Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2018-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-360/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
1-5-360/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kaltinamasis
L. K.
Nukentėjusysis
M. A.
Advokatai
Algis Staškūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-5-360/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.1.2.1.; 1.2.14.4.2.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,sekretoriaujant Linai Gricienei, Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui advokatui Algiui Staškūnui,kaltinamajam L. K.,nukentėjusiajam M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 181 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. neteisėtai atėmė laisvę M. A. pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei bei dalyvaudamas bendrininkų grupėje su E. T. ir R. I., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, grasinant pavartoti ir pavartojant fizinį smurtą, t. y. 2001 m. kovo 12 d., apie 17 val., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išviliojus mažametį M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir atvedus jį prie (duomenys neskelbtini), kur jų laukė E. T. ir R. I. su automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavartoję fizinį smurtą – įstūmę M. A. į automobilį, lipniąja juosta užklijavus jam akis bei surišus rankas, E. T., L. K. ir R. I., R. I. vairuojant, nuvežė mažametį M. A. į negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, kur jis su E. T. lipniąja juosta ir virve pririšo M. A. prie medinės sijos, paguldė, apdėjo lentomis ir paliko turėdami tikslą iš M. A. tėvų gauti išpirką, ir taip neteisėtai atėmė laisvę M. A. bei sukėlė pavojų jo gyvybei. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2001 m. kovo 13 d., apie 11.30 val., E. T. paskambino ir telefonu pareikalavo M. A. motinos E. A. sumokėti 10 000 JAV dolerių, t. y. didelės vertės turtą kaip išpirką už sūnų, priešingu atveju grasino toliau laikyti M. A. pagrobtą. Iki 2001 m. kovo 14 d. 11 val., laikant pagrobtą ir surištą bejėgiškos būklės M. A., jam patiriant didelį fizinį skausmą ir kančias, M. A. buvo padaryti dideli daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos bei paviršinės žaizdos burnoje, smakre, kairiame dilbyje ir kitose kūno vietose, kairio žastikaulio distalinio galo virškrumplinis lūžis, kūno atvėsimas ir paviršinis galūnių nušalimas, dėl ilgalaikio rankų suspaudimo M. A. buvo pakenkti viduriniai, alkūniniai, stipininiai abiejų rankų nervai, išsivystė rankų parezė ir rankų visų sąnarių kontraktūros, t. y. padarytas apysunkis kūno sužalojimas.

Kaltinamasis L. K. apklaustas teisme dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo 2001 m. Jis buvo vidurinės mokyklos mokinys, mokinių tarybos prezidentas. Kokius porą metų pažinojo E. T., kuris ateidavo į kompiuterinę. Vieną dieną E. T. jam pasiūlė pasigrobti M. A. ir iš jo tėvų išreikalauti pinigų. Jis sutiko ir pasakė, kad pašnekės, kuo gali padėti su R. I. dėl mašinos. Susitiko visi trys ir E. T., pasakė, kad reikia mašinos. Be to, E. T. jo paprašė iš namų iškviesti M. A.. Sutartą dieną jis išsikvietė M. A.. Atsivedė prie (duomenys neskelbtini) , kur jų laukė E. T. su R. I.. Pamatęs E. T. prie pastotės M. A. nebenorėjo eiti, pradėjo sakyti: „gal nereikia“. Tada jis M. A. ramino, sakydamas, kad viskas gerai bus, ir nuvedęs iki automobilio jį įsodino ir užmovė kepurę. Nuvažiavo į sutartą vietą prie Klaipėdos, kur turėjo susitikti pagal E. T. pasakymą su E. T. kažkokiais draugais iš Klaipėdos, nes jie nenori važiuoti į Plungę susitikti ir nenori vienas kito matyti ir taip jie užsiims tuo reikalu. Tai nuvažiavo į tą sutartą vietą ir turėjo palikti M. A., o jie jau žinojo, iš kur jį pasiimti. Tai paliko M. A. ten, kur jis buvo rastas. E. T. sakė, kad nepabėgtų, reikia M. A. surišti rankas ir už 5–10 minučių jį pasiims klaipėdiečiai, ir viskas su juo bus gerai. Jam nieko neatsitiks. Surišę išvažiavo iš tos vietos. Po kiek laiko E. T. atėjęs pasakė, kad viskas gerai, M. A. yra su jo draugais iš Klaipėdos, yra pavalgydintas, saugiai sėdi, žaidžia su kompiuteriu. Taip jį su R. I. nuramino E. T.. Pasakė, kad po kiek laiko bus atsiskaityta su jais ir viskas. Kitą dieną nuėjęs į mokyklą sužinojo, kad E. T. paėmė policija. Po to nuėjęs pas R. I. sužinojo, kad jį irgi paėmė policija. Taigi jis išsigando ir pasislėpė. Po to parašė savo prisipažinimą ir nuėjo pas prokurorą kitą dieną. Kiek suprato, jokių draugų iš Klaipėdos nebuvo, čia buvo E. T. išsigalvojimas. E. T. paskambino tėvams prašyti išpirkos ir niekas nebuvo atvažiavę pasiimti M. A..

