- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-450-138-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- T. N.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
Nr.1A – 450 - 138/2010 Proceso numeris:65-1-00938-2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.; 2.4.1. (S) Pranešėjas A. Stankus
2010 m. liepos 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, dalyvaujant M. P. įstatyminei atstovei G. M. P. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikytinos medicininio poveikio priemonės įstatyminės atstovės G. M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
n u statė:
Baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką pagal LR BK 145 str. 2 d. padariusiam asmeniui M. P. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės už tai, kad jis 2009-02-20 – 2009-07-11 laikotarpiu Kauno rajone (duomenys neskelbtini), naudodamas psichinę prievartą, sistemingai terorizavo nukentėjusiąją T. N. , į jos elektroninio pašto dėžutę adresu (duomenys neskelbtini) iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) rašydamas jai įvairaus pobūdžio grasinančias žinutes, kad suteikė pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi M. P. už veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d., padarymą pritaikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Šalies argumentai
M. P. atstovė pagal įstatymą G. M. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nutartį, priverčiamąją medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje M. P. pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nutartį grindžia vien tuo, kad 2010-01-19 Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 83TPK-28 nustatyta, kad jos sūnus serga psichine liga, ir nusikaltimo padarymo metu ir dabar jis negali suvokti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti, jam reikalinga taikyti PMP, bei eksperto S. Simanausko parodymais, kurie patvirtino tą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką M. P. padarė, būdamas nepakaltinamu. Taip pat teismas nutartimi be pagrindo nustatė, kad M. P. dėl savo dabartinės psichikos sveikatos būsenos yra pavojingas visuomenei, nors nutartyje visiškai nepasisakė nieko ir neargumentavo, kodėl sūnus yra pripažįstamas pavojingu, ir kodėl jam yra skiriama tokia griežta PMP. Skunde nurodoma, jog M. P. iš tikrųjų serga psichine liga, tačiau jis nėra pavojingas visuomenei ir aplinkiniams. Jis pastoviai lankosi psichikos sveikatos centre, gydėsi stacionare, tačiau šiuo metu yra išleistas gydytis ambulatoriškai. Be to, jis pastoviai vartoja gydytojo paskirtus vaistus namuose, motina gyvena kartu su juo, jį prižiūri, ir yra įsitikinusi, kad sūnaus gydymo tikslai gali būti pasiekti netaikant jam tokios griežtos M. P. skirti jam gydymą VŠĮ Kauno psichiatrijos ligoninėje arba Kauno VŠĮ Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, kur motina jį galės lankyti, bendrauti, globoti sūnų, kas taip pat pozityviai atsiliepia gydymo eigai.
Teismo posėdyje G.M. P. ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
M. P. atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios priemonės taikymo klausimą asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pagal tuo metu nustatytus įrodymus, išvadas bei aplinkybes teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 98 str. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes, jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, tačiau jos savo forma ir esme yra skirtingos. Tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo, tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 406 straipsnio 2 dalis). Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Jomis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis (kaip ir bausmėmis) siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad visais atvejais, kai yra pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393, 394 straipsniai) ir turi būti vadovaujamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Kolegijos nuomone teismas tinkamai atsižvelgė į M. P. padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį bei jo psichikos sutrikimo laipsnį, apsvarstė jo elgesį tiek iki, tiek ir po veikos padarymo, 2009-12-15 nutartimi paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir tik tada sprendė priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą.
Pirmos instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atliko ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine 2010-01-19 ekspertize nustatė, jog tiek iki veikos padarymo, tiek jos metu -2009-02-20, tiek ir šiuo metu M. P. sirgo ir serga psichinėms ligoms priskiriamu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, dėl kurio negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam priverstinai reikia taikyti medicininio pobūdžio priemonę – gydymą specializuotoje psichiatrijos įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kolegija sprendžia, kad M. P. paskirta priverstinio medicininio poveikio priemonė atitinka jo padarytos veikos pavojingumą. M. P. psichikos sveikatos būsena įvertinta ekspertų psichiatrų komisijos ir rekomenduota jam taikyti priverstinio pobūdžio medicinines priemones specializuotoje psichiatrijos įstaigoje (t.1., b.l. 93). Ši rekomendacija patvirtinta ir teisiamojo posėdžio metu apklausus ekspertą S. Simanauską (t.1., b. l. 110).
Kadangi tiek teismo psichiatrijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davęs teismo psichiatras - ekspertas S. Simanauskas pripažįsta reikalingu M. P. stacionariai gydyti ir stebėti bendro stebėjimo sąlygomis, nes ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro yra nepakankamas; be to, ekspertas parodė, kad dažniausiai ligos paaštrėjimą sukelia nereguliarus vaistų vartojimas, nes jis pastoviai nevartoja vaistų, pagal ligos istoriją jo būklė yra akivaizdžiai bloga, jo liga ir jo veiksmai nėra prognozuojami, jis negali įvertinti savo veiksmų pasekmių. Be to, M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, - darytina išvada, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustą tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką padariusiam M. P. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p.). Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje M. P. priverčiamoji medicinos priemonė paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo motyvai yra pagrįsti, paremti įrodymais. M. P. atliktos ekspertizės akto išvados kolegijai abejonių nekelia.
Be to, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta, arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
n u taria:
M. P. atstovės pagal įstatymą G. M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties atmesti.
Palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.