Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui V. P., protokolą surašiusios institucijos atstovėms V. Z. ir R. Š., teismo posėdyje išnagrinėjusi juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė R. Š. 2011-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog 2011 m. balandžio 1 d., apie 14 val. patikrinimo metu nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrovė ūkio būdu vykdė neypatingo statinio – paviljono – kapitalinio remonto darbus, neturėdama projekto ir statybą leidžiančio dokumento, ant dalies senų išlikusių betoninių pamatų statė medinį karkasą, ant kurio tvirtinamos medžių drožlių plokščių sienos ir stogas. Statinys 13,33 m ilgio, 8,23 m pločio, apie 2,70 m aukščio. Tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 17 dalies 1 punktą, Statybos techninio reglamento (toliau – ir Statybos įstatymas) STR 1.07.01:2010 6 priedo 1 punktą. Už ši pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Statybos įstatymo 48 straipsnio 15 dalyje.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, D. B. 2011-05-11 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Statybos įstatymo 48 straipsnio 15 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 3 500 litų bauda.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas V. P. prašė skundą tenkinti ir administracinę bylą nutraukti arba, jei bus nustatyta, kad buvo peržengtos būtinojo reikalingumo ribos, taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Paaiškino, kad pastatas ilgą laiką negalėjo būti tvarkomas dėl užtrukusio dokumentų rengimo. Statinys buvo atstatytas, kad tik būtų saugiau. Veiksmų buvo imtasi iškart po to, kaip pastatas įgriuvo. Toks, koks statinys yra dabar, įmonei nėra reikalingas, gavus leidimus jis bus nugriautas ir statomas kitoks statinys. Savivaldybė apie pradėtus darbus buvo informuota. Šiuo metu leidimai statybai yra gauti.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė V. Z. paaiškino, jog turtą turintis asmuo turi juo rūpintis ir prižiūrėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nepasirūpino, kad statybvietė būtų tinkamai apsaugota. Institucijos pareigūnės turėjo įgaliojimus surašyti protokolą ir priimti nutarimą.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė R. Š. paaiškino, jog protokolas buvo surašytas juridiniams asmeniui pagal Statybų įstatymą, o ne fiziniam asmeniui pagal ATPK, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės suprato, kad ji tiesioginės atsakomybės nenori ir neprieštaravo, kad būtų baudžiama bendrovė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

LR Statybos įstatymo 48 straipsnio 15 dalyje atsakomybė už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą.

UBA „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, t.y. kad dar negavus leidimo buvo atlikti kapitaliniai statinio remonto darbai, tačiau prašo bylą nutraukti, motyvuojant tuo, kad tai buvo padaryta dėl būtinojo reikalingumo (ATPK 17 str.), arba pritaikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti mažesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Byloje esantys 2011-01-10 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 3 (b.l. 29) bei antstolio 2011-01-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos (b.l. 30-38) patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato-paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogas bei dalis pastato sienų sugriuvo dėl susikaupusios sniego apkrovos, dėl ko buvo būtina imtis veiksmų, užtikrinančių žmonių bei aplinkos saugumą. Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė UAB „BV Dominus“, kuri turėjo tvarkingai suguldyti likusius paviljono griuvėsius bei aptverti statybine tvora sklypo ribas, tačiau vėliau tvora ir pastato sienų bei stogo likučiai buvo pavogti. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 36, 41, 42). Kaip nurodoma skunde, po vagystės statybvietėje liko tik pamatai su atsikišusiomis aštriomis metalinėmis armuotos vielos liekanomis ir daug stiklo šukių, ir tai kėlė pavojų žmonių saugumui, dėl ko ir buvo nuspręsta staigiai atstatyti pastatą, nors ir pigiausiomis medžiagomis, kad jis nebekeltų pavojaus, kol bus parengtas normalus statinio projektas. Tačiau nei skunde, nei teismo posėdžio metu juridinio asmens atstovas nepaaiškino, kodėl buvo pasirinktas būtent toks grėsmės pašalinimo būdas, kaip statinio kapitalinis remontas, neturint leidimo, o ne teritorijos išvalymas, armuotos vielos nupjaustymas, pakartotinis teritorijos aptvėrimas tvora ir/ar kiti darbai, kuriuos atlikus nebūtų pažeisti įstatymų reikalavimai. Pažymėtina, kad prieš pradedant pastato kapitalinio remonto darbus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, motyvuodama tuo, kad nebeliko objekto, kuriam reikalingas žemės sklypas. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, ar statinys tikrai buvo atstatytas tik dėl grėsmės žmonėms bei aplinkai pašalinimo, nesiekiant jokių kitų tikslų, t.y. pašalinti kliūtis išsinuomoti norimą valstybinės žemės sklypą be aukciono. Nenustačius, kad statinio kapitalinis remontas neturint leidimo (pastebėtina, kad statyta taip pat ne iš itin patvarių medžiagų – medžio drožlių plokščių) buvo vienintelis įmanomas būdas pašalinti grėsmę bei apsaugoti žmones, laikytina, jog šiuo atveju taikyti ATPK 17 straipsnį nėra pagrindo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu 2011-05-11 nutarimas priimtas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Taip pat numatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. LR Statybų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o šio straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad Inspekcija Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas arba teikia šias bylas teismui. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 7.2.5. punktą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos užtikrindama, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas arba teikia šias bylas teismui. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad protokolas buvo surašytas bei nutarimas priimtas institucijos, turinčios teisės nagrinėti tos kategorijos bylas.

LR Statybos įstatymo 48 straipsnio, nustatančio juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą, 15 dalyje numatyta atsakomybė už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą. Analogiškai, atsakomybė už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą yra numatyta ir LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159² straipsnio 5 dalyje. Nors minėtuose teisės aktuose atsakomybė yra numatyta už tuos pačius veiksmus - neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą – tačiau Statybų įstatymo 48 straipsnio 15 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra juridinis asmuo, o ATPK 159² straipsnio 5 dalyje – fizinis. Nustačius, kad neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą vykdė juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo surašytas pagal Statybų įstatymo 48 straipsnį. Institucijos atstovė R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo linkusi, kad protokolas būtų surašytas įmonei, o ne jai asmeniškai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, laikyti, kad protokolas buvo nepagrįstai surašytas ir priimtas juridinio asmens, o ne jo vadovės atžvilgiu, nėra pagrindo, kadangi šiuo atveju pati Institucija turėjo teisę pasirinkti pagal kurią normą bausti.

LR Statybos įstatymo 48 straipsnio 15 dalyje už neypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą numatyta bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus byloje nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, buvo paskirtas sankcijos vidurkio neviršijantis baudos dydis- 3500 Lt.

Parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles. Kaip numatyta ATPK 30 str. 2 d., skiriant nuobaudą reikia atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Teismas, spręsdamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos nuobaudos dydžio, įvertina tai, jog buvo atliktas tik kapitalinis statinio remontas, o ne pradėti savavališki naujo pastato statybos darbai, taip pat tai, jog šiuo metu statinio techninis projektas jau yra patvirtintas, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas pažeidimas buvo formalus, nesukėlęs didelės žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrus mažesnę baudą, negu numatyta LR Statybos įstatymo 48 straipsnio 15 dalyje. Atitinkamai keistinas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-11 nutarimas (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo 48 straipsnio 15 dalimi, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą pakeisti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymo 48 straipsnio 15 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.