Labai apgailestauja. Blogai vertina savo tokį poelgį. Dėl to įvykio sugriuvo jo visas gyvenimas. Gerai, kad nors viskas baigėsi gerai, nieko rimčiau M. A. neatsitiko.

Apklaustas teisme 2008-06-06 d. nukentėjusysis M. A. parodė, kad E. T. pažinojo, nes mokėsi vienoje mokykloje, gyveno šalia, susitikdavo kompiuterinėje, bet bendrų kalbų nebuvo. Jam buvo žinoma, jog E. T. buvo apvogęs tėvų butą. Įvykio dieną į namus atėjęs L. K., kurį jis pažinojo kaip tos pačios mokyklos moksleivį, pasakė, kad reikia eiti pasikalbėti į lauką, paminėjo jam pažįstamo vaikino vardą. Rengdamasis pro langą pastebėjo per stadioną nubėgantį E. T.. Lauke paklausus, kur yra jį kvietęs vaikinas, L. K. pasakęs, kad ateina, ir pajuto smūgį į pilvą. Jam nuo smūgio susilenkus, L. K. užtraukė kepurę ant veido ir, atidaręs šalia stovėjusio automobilio dureles, įstūmė jį į automobilį. L. K. surišo jo rankas ir paguldė. Jis buvo labai išsigandęs, todėl nesipriešino. E. T. sakė R. I., kur važiuoti. Jis yra įsitikinęs, kad tai daręs E. T., nes jo balsas jam buvo gerai žinomas. Automobilis nebuvo sustojęs. Jis nesupratęs, kur yra vežamas, nes niekas iš automobilyje buvusių asmenų jam to nesakė ir į jo klausimus neatsakinėjo. L. K. sėdėjęs prie jo, o E. T. priekyje, šalia R. I.. Sustojus automobiliui, jam buvo pasakyta, jog jis yra pagrobtas. Kas tuos žodžius pasakė, jis negali prisiminti. Kadangi jam ant veido buvo užtraukta kepurė, jis nematęs ir nesupratęs, kur yra atvežtas ir kur vedamas. Vedė jį dviese –L. K. ir E. T.. Atvedus į patalpą, jam dar kartą surišo rankas ir užklijavo burną, pririšo prie kažkokio stulpo. Tai darė abu jį atvedę asmenys. Kalbėjo tik L. K.. Jis paklausęs, ar neveržia surištų rankų, šiek tiek jas atlaisvinęs. Išeidami jie apkrovė jį lentomis, pasakę, kad jis yra paliekamas statybose ir, jei bandys judėti, tai įkris į vandenį. Jis buvęs šoko būsenos, nesupratęs, kas vyksta ir kodėl su juo taip elgiamasi, nes nei su L. K., nei su E. T. nebuvo susipykęs, o R. I. nepažinojo. Jam buvo šalta ir baisu. Jis nesupratęs, kiek laiko išbuvo tokioje padėtyje. Jis bandęs išsilaisvinti, tačiau jam tai nepavyko. Jis neteko jėgų ir visiškai nusilpo. Tik po to, kai buvo išlaisvintas, jam buvo pasakyta, kad jis apleistame name išbuvo 43 valandas. Po įvykio gydėsi ligoninėse ir sanatorijose, padarytos žalos sveikatai pasekmes jaučia ir dabar. Jis kartu su tėvais yra pareiškęs civilinį ieškinį. Kaltinamasis R. I. atlygino visą jo prašomą žalą, todėl nuo ieškinio dalies R. I. atsisako. Jam žinoma, kad dalį žalos tėvams atlygino ir E. T. tėvai.

