- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-14
- Bylos Nr.
- 2-708/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- BUAB „Daisruna“, UAB " Daisruna"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-453-544/2006 pagal ieškovo BUAB „Daisruna“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 110 218,39 Lt nuostoliams atlyginti priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Daisruna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V. dėl 110218,39 Lt nuostoliams atlyginti priteisimo. Ieškiniui užtikrinti ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovo turtą pareikšto ieškinio ribose, nes ieškinio suma didelė ir galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą patenkino. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl remiantis teismų praktika laikytina, jog yra pakankama rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį. Apeliantas nurodo, kad:
1. Ieškovas nenurodė realių ir pagrįstų motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nutartimi pažeidė atsakovo turtinius interesus bei proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir jų tarpusavio interesų pusiausvyros principus.
3. Pareikštas byloje ieškinys yra deklaratyvus, visiškai nekonkretus, prie jo nepateikti jokie įrodymai, dėl to ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų.
4. Ieškovas konkrečiai nenurodė kokį atsakovo turtą teismas turėtų areštuoti, nors jam suteikta galimybė gauti informaciją apie skolininko turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirais skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo baigiamojo akto byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006 ir kitos).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 110 218,39 Lt sumos priteisimo. Teisėjų kolegijos nuomone ši suma yra pakankamai didelė ir yra rizika, jog atsakovas gali perleisti turimą turtą tretiems asmenims ir taip pasunkinti ar padaryti neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija nesutinka, jog teismas nutartimi pažeidė atsakovo turtinius interesus bei proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir jų tarpusavio interesų pusiausvyros principus. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais šaliai nustatomais ribojimais ir visais atvejais sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai nedaro teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta.
Apeliantas atskirajame skunde teismo nutarties nepagrįstumą įrodinėja ir aplinkybėmis, patvirtinančiomis ieškinio nepagrįstumą, tačiau įstatymas nereikalauja, kad ieškovas, prašydamas užtikrinti ieškinį, kartu pagrįstų ir savo teisę į ieškinį. Ieškinio pagrįstumą teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės, todėl minėtas klausimas bus sprendžiamas tolimesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu ar kitomis bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinomis bylos aplinkybėmis, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.