Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-21 · Byla Nr. ATP-84-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-21
Bylos Nr.
ATP-84-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00592-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
J. J.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-84-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00592-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nubaustas už tai, kad jis 2013m. lapkričio 7 d. apie 15 val. 20 min. Raguviškių k., Kretingos r. vairavo automobilį „Mercedes-Benz 814“ Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pervažiavo sankryžą, atsitrenkęs į šaligatvio bortelį nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė, nežymiai nukentėjo du keleiviai. J. J. iš įvykio vietos pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutarimu J. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) ATPK 127 straipsnio 1 dalį paskyrė 500 Lt baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 Lt baudą, ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, J. J. paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Taip pat apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti naują nutarimą. J. J. nurodo, kad jeigu išnagrinėjus bylą bus nustatyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 punkte įtvirtintas nuostatas, tokiu būdu teismo prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Be to, prašo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo medžiagą ir į posėdį iškviesti R. M. ir L. Š., R. V., ir policijos pareigūnus, apžiūrėjusius įvykio vietą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad jis dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, veža vaikus į mokyklą iš aplinkinių kaimų (duomenys neskelbtini). Mokyklinis autobusas, kuriuo vežioja vaikus, yra daugiau negu dvidešimties metų senumo, jis pats jį remontuoja. 2013 m. lapkričio 7 d. apie 12 val. 30 min. važiavo įprastu maršrutu, autobuse buvo apie 17 vaikų ir mokytoja R. M.. Kretingos r. sav., Raguviškių k., artėdamas prie Žalgirio ir Miško gatvių sankryžos, sumažino važiavimo greitį iki 30 km/h, priekyje važiavo lengvasis automobilis, kuris sustojo prieš sankryžą praleisti ten ėjusius pėsčiuosius. Priartėjęs prie šio automobilio apie 25-30 metrus, nuspaudė stabdžių pedalą, automobilis nestojo, suprato, kad stabdžių sistemoje yra gedimas. Siekiant išvengti susidūrimo su prieš jį sustojusiu automobiliu, staiga pasuko vairą į kairę, automobilis iš inercijos pervažiavo sankryžą ir, atsitrenkęs priekiniais ratais į šaligatvio bortelį, nuvažiavo nuo kelio ir sustojo vietoje. Visi vaikai išlipo, J. J. paklausė, ar niekas nesusižeidė, nes buvo nežymus krestelėjimas. Jokių nusiskundimų niekas neišreiškė, kai kurie vaikai nuėjo namo pėsčiomis, kitus atvažiavo pasiimti tėvai. J. J. apžiūrėjo automobilį, jis sugadintas nebuvo. Įsitikinęs, kad sugedo stabdžių sistema (nuspaudus stabdžių pedalą buvo girdėti oro nutekėjimas), be to, sužeistų įvykio vietoje nebuvo, turtinė žala niekam nepadaryta, nusprendė policijos nekviesti ir grįžo į mokyklą. Mokykloje apie įvykį pranešė mokyklos direktorei L. Š.. Iš direktorės kalbos suprato, kad ji yra nepatenkinta, nes vaikai nebuvo pristatyti į namus. Tuomet jos paprašė paskambinti į policiją, kad būtų patikrintas jo blaivumas, o pats nuėjo prie autobusiuko išsiaiškinti gedimą. Nuėmus stabdžių darbinę kamerą, kartu su mokyklos darbininku R. V. nustatė, kad yra sprogusi stabdžių kameros diafragma, dėl to iš jos išėjo oras ir automobilis liko nevaldomas. Apie 15 val. atvyko policijos pareigūnai, patikrino blaivumą, jis papasakojo pareigūnams apie įvykį, parodė stabdžių diafragmą, paaiškindamas priežastį dėl ko negalėjo sustabdyti automobilio. Po to kartu nuvažiavo į įvykio vietą, apžiūrėjo ją, nuvyko į Kretingos rajono policijos komisariatą, kur buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Po dešimties dienų, gavo pranešimą atvykti į policijos komisariatą pas tyrėją S. L., kuri padavė tuščią asmens pasiaiškinimo blanką ir liepė rašyti žodžius, kad kaltu prisipažįsta ir gailisi. Suprasdamas, kad autoįvykis mažareikšmis, niekam žala nepadaryta, nukentėjusiųjų nėra, jis nedvejodamas šiuos žodžius parašė. Tyrėja įteikė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pranešimą, kad yra kviečiamas atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir patikino, kad čia nieko tokio reikšmingo neįvyko, viską nuspręs teismas.

