Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760019450, galiojantį iki 2024 m. vasario 4 d., išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu, t. y. kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnį (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi). Atsakovas Sprendimu panaikino Leidimą laikinai gyventi, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

2.2. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44¹ straipsnyje išvardytų reikalavimų, o atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas ilgiau nei 6 mėnesius turi bedarbio statusą, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) Brighty Digital. Darbdavys Brighty Digital UAB vykdė mokėjimus pareiškėjui pagal darbo sutartį (pateikti duomenys apie mokėjimus 2022 m. lapkričio mėn. – 2023 m. birželio mėn.), o pareiškėjas tinkamai atliko ir iki šiol atlieka savo darbo funkcijas. Teikiant dokumentus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriui, galbūt įvyko techninė klaida, dėl kurios nebuvo įrašyta, jog pareiškėjas yra tinkamai įdarbintas. Pareiškėjas, gavęs Sprendimą, informavo Brighty Digital UAB apie tai, kad pareiškėjas neva 6 mėnesius turi bedarbio statusą, todėl Brighty Digital UAB iškart ėmėsi priemonių klaidai ištaisyti. VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. liepos 31 d. sprendimu „Dėl apdraustojo (ųjų) duomenų tikslinimo pagal Brighty Digital UAB (draudėjo kodas 3978739) PT prašymą (us)“ (tokia sprendimo data nurodyta skunde, sprendimo metaduomenys nepateikti) patikslino pareiškėjo duomenis. Atsakovas priėmė Sprendimą, remdamasis netiksliais Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir SODRA) duomenimis, todėl, ištaisius aptartą klaidą, Sprendimas turi būti panaikintas.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 23S115564 (Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 7600019450, galiojęs iki 2024 m. vasario 4 d. (Leidimas laikinai gyventi), konstatavus, kad pareiškėjas turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės (Įstatymo 50 str. 1 d. 18 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nusprendė, kad Sprendimas atitinka jo priėmimo metu SODROS registre nurodytus duomenis, o ta aplinkybė, jog SODROS registro duomenys vėliau (t. y. jau po Sprendimo priėmimo) buvo pakeisti (ištaisyta techninė klaida), nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, nes pareiškėjas neįvykdė pareigos per 7 darbo dienas informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusį darbdavį. Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl gero administravimo ir kitų principų pažeidimo pripažino nepagrįstais, konstatavęs, kad atsakovas prieš priimdamas Sprendimą neprivalėjo apklausti pareiškėją.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pirmiausiai, atsakydama į apeliacinio skundo teiginius dėl Brighty Digital UAB įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, teisėjų kolegija nesutinka su tuo, jog egzistuoja ABTĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas jam priskirtą funkciją kontroliuoti užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje (Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 nuostatų įsigaliojimo) 4 str. 2 d.), patikrino duomenis apie pareiškėją ir priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino jam išduotą Leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo (buvęs) darbdavys Brighty Digital UAB nėra ir nebuvo tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklosčiusių Įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių dalyvis. Ta aplinkybė, kad Brighty Digital UAB teikia pareiškėjui finansinę pagalbą kilusiame ginče, neįrodo, jog nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms. Tai, kad tikrinamas teismo sprendimas gali būti pagrindu naujiems teisiniams santykiams tarp pareiškėjo ir Brighty Digital UAB susiklostyti (pvz., pareiškėjui ėmus siekti žalos atlyginimo iš Brighty Digital UAB) arba teisiniams veiksmams atlikti (pvz., Brighty Digital UAB nuspręsti nutraukti darbo sutartį su pareiškėju Darbo kodekso 60 str. 1 d. 2 ir 7 p. pagrindais), savaime nėra pagrindas įtraukti Brighty Digital UAB į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, netikslius SODROS duomenis ir, atitinkamai, Sprendimo priėmimą lėmė Brighty Digital UAB netinkami veiksmai (neveikimas), laiku nepateikiant VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo apie pareiškėjo priėmimą į darbą, bet šioje byloje nėra sprendžiami su Brighty Digital UAB teisine atsakomybe susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Brighty Digital UAB.

22. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl šių pagrindinių faktinių aplinkybių:

22.1. Pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu turėjo iki 2024 m. vasario 4 d. galiojantį Leidimą laikinai gyventi, išduotą 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu (t. y. kaip asmeniui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą).

22.2. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 25 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Leidimą laikinai gyventi, nes „asmuo turi bedarbio statusą ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės“. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 18 punktu ir konstatavęs, kad, jo duomenimis, Ambr payments UAB darbo sutartį su užsieniečiu (t. y. pareiškėju), kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu (t. y. kaip asmeniui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), nutraukė 2022 m. rugpjūčio 3 d., jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba.

22.3. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi 2023 m. liepos 24 d. 09:25 val. sugeneruotais duomenimis apie asmenį ir jo draudėjus iš SODROS duomenų bazės, kurie, be kita ko, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. už pareiškėją nepertraukiamai buvo mokamos asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinio draudimo įmokos. Tokias įmokas už pareiškėją laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. kovo 23 d. mokėjo European Merchant Bank UAB, o laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. – Ambr payments UAB.

22.4. Pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 28 d. 14:36 val. sugeneruotą Informaciją apie Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., iš kurios matyti, kad pareiškėjas buvo draudžiamas socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Paminėtuoju laikotarpiu socialinio draudimo įmokas už pareiškėją mokėjo, atitinkamai, European Merchant Bank UAB (nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. kovo 23 d.), Ambr payments UAB (nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.) ir Brighty Digital UAB (nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. liepos 31 d.). Taigi, remiantis pareiškėjo pateiktu išrašu, skirtingai nei nurodyta ginčijamame Sprendime, pareiškėjas neturėjo bedarbio statuso ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, nes Brighty Digital UAB nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (t. y. tiek iki Sprendimo priėmimo, tiek jo priėmimo metu, tiek po jo priėmimo) už pareiškėją mokėjo socialinio draudimo įmokas.

23. Pabrėžtina, kad atsakovas neneigia pareiškėjo teismui pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 28 d. 14:36 val. sugeneruotoje Informacijoje apie Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. esančių duomenų pagrįstumo. Atsakovas pripažįsta, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo bedarbio statuso. Kartu atsakovas teigia, kad jis pagrįstai vadovavosi Sprendimo priėmimo metu 2023 m. liepos 24 d. 09:25 val. sugeneruotais duomenimis apie asmenį ir jo draudėjus iš SODROS duomenų bazės. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, be kita ko, dėl to, kad Migracijos departamentas, jį priimdamas, pažeidė gero administravimo principą. Todėl būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė gero administravimo principo.

24. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl gero administravimo principo pažeidimo, akcentuoja, kad nors Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnis yra adresuotas Europos Sąjungos institucijoms, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę, yra, be kita ko, nurodęs, kad, pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, teisės į gynybą paisymo principas yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas (žr., pvz., 2000 m. kovo 28 d. sprendimą Krombach, C‑7/98, EU:C:2000:164; 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Sopropé, C‑349/07, EU:C:2008:746). Konkrečiau kalbant apie teisę būti išklausytam per bet kokią procedūrą, kuri yra viena iš minėto pagrindinio principo sudedamųjų dalių, pažymėtina, kad šiuo metu ji yra įtvirtinta ne tik Chartijos 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą kiekvieno teismo procesą paisymas, bet ir jos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą. Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., ESTT 2005 m. birželio 9 d. sprendimo Ispanija prieš Europos Bendrijų Komisiją, C‑287/02, EU:C:2005:368, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Prancūzija prieš People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853). Minėta teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr., pvz., ESTT 1991 m. lapkričio 21 d. sprendimą Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438), nes pareiga nurodyti pakankamai išsamius ir konkrečius sprendimo motyvus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suprasti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kildintina iš teisės į gynybą paisymo principo (žr., pvz., ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą M prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744).

25. LVAT savo praktikoje taip pat laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, inter alia (be kita ko, įskaitant), gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

26. Nors gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, vis dėlto ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-629/2019).

27. Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. birželio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec(2007)7 patvirtinto Gero administravimo kodekso 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad jeigu viešosios teisės reguliuojamas subjektas (angl. a public authority) ketina priimti individualų sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių subjektų teises, jis tokiems asmenims privalo suteikti galimybę pareikšti savo nuomonę per pagrįstą laikotarpį nacionalinėje teisėje numatytu būdu, jei reikia, padedant jų pasirinktam asmeniui, nebent tai akivaizdžiai nebūtina, su sąlyga, kad jiems prieš tai nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Iš šios nuostatos matyti, kad teisė būti išklausytam siejama apskritai su galimybės pareikšti savo nuomonę atitinkamu klausimu sudarymu.

28. Minėta, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nuostata, pagal kurią „Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu: <...> 18) užsienietis <...> turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės“. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad paminėtu pagrindu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti panaikintas tik tuomet, jei yra nustatoma, kad (i) užsienietis yra nustatyta tvarka įgijęs bedarbio statusą ir (ii) bedarbio statusą užsienietis turi ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

29. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio (2022 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XIV-1106 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kokias sąlygas atitinkantis asmuo yra laikomas bedarbiu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento“.

30. Vadinasi, Migracijos departamentas panaikinti užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtintos nuostatos „Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu: <...> 18) užsienietis <...> turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės“ pagrindu gali tik nustatęs, kad toks užsienietis yra ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Tai darydamas Migracijos departamentas privalo laikytis iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų ir atsižvelgti į tai, kad jo sprendimai, kuriais panaikinami užsieniečiams išduoti galiojantys leidimai laikinai gyventi, laikytini individualiais administraciniais aktais, tiesiogiai ir neigiamai paveikiančiais užsieniečių (privačių subjektų) teises. Todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, t. y. nesurinkus tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tai, kad užsienietis yra ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (t. y. tą laikotarpį jam suteiktas bedarbio statusas), Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi paminėtos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nuostatos pagrindu, tokiam užsieniečiui privalo suteikti galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę per pagrįstą laikotarpį, jei reikia, padedant jo pasirinktam asmeniui, priimti ir tinkamai įvertinti jo teikiamus dokumentus ir pan.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra teisėtas, nes pareiškėjas neįgyvendino Įstatyme nustatytos pareigos pranešti apie pasikeitusį darbdavį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtintos trys savarankiškos alternatyvios leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlygos: (i) „užsienietis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą“; arba (ii) „[užsienietis] per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų“; arba (iii) „[užsienietis] turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės“. Migracijos departamentas nagrinėjamą Sprendimą aiškiai ir nedviprasmiškai grindė tuo, kad „[užsienietis] turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės“, t. y. pagrindu, nesusijusiu su darbdavio pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimo teisėtumas negali būti grindžiamas pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjas esą neįgyvendino Įstatyme nustatytos pareigos pranešti apie pasikeitusį darbdavį, nesusijusiais su Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtintos sąlygos, kuria pagrįstas Sprendimas panaikinti galiojantį pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, taikymu, todėl šie tikrinamo teismo sprendimo motyvai laikytini pertekliniais.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas Sprendimą priėmė tinkamai nenustatęs, jog pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu buvo ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (t. y. turėjo bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės), ir neturėdamas pakankamų paminėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat prieš priimant Sprendimą nesuteikęs pareiškėjui galimybės pareikšti savo nuomonę atitinkamu klausimu. Tokiu būdu Migracijos departamentas, pažeidęs gero administravimo principą, priėmė realių faktinių aplinkybių neatitinkantį, nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

35. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas gali nesilaikyti šioje teisės normoje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgęs į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas) ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Pareiškėjas 2023 m. spalio 24 d. prašyme pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 7 112,99 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi šiame teisme išlaidų (t. y. už teisines konsultacijas; susipažinimą su bylos medžiaga; skundo dėl Sprendimo parengimą ir pateikimą teismui; prašymo atsakovui dėl Sprendimo panaikinimo parengimą ir pateikimą; pasirengimą ir dalyvavimą 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje; taip pat išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio apmokėjimu, ir vertimo išlaidas) atlyginimą. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 20 d. prašyme apeliacinės instancijos teismui prašė priteisti 1 573 Eur dydžio bylinėjimosi šiame teisme išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą) atlyginimą.

38. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčių dydžiai.

39. Pareiškėjas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagrindė įrodymais, patvirtinančiais prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumą, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, įvertinusi byloje kilusio ginčo priežastis, jo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą.

Pareiškėjo S. A. skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 23S115564.

Priteisti pareiškėjui S. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.