- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- N-444-1185-07
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko (toliau – ir Institucija) 2006 m. lapkričio 21 d. nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trisdešimt šešiems mėnesiams už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124-1 straipsnio 6 dalyje, 123 straipnio 6 dalyje bei 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Nuobauda paskirta už tai, kad A. B. 2006 m. lapkričio 13 d. Mažeikių mieste Žemaitijos gatvėje ties pastatu Nr. 20 vairavo nustatyta tvarka neapdraustą automobilį su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, vengė nustatyti girtumą. Nutarime nurodyta, kad tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 70, 61.1, 61.2, 61.3 punktų reikalavimus. Kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per metus.
II.
A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodė, kad pripažįsta, jog ginčijamame nutarime nurodytu laiku, paprašytas draugo R. R. , kuris taip pat sėdėjo automobilyje, vairavo R. R. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), ir per neapdairumą buvo pamiršęs pasiimti vairuotojo pažymėjimą bei neįsitikino, kad automobilis yra apdraustas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tikrinti girtumą jis tikrai nevengė. Kai policijos pareigūnai norėjo patikrinti girtumą, jis pastebėjęs, kad jam duodamas alkoholio kiekio matuoklis buvo nepakeistu antgaliu, kuris jau galėjo būti naudojamas, ir nuo kurio jis galėjęs užsikrėsti kokia nors liga. Pakeisti antgalį policijos pareigūnai atsisakė. Tada jis paprašęs kad girtumo tikrinimas būtų atliekamas medicinos įstaigoje, tačiau policijos pareigūnai tai daryti atsisakė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jo nesutikimas pūsti į alkoholio kiekio matuoklį tikrai nebuvo tyčinė veika, kuria buvo siekiama išvengti girtumo patikrinimo – jis buvo įsitikinęs, kad tokiu atveju jis turėtų būti vežamas į medicinos įstaigą. Todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo jam buvo surašytas nepagrįstai.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 25 d. nutartimi A. B. skundą atmetė, skundžiamą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. B. ginčija tik Institucijos nutarimo dalį, kuria jam paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Į teismo posėdį iškviesti policijos pareigūnai T. M. ir M. K. paliudijo, kad pasiūlius nustatyti girtumą A. B. atsisakė, nenurodydamas konkrečių priežasčių. Alkoholio kiekio matuoklio antgalis buvo pakeistas pareiškėjo akivaizdoje, tačiau tai situacijos nepakeitė. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 "Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo" pakeitimo“ nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju atlikti tikrinimą buvo objektyviai įmanoma, policijos pareigūnai turėjo visas tam reikalingas priemones, A. B. nebuvo įtariamas jokios nusikalstamos veikos padarymu, girtumas nebuvo patikrintas tik dėl to, kad A. B. tai daryti atsisakė. Be to, norėdamas įrodyti savo blaivumą, A. B. turėjo pats valandos bėgyje nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą, tačiau to nepadarė. Todėl nuobauda už ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą A. B. buvo paskirta pagrįstai.
IV.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai. Apeliantas taip pat nurodo, kad sulaikymo metu policijos pareigūnai jam nepaaiškinę, jog jis turįs pats per valandą nuvykti į medicinos įstaigą, be to, nakties metu ir iš tos vietos, kurioje jis buvo sulaikytas, tai buvo objektyviai neįmanoma. Teigia, kad neseniai įgijo asmens ir turto saugotojo pažymėjimą, tačiau negali niekur įsidarbinti, nes visur reikalaujama vairuotojo pažymėjimo turėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. B. apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymais siekiama ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet ir jį auklėti, kad jis laikytusi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pažeidimą padaręs asmuo, tiek kiti asmenys, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija administracinės nuobaudos dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, skyrimo jam pagrįstumą ir neigia vengęs neblaivumo (girtumo) patikrinimo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas atsisakė tikrintis girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Apelianto teigimu, jis tai padaręs dėl to, kad alkoholio kiekio matuoklio antgalis buvo nepakeistas, be to, jis buvęs įsitikinęs, kad jam atsisakius girtumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu, policijos pareigūnai privalėjo jį pristatyti į medicinos įstaigą medicininei apžiūrai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punktas tikrinimą apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 4 punktas). Policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 5, 10 punktai).
Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, pakeistoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-412, nurodoma, kad įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo: nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau - medicininė apžiūra); į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti transporto priemonės vairuotoją, jeigu transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Instrukcijos 101.1, 101.2 punktai). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 10 punkte nustatyta, kad sulaikius, kaip įtariama, neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei vienos iš nurodytų privalomų sąlygų, kurioms esant policijos pareigūnai būtų privalėję pristatyti apeliantą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliantas nebuvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, o jo atsisakymas tikrintis girtumą alkotesteriu, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti prilyginamas situacijai, kai įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Apeliantas pripažįsta, kad jį sustabdę policijos pareigūnai turėjo specialiąsias technines priemones neblaivumui (girtumui) nustatyti (alkoholio kiekio matuoklį), taigi šiuo atveju patikrinti apelianto neblaivumą (girtumą) nebuvo galima ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios apelianto pozicijos (atsisakymo).
Apelianto argumentą, kad pagal Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 2.9 punktą girtumo patikrinimo vengimu pripažįstama transporto priemonės vairuotojo veiksmų visuma, t.y. ne tik atsisakymas pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, bet ir atlikti kitus medicinos specialisto reikalaujamus veiksmus (atlikti testą ar pan.) teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu. Minėta norma numato pavyzdinį veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip girtumo patikrinimo vengimas, sąrašą. Konkretūs veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip girtumo patikrinimo vengimas, priklauso nuo bylos aplinkybių (ar transporto priemonės vairuotojas pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ar ne), ir atitinkamų transporto priemonės vairuotojo pareigų. Be to, kaip jau minėta, Taisyklių 2 punktas 2 punktas tikrinimą apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Tuo pačiu transporto priemonės vairuotojo atsisakymas atlikti patikrinimą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti vertinamas kaip patikrinimo vengimas. Savo teise, numatyta Taisyklių 27 punkte (atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis), apeliantas nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas nepateikė jokio paaiškinimo dėl padaryto pažeidimo, aplinkybę, kad jam pateiktas alkoholio kiekio matuoklis buvęs nepakeistu antgaliu nurodė tik skunde pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu į pirmosios instancijos teismo posėdį liudytojais iškviesti policijos pareigūnai T. M. ir M. K. teigė, kad alkoholio kiekio matuoklio antgalis buvo pakeistas apelianto akivaizdoje, tačiau jis vis tiek atsisakęs tikrintis (b.l. 2-3).
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.