Liudytojas S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo tėvas. Įvykio dieną kovo 12 d. parėję namo suvokė, kad nėra vaiko, nes vaikas iki kovo 12 d. buvo ligotas ir labai drausmingas. Jis liko gyvas dėl to, kad buvo taip prisakyta, kad per duris išeini, turi apsirengti. Ir jis tada buvo gerai apsirengęs. Jis buvo su didele, šilta striuke, šiltais batais ir dėl to per tas 43 pagrobimo valandas liko gyvas. Tada važinėjo dvi paras ir vaiko ieškojo. Nuėjo į policiją. Policija pažiūrėjo, nieko jiems nesakė, bet davė suprasti, kad čia atėjo seni tėvai ir ieško vaiko. Vaiko ieškojo aplinkui, per M. draugus, paupiuose, visur. Buvo užėję pas E. T., kalbėjosi laiptinėje, bet E. T. sakė, kad nieko nežino. Nuėjo į prokuratūrą, tai prokuroras labai savotiškai elgėsi su juo. Paskui po dviejų parų vaiką atrado. Jam į darbą paskambino žmona, pasakė, kad vaiką rado (duomenys neskelbtini) miške, bet vaikas nešneka. Tada jis pasakė, kad vaiką vežtų į vaikų ligoninę. M. nuvežė į vaikų ligoninę ir paskui jis atsilaisvinęs nuvažiavo į ligoninę ir sužinojo, kad vaikas daug ko neatsimena. Jis negalėjo valgyti. Vaikas tik po mėnesio pats galėjo apsirengti. Po pusantro mėnesio išėjo į lauką. Po pusantrų metų tik pradėjo pirštai judėti. Jis buvo gydytas 15 gydymo įstaigų, gydė 35 daktarai. Pirmą sykį, kai po mėnesio nuvežė pas daktarę psichiatrę, tai ji pasakė, kad su šituo vaiku turėsite labai didelių problemų. Materialines išlaidas R. I. visas atlygino, E. T. atlygino pusę, bet jis iš E. T. nieko nereikalauja, o iš L. K. jis jokio atlyginimo negavo. Buvo pareikšta 59 000 litų bendra suma. Trečdalis materialinės žalos dar yra neatlyginta.

Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo įvykio praėjo 17 metų. Galbūt nebus visiškai tiksli, tai buvo kovo 12 d., ji grįžo namo. Buvo šviesu, gal apie penkias, gal pusę šešių, ir nerado M. namie. Tai jam nebūdinga. Jis visada pasisakydavo, kur išeina, kada išeina. Viską žinojo apie jį. Tik vienas dalykas jai iš karto krito į akis, kad kažkas yra ne taip, nes durys buvo užtrenktos. Pas juos durys buvo ir rakinamos, o jos buvo tik užtrenktos ir nebuvo M. Paskui visą kitą dieną M. nematė ir maždaug prieš pietus jai kažkas paskambino, ji negali pasakyti, kas, ir paprašė 10 000 dolerių. Ji E. T. truputį pažinojo, bet ji negalėtų šito pasakyti, kas tada skambino, kieno buvo balsas. Paskui laukė. Aišku, pas juos buvo prisijungę prie telefonų, jau laukė komanda, bet daugiau niekas taip ir nepaskambino. Paskui kitą dieną, po paros, jis atsirado, paskambino iš ligoninės. Po sūnaus pagrobimo prasidėjo visos nelaimės. Tai buvo riba, nuo kurios jis pasikeitė. Jis absoliučiai tapo kitoks. Yra jo gyvenimas iki pagrobimo ir po to. Iš pradžių buvo fizinės kančios, jam labai skaudėjo sulaužyti kaulai, burna. Paskui pastebėjo, kad ir psichika jo labai pasikeitė. Yra psichiatrų išvados. Vežiojo jį po sanatorijas, gydė vaistais. Rezultatas tai aiškus. Visą laiką vargo su juo, jis nebaigė mokyklos. Visur viską darė, stengėsi daryti, bet rezultatas toks.

Nuteistasis šioje byloje E. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nieko neprisimena apie šio nusikaltimo padarymą, neprisimena, kuris iš jų trijų sugalvojo padaryti šį nusikaltimą, ir nori tai užmiršti, tačiau paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nepaneigė, kad sugalvojo pagrobti M. A. ir paprašyti jo tėvų išpirkos, tačiau nurodo, kad tai padaryti pasiūlė L. K.. Nepaneigė ir bylos aplinkybių apie pagrobimo mechanizmą, tai yra, kaip išviliojo iš namų M. A., kaip įsodino į automobilį, kurį vairavo R. I., kaip surišo ir panaudojo lipniąją juostą, kur nuvežė ir paliko.