Nuvykus pranešime nurodytą dieną į teismą, sekretorės buvo pakviestas į teisėjo kabinetą. Teisėjas ištraukė iš po stalo nutarimą ir pasakė, kad nubaudė minimalia bauda ir pridūrė, jeigu šis nutarimas netenkina, gali jį apskųsti. Sugrįžęs namo ir įsigilinęs į esmę suprato, kad yra nubaustas 3000 Lt bauda, atimant teises vairuoti transporto priemones 3 metams. Tai jį labai sujaudino. Apeliantas nurodo, kad jis turi virš dešimt hektarų žemės, augina gyvulius, jie yra ganomi 3-5 km atstumu nuo gyvenamosios vietos. Per dieną juos reikia du kartus aptarnauti, traktoriumi atvežti vandens, ruošti dirvą. Žmona yra 2 grupės invalidė, ją du kartus per mėnesį reikia vežti į Kretingą pas medikus. Atėmus vairuotojo teises, jis šių funkcijų negalės atlikti, šeima pateks į sunkią padėtį, nukentės jo ir jo neįgalios motinos interesai.

Apelianto manymu, teismas privalėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visas byloje reikšmingas aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą, tačiau teismas buvo šališkas. Administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, teismas šioje byloje neatliko įrodymų analizės, nenagrinėjo bylos aplinkybių, neapklausė liudytojų mokytojos R. M., mokyklos direktorės L. Š., policininkų, kurie apžiūrėjo įvykio vietą ir transporto priemonę, neišklausė J. J. paaiškinimų. Padaryta veika pagal ATPK 130 straipsnio l dalį, 127 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuota neteisingai. Mano, kad Kelių eismo taisyklių 133 punkto jis nepažeidė, pasirinko važiavimo greitį tinkamai, tačiau dėl įvykusio stabdžių gedimo, negalėjo sustabdyti transporto priemonės iki iš anksto numatytos kliūties. Taip pat mano, kad nepažeidė ir Kelių eismo taisyklių 231 punkto, nurodo, kad iš įvykio vietos pasitraukė, nes įvykio metu nebuvo sužeistų, kitos transporto priemonės įvykyje nedalyvavo, niekam nebuvo padaryta turtinė žala (Kelių eismo taisyklių 231.4, 234 punktai).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismo nutarime pažymėta, jog nežymiai nukentėjo du keleiviai. Kaip sužinojo vėliau, M. P. ir V. K. kitą dieną kreipėsi į medikus, kurie nustatė, jog vaikai patyrė fizinį skausmą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dėl to nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių - žalos jų sveikatai. Žala sveikatai turi pasireikšti kūno audinių, organų ar jų funkcijų sutrikimu, tik fizinio skausmo sukėlimas nėra kūno sužalojimas. Tarp kaltininko veikos ir žalos nukentėjusiojo sveikatai turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, o tokių duomenų byloje nėra.

