalies.

Paskirti Ukrainos pilietei T. V. (T. V.) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, iki 2024-12-04, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsienietės teisinės padėties.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.