Nuteistasis šioje byloje R. I. teisiamojo posėdžio metu 2008-06-06 parodė, kad 2001 m. kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, atėjo L. K. ir E. T. ir pradėjo kalbėti, kad reikia vieną aštuntoką pagrobti, už tai bus geri pinigai. Pasakė, kas organizuoja pagrobimą, o jam tik reikės nuvežti. Jis pasakė kad pagalvos. Po kelių dienų jie vėl atėjo pas jį ir klausė, ar negalėtų pakalbėti su tais pagrobėjais dėl visų garantijų. Trečią kartą, kai atėjo, sakė, kad nebėra kur trauktis, nes žmonės supykę. Nepamena, ar tą pačią dieną pradėjo daryti. Prie telefono būdelės skambino ir tikrino, ar M. namuose, bet niekas neatsiliepė. Tada sutarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Jis ten jų laukė. Atėjęs į automobilį įlipo E. T., vėliau L. K. su vaikinuku, ir jie važiavo link Klaipėdos prie apleisto namo, kur M. jie išsivedė. Po kiek laiko jie grįžo ir visi parvažiavo į Plungę. Su L. K. ir E. T. bendravo tris kartus. Turėjo paimti M. A. įkaitu ir turėjo prašyti išpirkos. Jam pasakė, kad reikės tik nuvežti, nes vienintelis turėjo automobilį. Jis norėjo sužinoti aplinkybes, klausinėjo, kas bus vaikui. Jam konkrečios sumos jie nesiūlė, tik sakė, kad pusę sumos iš 10000 JAV dolerių dalysis į 3 dalis, o kitą pusę dalysis tariami klaipėdiečiai. Kas konkrečiai dėl jų, pasakė, nepamena.

Jis per pagrobimą M. A. nematė, nes jo galva buvo uždengta su juodos spalvos kepure. Viskas vyko po pietų, po 14–15 val., lauke tuo metu buvo apsiniaukę, o mašinoje langai buvo tamsinti, todėl gerai jo nematė. Prieš tai jie buvo sakę, kad tai aštuntokas. Kur važiuoti, kelią nurodė E. T., nes sėdėjo šalia jo. Klausė, kodėl reikia ten vežti, tai pasakė, kad reikia ten nuvežti, o iš ten pasiims klaipėdiečiai. Nuo Plungės važiavo apie 20 min. gal 30 km. Visą kelią važiavo tylėdami. M. A. klausė, kur jis vežamas, bet paleisti neprašė. Kai nuvažiavo prie apleisto namo, pašalinių žmonių jis nematė. Jam pasakė, kad po pusės valandos privažiuos klaipėdiečiai, nes matys, kaip jie pravažiuos. Sutiko vežti tik todėl, kad jį patikino, kad su vaiku viskas bus gerai. L. K. su E. T. M. A. nuvedė į tą namą, prabuvo apie 15 min. ir grįžo. Jie pasakė, kad jį pasodino ir surišo rankas. Jis ten turėjo sėdėti pusę valandos, gal valandą. Teigė, kad kai jie išvažiuos, iš karto M. A. paims.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra lietuvių kalbos mokytoja. Įvykio metu buvo nukentėjusiojo M. auklėtoja. Sužinojo, kad buvo pagrobtas M. A., tiksliai neatsimena, nes daug metų jau praėjo, bet tikriausiai jai paskambino jo tėvai tą vakarą, kai prapuolė M. Mokykloje paklausinėjusi vaikų sužinojo, kad E. T. buvo kalbėjęs apie M. A. pagrobimą. Galbūt apie tai ji pasakė policijai.

Parengtinio tyrimo metu T. M. parodė, kad 2001 m. vasario mėnesio viduryje mokykloje jį pasikvietė pasikalbėti E. T.. Pokalbis vyko mokykloje. E. T. jo klausęs, ar jis gerai sutaria su M. A. ir ar galėtų M. A. išvilioti iš namų. E. T., neminėdamas jokių pagrobimo detalių, jam sakęs, kad nori M. A. pagrobti. Jis atsisakęs E. T. pasiūlymo. Po savaitės iš G. B. jis sužinojęs, kad E. T. išvilioti iš namų M. A. siūlęs ir jam. Dar po kelių dienų E. T. jo ir G. B. prašė pateikti jų klasės mokinių sąrašą, tačiau neaiškinęs, kodėl jis reikalingas. 2001 m. kovo 12 d. į namus paskambinęs M. A. tėvas. Jis klausė, kur yra jo sūnus M. A.. Kitą dieną atėjęs į mokyklą jis sužinojo, kad M. A. nesurastas, todėl įtarė, kad su M. A. dingimu gali būti susijęs E. T.. Apie įtarimus pranešė klasės auklėtojai V. B. (b. l. 49–51, t. 1)

Parengtinio tyrimo metu T. J. parodė, kad 2001 m. kovo mėn. pradžioje jis su E. T. ėjo į mokyklą pažaisti stalo teniso. Prieš einant į mokyklą, jis su E. T. užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti stalo teniso kamuoliuką ir ledų. Parduotuvėje E. T. jo paprašė nupirkti ritinėlį lipniosios juostos. Jis E. T. nupirko ritinėlį lipniosios juostos. Kam E. T. reikėjo lipniosios juostos, jis nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad M. A. buvo laikomas įkaitu negyvenamame, apgriuvusiame name, (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), apie 50 m nuo plento, apkrautas lentomis (b. l. 7–13, t. l).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ant negyvenamo namo perdangos rastas kartoninis ritinėlis nuo lipniosios juostos (b. l. 15–17, t. 1)

Iš Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 521 išvados matyti, kad M. A. bukais daiktais daugiausia suspaudžiant padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei paviršinės žaizdos burnoje, smakre, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstoje, pilve, gaktoje, sėdmenyse, kojose. Sužalojimai galėjo atsirasti burną, veidą, liemenį ir galūnes spaudžiant virvėmis bei lipniąja juosta.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad dėl žemos temperatūros poveikio nukentėjusysis patyrė bendrą kūno atvėsimą ir paviršinį galūnių nušalimą. Dėl burnos sužalojimo išsivystė potrauminis pūlingas burnos gleivinės ir dantenų uždegimas, dėl ilgalaikio rankų suspaudimo buvo pakenktas abiejų rankų vidurinis nervas ir išsivystė rankų parezė. M. A. patyrė psichinę traumą, sutriko organizmo skysčių ir elektrolitų balansas.

Sužalojimai padaryti 2001 m. kovo 12–14 d. Mažamečio M. A. sužalojimai, kaip sukėlę ilgalaikį sveikatos sutrikimą, atitinka apysunkį kūno sužalojimą. M. A. patyrė didelius fizinius skausmus ir kančias. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusysis būtų miręs (b. l. 19–21, t. 1).

Iš papildomos teismo medicinos ekspertizės akto išvadų matyti, kad M. A. taip pat buvo padarytas kairiojo žastikaulio distalinio galo virškrumplinis lūžis, kuris, tikriausiai, atsirado nuo netiesioginės traumos – krentant ant ištiestos per alkūnės sąnarį rankos. Nurodytas žastikaulio lūžis, kaip sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą, atitinka apysunkį kūno sužalojimą.

Po pirminės teismo medicinos ekspertizės papildomai nustatyta, kad dėl buvusio ilgalaikio rankų suspaudimo buvo pakenkti ne tik viduriniai, bet ir alkūniniai, stipininiai abiejų rankų nervai, taip pat išsivystė rankų visų sąnarių kontraktūros (b. l. 23–24, t. 1)

Iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolų matyti, kad kaip daiktinai įrodymai byloje yra apžiūrėti įvykio vietoje rasti lipniosios juostos ir virvės gabalai, ritinėlis nuo lipniosios juostos, M. A. kepurė, mėlynos spalvos polietileno plėvelės gabalas (b. l. 25–30, t. 1).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad R. K. ir R. I. parodė ir paaiškino jų padaryto nusikaltimo aplinkybes (b. l. 17–26 ir 59–64, t. 2).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad R. K. neteisėtai atėmė laisvę M. A. pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei bei dalyvaudamas bendrininkų grupėje su E. T. ir R. I., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, grasinant pavartoti ir pavartojant fizinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. K. prisipažinimo kaltu, jo kaltė įrodyta anksčiau nuteistųjų šioje byloje R. I., E. T., nukentėjusiojo M. A., liudytojų S. A., E. A., T. M., T. J., V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis, šiame nuosprendyje išdėstytomis anksčiau, bei kita byloje surinkta medžiaga ir duomenimis.