Atsiliepimas į J. J. apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliantas J. J. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažįsta, mano, kad jo veikoje nėra minėtų administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su apelianto skundo argumentais, kad jis nepadarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, tačiau konstatuoja, kad J. J. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Pažymėtina, kad šis ATPK straipsnis tiksliai apibrėžia, kad asmuo pagal šį straipsnį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, jeigu jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis jo pažeidimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. G2479 nurodyta, kad M. P. dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, kitų sužalojimų nekonstatuota. Specialisto išvadoje Nr. G2480 nurodyta, kad V. K. dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, kitų sužalojimų nekonstatuota. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nurodomas ,,nežymus“ sveikatos sutrikdymas neapima specialisto išvadose Nr. G2479 ir Nr. G2480 nustatyto fizinio skausmo sukėlimo. Remiantis BK 141 straipsniu, nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, gali būti tiesiogiai remiamasi Taisyklėmis. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo, o 8 punkte numatyta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Taigi, nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti pripažintas tik tuomet, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Specialisto išvadoje Nr. G 2479/13(03) konstatuota, kad M. P. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, išvesta klinikinė diagnozė: kairės krūtinės ląstos sumušimas vien tik dėl subjektyvių nusiskundimų, kadangi medicininėje dokumentacijos išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas, veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas. Specialisto išvadoje Nr. G 2480/13(03) nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje V. K. nustatytas uodegikaulio lūžimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir domėn neimamas, kadangi medicininėje dokumentacijoje išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrukdymo mastas nenustatinėjamas, veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas. Taigi, iš teismui pateiktų specialisto išvadų Nr. G2479 ir Nr. G2480 nustatyta, kad M. P. ir V. K. eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmą, tačiau jų patirti sumušimai nebuvo tokie, dėl kurių jų sveikata būtų buvusi sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, jie neprarado 5 procentų profesinio arba bendro darbingumo, kitų sužalojimų jiems nekonstatuota, todėl jiems nepadarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad J. J. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria J. J. 2013 m. lapkričio 7 d. nuvažiavo nuo kelio, jam nuosavybes teise nepriklauso, apygardos teismui nekyla abejonių, jog jis vairavimo metu ją valdė teisėtai. Iš teismui pateiktos medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Mercedes-Benz 814“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi 2013 m. lapkričio 7 d. protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nustatyta, kad transporto priemonei „Mercedes-Benz 814“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje buvo apgadintas priekinis bamperis ir galinis bamperis, šie apgadinimai matyti iš prie protokolo pridėtų nuotraukų. Kadangi transporto priemonė „Mercedes-Benz 814“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai, galima pagrįstai teigi, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, todėl J. J. sukeltas eismo įvykis atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, J. J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstai paskirta nuobauda.

Skundžiamu nutarimu J. J. taip pat buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju J. J. veika atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Iš nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų matyti, kad J. J. tik nežymiai apgadino transporto priemonę, pats buvo įsitikinęs, kad transporto priemonė nebuvo apgadinta eismo įvykio metu, po eismo įvykio įsitikino, kad niekas iš su juo važiavusių keleivių nėra sužeisti, iš įvykio vietos skubiai nepasišalino, siekdamas užtikrinti autobusu važiavusių keleivių saugumą. Be to, nustatyta, kad iš karto po eismo įvykio grįžęs į mokyklą apie eismo įvykį informavo direktorę, pats paprašė iškviesti policijos pareigūnus, atvykus pareigūnams iš karto buvo patikrintas J. J. blaivumas, pats J. J. policijos pareigūnams parodė eismo įvykio vietą, leido apžiūrėti jo vairuotą automobilį, davė paaiškinimus policijos pareigūnams. Apeliacinio teismo nuomone, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad J. J. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti eismo įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, todėl jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. J. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo įvykį kaip sąmoningą, t. y. tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos.

Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, kurie pagrįstų J. J. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nubaudė J. J. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir pagal 130 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimas dėl J. J. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį naikintinas, o nutarimo dalis dėl J. J. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

J. J. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo dalį, kuria J. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda.

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo dalį, kuria J. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m spalio 17 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu paskirtos nuobaudas subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir J. J. paskirta galutinė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitą nutarimo dalį, kuria J. J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė