Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys T. Ž., L. Ž., antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui T. Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. Ž., priklauso ½ dalis jos gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Prašymas grindžiamas tuo, jog antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. Ž. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ naudai. Antstolė pateikė siūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš prašyme nurodytų aplinkybių bei prie jo pridėtų įrodymų, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. teismo įsakymą Nr. eL2-2299-1069/2018, kuriuo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ naudai nuspręsta iš T. Ž. išieškoti 331,99 Eur skolos, 29,88 Eur delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 361,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 19,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Antstolė 2025 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu Nr. S1J25-21945 areštavo skolininko sutuoktinei priklausantį turtą.

Antstolė 2025 m. gruodžio 12 d. skolininkui išsiuntė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą ir pasiūlė T. Ž. ir L. Ž. per dvidešimt dienų nuo patvarkymo areštuoti lėšas surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkai sutikimo nepateikė. Kadangi skolininkas nepateikė nurodyto sutikimo, antstolė 2026 m. sausio 19 d. surašė siūlymą Nr. S1J26-1653 kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, t. y. teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas T. Ž. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su sutuoktine L. Ž.. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Duomenų, kad sutuoktinių T. Ž. ir L. Ž. santuoka būtų nutraukta, nėra. Duomenų, kad sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto padalinimo negauta. Skundo dėl antstolio veiksmų nepateikta. Bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir darbo užmokestį, turtines teises į pinigines lėšas ir (ar) pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui T. Ž. priklauso ½ dalis antstolės Santos Selezniovienės 2025 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu S1J25-21945 areštuotų L. Ž. gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis L. Ž. gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), areštuotų antstolės Santos Selezniovienės 2025 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu S1J25-21945.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.