Taigi surinkti įrodymai ir duomenys, esantys byloje, patvirtina, kad 2001 m. kovo 12 d., apie 17 val., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išviliojus mažametį M. A. ir atvedus jį prie (duomenys neskelbtini), kur jų laukė E. T. ir R. I. su automobiliu „Honda Civic“ pavartojus fizinį smurtą – įstūmus M. A. į automobilį, lipnia juosta užklijavus jam akis bei surišus rankas, E. T., L. K. ir R. I., R. I. vairuojant, nuvežė mažametį M. A. į negyvenamą namą, esantį Klaipėdos rajone, kur R. K. su E. T. lipniąja juosta ir virve pririšo M. A. prie medinės sijos, paguldė, apdėjo lentomis ir paliko turėdami tikslą iš M. A. tėvų gauti išpirką ir taip neteisėtai atėmė laisvę M. A. bei sukėlė pavojų jo gyvybei. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2001 m. kovo 13 d., apie 11.30 val., E. T. paskambino ir telefonu pareikalavo M. A. motinos E. A. sumokėti 10 000 JAV dolerių kaip išpirką už sūnų, priešingu atveju grasino toliau laikyti M. A. pagrobtą. Iki 2001 m. kovo 14 d. 11 val., laikant pagrobtą ir surištą bejėgiškos būklės M. A., jam patiriant didelį fizinį skausmą ir kančias, M. A. buvo padaryti dideli daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos bei paviršinės žaizdos burnoje, smakre, kairiame dilbyje ir kitose kūno vietose, kairio žastikaulio distalinio galo virškrumplinis lūžis, kūno atvėsimas ir paviršinis galūnių nušalimas, dėl ilgalaikio rankų suspaudimo M. A. buvo pakenkti viduriniai, alkūniniai, stipininiai abiejų rankų nervai, išsivystė rankų parezė ir rankų visų sąnarių kontraktūros, t. y. padarytas apysunkis kūno sužalojimas.

Byloje surinktų ir įvertintų duomenų visuma patvirtina pareikštų L. K. kaltinimų pagrįstumą bei leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 146 str. 2 d. ir BK 181 str. 3 d.

Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę pavartodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Byloje nustatyta, kad L. K. su jau dviem nuteistaisiais šioje byloje E. T. ir R. I., veikdami bendrai pagal iš anksto suderintą planą – nukentėjusįjį M. A. laikydami nelaisvėje, prieš nukentėjusįjį pavartojo smurtą, sukeldami pavojų jo sveikatai ir gyvybei, todėl kaltinamojo L. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

BK 181 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija nustato, kad tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą – padarė turto prievartavimą. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis L. K. su jau dviem nuteistaisiais šioje byloje E. T. ir R. I., neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai vertė E. A. perduoti 10000 JAV dolerių išpirką už sūnaus paleidimą. Reikalavimas susijęs su grasinimu nepaleisti pagrobto sūnaus buvo realus, nukentėjusioji kaltinamųjų reikalavimą suprato kaip turto prievartavimą ir dėl to kreipėsi pagalbos į teisėsaugos institucijas. Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento, reikalaujamo turto dydis viršijo 250 MGL sumą, todėl kaltinamojo L. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 181 str. 3 d.

Be to, laikytina, kad L. K. nusikalstama veika padaryta ne organizuota, o bendrininkų grupe. Be to, L. K. netaikytinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas, nes jis pasislėpė nuo teismo.

Byloje pareikšti M. A. ir S. A. civiliniai ieškiniai, tačiau jie atmestini, nes visiškai išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiais, kurie yra įsiteisėję ir turi prejudicinę galią.

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuošidžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir mažamečiui.

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus – apysunkį ir sunkų. Padarytas nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajam M. A. sunkias pasekmes. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų savanaudišką pobūdį, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103–105 straipsniai numato, kad proceso išlaidomis pripažįstama liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėti pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Teismui liudytoja R. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas kelionės išlaidas – iš viso 13,71 vykti į bylos nagrinėjimą teisme, ir teismas šias išlaidas apmokėjo, todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo L. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., BK 181 str. 3 d ir nubausti laisvės atėmimu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d. 5 (penkeriems) metams.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti tą pačią.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018-02-01, tai yra nuo sulaikymo sienos, be to, įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2001-03-16 iki 2001-03-27.

Byloje pareikštus M. A. ir S. A. civilinius ieškinius atmesti.

Priteisti iš L. K. 13, 71 Eur į valstybės pajamas.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Savinijus Katauskas