Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui I. M., trečiasis asmuo G. S., dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada – ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, teismui patenkinus ieškinį, nepilnametės interesai nebus pažeisti, kadangi biologinis tėvas yra žinomas, neprieštarauja, kad būtų nuginčyta tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas (CK 3.149 str., 3.152 str. 1 d.).

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).

Rietavo savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus įrašas dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės D. P. ir atsakovo I. M. buvo nutraukta 2017 m. birželio 12 d. (2017-06-12 įrašas Nr. 5).

Iš byloje esančio nepilnametės L. P. 2017 m. birželio 23 d. gimimo įrašo Rietavo savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad jos tėvu nurodytas atsakovas I. M. Tėvystė įrašyta, remiantis CK 3.140 str. 2 d. nuostatomis, t. y. vaikui gimus, nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (atsakovas I. M.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra dukros L. biologinis tėvas.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė, atsakovas buvo išvykęs į užsienį. Tokius ieškovės paaiškinimus iš dalies patvirtina Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-1141-1024/2017) nustatytos aplinkybės dėl ieškovės D. P. ir atsakovo I. M. bendro gyvenimo, kuriame konstatuota, kad šalys teismo sprendimo priėmimo momentu kartu negyvena daugiau kaip metus laiko. Kad šalys prieš gimstant vaikui gyveno skyrium, patvirtino trečiasis asmuo G. S. nurodęs, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio artimai bendrauja su ieškove, yra jos dukros L. tėvas. Šie šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir fiksuoti dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad dukros L. gimimo metu ieškovė vedė bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu G. S., kuris galimai yra L. biologinis tėvas.

Tokie šalių paaiškinimai ir pateikti kiti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės dukros tėvu yra ne atsakovas, bet kitas asmuo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007; ir kt.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150, 3.152 straipsniai).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra nepilnametės L. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai atsakovo su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, vaiko auklėjime atsakovas nedalyvauja, su vaiku jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. L. neliktų be tėvo (biologinio tėvo tapatybė yra žinoma), todėl ieškinys tenkintinas.

Pripažinus, jog atsakovas I. M. nėra ieškovės dukros L. tėvas, iš dalies negaliojančiu pripažintinas ir civilinės metrikacijos gimimo įrašas dalyje dėl tėvystės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. P., gimusios 2017 m. gegužės 29 d., tėvu.

Pripažinti negaliojančia Rietavo savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo akto 2017 m. birželio 23 d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas L. P., gimusios 2017 m. gegužės 29 d., tėvu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.